Atos 22
Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al (CAKSNT) vs AAI
1 Achiꞌaꞌ israelitas y ixreꞌ principales chupan ri katanamit, tivaxaj cꞌa ri tzij ri niꞌej chiva vacame, chi niꞌan defender-viꞌ chivach, xchaꞌ.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Y antok ri vinak xcaꞌxaj chi ri Pablo xa nichꞌoꞌ pa chꞌabꞌal hebreo, ri quichꞌabꞌal ijejeꞌ, más man jun xchꞌoꞌ. Y ri Pablo xuꞌej cꞌa chica:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 Inreꞌ can in israelita. Y xinalax pa tanamet Tarso ri cꞌo Cilicia, pero vaveꞌ Jerusalén xiqꞌuiy-ve. Y ja ri Gamaliel, ri jun nem ache ri xtijuon vichin. Y xirutijuoj cꞌa riqꞌuin nojiel ri nuꞌej chupan ri ley ri xyoꞌx chica ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ. Mareꞌ can nutijuon-pa nukꞌij chi niꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, incheꞌl jeꞌ ri ntivajoꞌ ntiꞌan ixvonojiel ixreꞌ vacame.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Ruma inreꞌ xaꞌnyaꞌ pa sufrimiento ri vinak ri quiniman ri Utzulaj Bꞌay. Xaꞌntzꞌom chi xaꞌnyaꞌ pa cárcel. Xaꞌnvucꞌuaj chi xaꞌquimisas. Chi ixokiꞌ chi achiꞌaꞌ quireꞌ xinꞌan chica.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Y ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij y quinojiel ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar cataꞌn otz, ruma ijejeꞌ ri xaꞌyoꞌn-el poder pa nukꞌaꞌ, y xquiya-el cartas chuva chi xincꞌut chiquivach ri kavanakil ri icꞌo pa tanamet Damasco. Y xiꞌa chi ncaꞌntzꞌom ri quiniman ri Jesucristo y ncaꞌncꞌam-pa vaveꞌ Jerusalén, chi ncaꞌan castigar.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Pero pa nicꞌaj-kꞌij laꞌk in-bꞌanak y xa jubꞌaꞌ chic nrajoꞌ chi nquibꞌaka pa tanamet Damasco, jun arapienta xka-pa altíra luz panoꞌ ri patanak chicaj.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Y can xitzak-ka pan ulief rumareꞌ. Y xinvaꞌxaj chi cꞌo Jun ri xchꞌo-pa chuva, y xuꞌej: Saulo, Saulo, ¿karruma nquinaꞌan perseguir? xchaꞌ.
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Y inreꞌ xinꞌej: ¿At chica cꞌa atreꞌ tuoya? xichaꞌ. Y jajaꞌ xuꞌej chuva: Inreꞌ ri Jesús aj-Nazaret, ri in-abꞌanun perseguir, xchaꞌ chuva.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Y ri i-bꞌanak viqꞌuin xquixiꞌij-quiꞌ ruma xquitzꞌat ri luz, pero man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri xuꞌej ri Jun ri xchꞌo-pa chuva.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Y inreꞌ xinꞌej: ¿Chica navajoꞌ chi niꞌan, Ajaf? xichaꞌ. Y ri Ajaf xuꞌej chuva: Capalaj, y caꞌin cꞌa pa tanamet Damasco, y chireꞌ xtiꞌeꞌx chava ri chica nicꞌatzin chi naꞌan, xinucheꞌx.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Y ruma ri ruchukꞌaꞌ ri luz ri xintzꞌat, xinuoc muoy. Rumareꞌ ja ri i-bꞌanak viqꞌuin xaꞌyukien chinukꞌaꞌ chi xojꞌa Damasco.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Y chireꞌ Damasco cꞌo jun ache rubꞌinan Ananías, jun ache ri can nuꞌon-ve ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés. Y quinojiel ri kavanakil israelitas ri icꞌo chireꞌ, otz ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri Ananías reꞌ.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Y jajaꞌ xbꞌaka viqꞌuin y xbꞌaruꞌej chuva: Hermano Saulo, catzuꞌn chic cꞌa, xchaꞌ. Y inreꞌ can ja xitzuꞌn chic, y xintzꞌat ri Ananías.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Y jajaꞌ xuꞌej jeꞌ chuva: Ri Dios quichin ri kateꞌt-kamamaꞌ, can xaruchaꞌ chi navatamaj ri chica nrajoꞌ jajaꞌ y chi xatzꞌat jeꞌ ri Jun ri can choj rucꞌaslien, y chi xavaxaj ri xuꞌej.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Y atreꞌ ri xcatzijuon chica ri vinak ri xatzꞌat y ri xavaxaj.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Y vacame, ¿chica avoyoꞌien? Capalaj y tabꞌanaꞌ bautizar-aviꞌ y tacꞌutuj cha ri Ajaf chi nuꞌon sak cha ri acꞌaslien, xchaꞌ chuva.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Y antok xitzalaj-pa y xinalka vaveꞌ Jerusalén, xiꞌa pa templo chi xinbꞌanaꞌ orar. Y antok niꞌan orar, xinꞌan cꞌa jun incheꞌl achicꞌ,
