Marcos 9
Uyojroner e Dios xeꞌ Tzꞌijbꞌabꞌir Tama e Onian Tiempo (CAA) vs AAI
1 Y e Jesús cay ojron otronyajr y che:
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Entonces conda numuy seis día e Jesús upejca e Pedro taca e Santiago y e Juan y tꞌabꞌay ixiobꞌ esto tujor inteꞌ nuxi witzir. Y conda cꞌotoyobꞌ sutpa intiach uwirnar e Jesús tutobꞌ.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Y ubꞌujc sutpa sacsac este que ejpray ut, y quetpa más sacsac ut que inteꞌ bꞌujc xeꞌ bien pojchbꞌir tara tor e rum.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Entonces e uxteꞌ ajcanuarobꞌ era uwirobꞌ checta chacojt winicobꞌ. Inteꞌ jax e Elías y inteꞌ jax e Moisés, y war oꞌjronobꞌ taca e Jesús.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Entonces e Pedro uyare e Jesús y che:
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Pues war abꞌactobꞌ uyajcanuarobꞌ era y tamar era e Pedro machi unata tucꞌa war oꞌjron.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Y wacchetaca ecmay tari inteꞌ tocar xeꞌ ubꞌujcse tunor e lugar tiaꞌ turobꞌ. Y macuir e tocar cay uyubꞌiobꞌ inteꞌ nuc xeꞌ ojron y che:
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Y tama e momento era conda war uwirobꞌ tuyejtzꞌerobꞌ, mamajchi uwirobꞌ, sino que ubꞌajner taca turu e Jesús tacarobꞌ.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Y conda war ecmayobꞌ axin tama e nuxi witzir era cay arobꞌnobꞌ umen e Jesús y che:
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Y tamar era cay uquetiobꞌ tunor lo que numuy era y mamajchi tut uchecsuobꞌ. Pero cay uyubꞌi ubꞌobꞌ jaxobꞌ taca tamar lo que cay ojron e Jesús que jaxir cꞌani asutpa abꞌixcꞌa tujam e chamenobꞌ.
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Y tamar era uyubꞌiobꞌ tuaꞌ e Jesús y chenobꞌ:
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Entonces ojron e Jesús y che:
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Pero nen cꞌani inwareox era que e Elías yopix, pero e nuquir winicobꞌ tama e chinam Jerusalem cay uchiobꞌ meyra lo que mabꞌambꞌan upater bꞌan cocha chꞌar tzꞌijbꞌabꞌir tama uyojroner e Dios, che e Jesús.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Pues conda e Jesús y uyajcanuarobꞌ cꞌapa ecmayobꞌ tama or e witzir era sutpa ixiobꞌ esto tiaꞌ quetpobꞌ e inmojr ajcanuarobꞌ, y cay uwirobꞌ que ayan meyra gente tuyejtzꞌerobꞌ. Y ayan cora ajcanseyajobꞌ tama uley e Moisés xeꞌ turobꞌ yajaꞌ ubꞌan y jaxirobꞌ war abꞌiritiobꞌ taca uyajcanuarobꞌ e Jesús.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Y conda irna e Jesús umen tunor e gente era bꞌacta uwirobꞌ y cay ajniobꞌ tut tuaꞌ upejcobꞌ ut.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Entonces e Jesús uyubꞌi tuobꞌ e gente era y che:
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Pues ayan inteꞌ winic tujam tunor e gente era xeꞌ cay ojron y che:
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Y tic taca tiaꞌ axin ajajpna umen e mabꞌambꞌan mein otronyajr y acay aꞌjcꞌuna inteꞌ ataque y war acucurna tut e rum axin y ojmay uyar utiꞌ y este war ucꞌuxi ut uyej. Y tamar era war aquetpa injayjay. Y nen cay inware awajcanuarobꞌ tuaꞌ ulocsiobꞌ e mabꞌambꞌan mein era pero machi obꞌnobꞌ, che e winic.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Y che e Jesús:
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Entonces utaresobꞌ e sitz y conda irna ut e Jesús umen e mabꞌambꞌan mein uyajcꞌu inteꞌ ataque e sitz y tamar era cucrema tut e rum y cay gorcha ixin tut e rum y cay ojmay uyar utiꞌ.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Entonces e Jesús uyubꞌi tuaꞌ utata e sitz y che:
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Y ayan ani conda e mabꞌambꞌan mein uyojres e sitz tama e cꞌajc o uyojres tama e jaꞌ tuaꞌ uchamse. Pues jay ayan lo que erer ache tuaꞌ atacrion, yajtan coit era y tacrenon, che e tatabꞌir.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Entonces ojron e Jesús y che:
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Entonces aru e tatabꞌir taca inteꞌ nuxi nuc y che:
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Y conda e Jesús uwira que war umorojse ubꞌobꞌ meyra gente tuyejtzꞌer cay utzacre e mabꞌambꞌan mein y che:
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Y tamar era e mabꞌambꞌan mein aru taca inteꞌ nuxi nuc y uyajcꞌu e sitz otronteꞌ ataque, y de allí locꞌoy tama e sitz, y jaxir quetpa bꞌan cocha inteꞌ chamen este que ayan tin e cay ojron que chamen ixto e sitz era.