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 y ri Ajaf xucꞌut-riꞌ chinoch y xuꞌej chuva: Chaꞌnin catiel-el vaveꞌ Jerusalén, ruma ri vinak ri icꞌo vaveꞌ man xtiquinimaj ta ri xtatzijuoj chuvij inreꞌ, xchaꞌ chuva.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Y inreꞌ xinꞌej cha: Ajaf, ijejeꞌ cataꞌn chi inreꞌ xibꞌaka pa tak sinagogas chi ncaꞌntzꞌom-el ri at-quiniman, xaꞌnvucꞌuaj pa cárcel y xaꞌnchꞌey.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Y antok xquimisas ri Esteban ri xutzijuoj ri abꞌeꞌ, can xka chinoch ri xꞌan cha, can incꞌo jeꞌ quiqꞌuin ri xaꞌquimisan, nuchajin ri quitziak ri xquichꞌil can chiquij, xichaꞌ.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Pero ri Ajaf xuꞌej chuva: Caꞌin, ruma ncantak-el pa tak tanamet ri icꞌo naj, chi natzijuoj ri nuchꞌabꞌal chica ri vinak ri man israelitas ta, xchaꞌ chuva.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Y antok quireꞌ xuꞌej ri Pablo, ri vinak reꞌ man xcajoꞌ ta chic xcaꞌxaj. Rumareꞌ riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ xquiꞌej: Tiquimisas la ache la, ruma man otz ta nicꞌasieꞌ más, ncaꞌchaꞌ.
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Ri vinak can riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ ncaꞌchꞌoꞌ y niquiqꞌuiak ri quitziak chicaj, y niquijopij ulief chicaj ruma quiyoval.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Rumareꞌ ri comandante xuꞌej chi ticusas-oc ri Pablo chupan ri cuartel y tichꞌay, chi tuꞌej karruma ri vinak can altíra pa quichiꞌ niquiꞌan chirij.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Y antok ximuon chic ri Pablo chi nichꞌay, ri Pablo xuꞌej cha ri capitán ri cꞌo riqꞌuin: ¿Otz came nichꞌay jun ache romano, antok cꞌa majaꞌ tiꞌan juzgar?
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Antok ri capitán xraꞌxaj quireꞌ, xbꞌaruꞌej cha ri comandante: ¿Chica naꞌan vacame? Ruma ri Pablo jun ache romano, xchaꞌ cha.
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Y antok ri comandante xraꞌxaj reꞌ, xꞌa riqꞌuin ri Pablo y xbꞌarucꞌutuj cha: ¿Ketzij chi atreꞌ at jun ache romano? xchaꞌ cha. Y ri Pablo xuꞌej: Ketzij.
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Y ri comandante xuꞌej: Inreꞌ can qꞌuiy miera xinyaꞌ chi quireꞌ xinuoc jun romano, xchaꞌ. Y ri Pablo xuꞌej: Inreꞌ man quireꞌ ta xinꞌan, inreꞌ desde que xinalax, in romano, xchaꞌ ri Pablo.
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Y ruma xquinaꞌiej chi ri Pablo jun ache romano, ri achiꞌaꞌ ri icꞌo chic listo chi niquichꞌey, xaꞌjiel chiquij. Y ri comandante xuxiꞌij-riꞌ jeꞌ, ruma xuxim ri Pablo.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Y chucaꞌn kꞌij, ri comandante nrajoꞌ nratamaj karruma ri israelitas niquiꞌan acusar ri Pablo, rumareꞌ jajaꞌ xucꞌan-el ri cadenas (yariena) y xutak quiyoxic ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas. Y después xbꞌaralasaj-pa ri Pablo y xupabꞌaꞌ chiquivach.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.