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Pero e Jesús uchuqui ucꞌabꞌ e sitz y cay utꞌabꞌse, y wacchetaca achpa wawan e sitz.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Entonces ochoy e Jesús tama inteꞌ otot taca tunor uyajcanuarobꞌ y conda turobꞌ ubꞌajnerobꞌ macu jaxobꞌ taca cay uyubꞌiobꞌ tuaꞌ y chenobꞌ:
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Y jaxir che:
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Pues entonces e Jesús locꞌoy taca uyajcanuarobꞌ tama e lugar era y ixiobꞌ esto tama e departamento Galilea. Pero e Jesús machi ucꞌani tuaꞌ anatanwa umen e gente tiaꞌ war axin.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Porque war ucanse uyajcanuarobꞌ y che:
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Pero jaxirobꞌ machi unatobꞌ tucꞌa war che e ojroner xeꞌ war aꞌrobꞌnobꞌ era, pero bꞌactobꞌ tuaꞌ uyubꞌiobꞌ tuaꞌ otronyajr.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Entonces conda cꞌotoyobꞌ tama e chinam Capernaum ochoyobꞌ e Jesús taca uyajcanuarobꞌ tama ingojr otot y e Jesús cay uyubꞌi tuobꞌ y che:
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Pero jaxirobꞌ subꞌajrobꞌ y machi ojronobꞌ porque war oꞌjronobꞌ tor bꞌir jaxobꞌ taca que chi tuaꞌ aquetpa más nuxi winic tujamobꞌ tama uchinam e Dios.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Entonces turuan e Jesús tama inteꞌ cꞌajn y cay upejca e doce uyajcanuarobꞌ y che:
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Entonces e Jesús upejca inteꞌ yar chuchu sitz y uwabꞌu tujamobꞌ y cay umeqꞌue y che:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 —Tin e uchꞌami inteꞌ yar chuchu sitz cocha era tama nicꞌabꞌa war uchꞌamien nen ubꞌan. Y tin e war uchꞌamien nen, majax nen taca war uchꞌami sino que war uchꞌami ubꞌan tin e uyebꞌta tarien, che e Jesús.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Entonces ojron e Juan y che:
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Pero ojron e Jesús y che:
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Porque tin e machi war aqꞌuijna uwiron jax capiar ubꞌan.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Y cꞌani inwareox era que tunor tin e axin utacre inteꞌ tama nicꞌabꞌa umen taca que jax inteꞌ ajcꞌupesiaj tamaren, motor que imbꞌijc jaꞌ taca axin uyajcꞌu tuaꞌ ojchna, pero cꞌani inwareox que jaxir san tuaꞌ uchꞌami utuanibꞌir tuaꞌ e Dios tamar lo que uche era, che e Jesús.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 Entonces ojron e Jesús otronyajr y che:
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Bꞌajcꞌat war itzay ache e mabꞌambꞌanir tama inteꞌ acꞌabꞌ, y jay bꞌan entonces más ani bueno tuaꞌ axuri alocꞌoy inteꞌ acꞌabꞌ era. Pues más ani bueno jay iquetpa taca inteꞌ taca acꞌabꞌ tara tor e rum jay tamar era machi tuaꞌ iꞌxin bꞌixir tut e cꞌajc xeꞌ machi tuaꞌ atajpa taca chateꞌ acꞌabꞌ.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 Pues tama e lugar era ma tiaꞌ tuaꞌ achamay e sian ubꞌi y ma tiaꞌ tuaꞌ atajpa e cꞌajc.
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Bꞌajcꞌat war itzay ache e mabꞌambꞌanir tamar taca inteꞌ oꞌc, y jay bꞌan entonces más ani bueno tuaꞌ axuri alocꞌoy inteꞌ oꞌc. Pues más ani bueno jay iquetpa taca inteꞌ taca oꞌc tara tor e rum jay tamar era machi tuaꞌ iꞌxin bꞌixir tut e cꞌajc xeꞌ machi tuaꞌ atajpa taca chatertiꞌ oꞌc.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 Pues tama e lugar era ma tiaꞌ tuaꞌ achamay e sian ubꞌi y ma tiaꞌ tuaꞌ atajpa e cꞌajc.
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Bꞌajcꞌat war itzay ache e mabꞌambꞌanir tamar taca lo que awira tamar ingojr unacꞌoit, y jay bꞌan entonces más ani bueno tuaꞌ alocse achoqui ingojr unacꞌoit. Pues más ani bueno jay iquetpa taca ingojr taca unacꞌoit tara tor e rum jay tamar era machi tuaꞌ iꞌxin bꞌixir tut e cꞌajc taca chagojr unacꞌoit.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Pues tama e lugar era ma tiaꞌ tuaꞌ achamay e sian ubꞌi y ma tiaꞌ tuaꞌ atajpa e cꞌajc.
48 nati’imaim
49 ’Porque bꞌan cocha machi asatpa e wer conda cayari e atzꞌam tamar, y bꞌan ubꞌan cacꞌupesiaj que machi tuaꞌ asisa conda axin canumse cabꞌa tamar lo que intran ticoit. Porque bꞌan era cocha jay cacꞌupesiaj ucꞌani ani tuaꞌ unumse inteꞌ cꞌajc tuaꞌ aquetpa chequer que war aqꞌuecꞌo cacꞌupesiaj.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Y bueno e atzꞌam, pero jay e atzꞌam apaxran ut entonces mix tucꞌa ucꞌampibꞌir inyajrer. ¿Y cocha tuaꞌ asutpa watar utzeir otronyajr? Y tamar era nox ucꞌani tuaꞌ icojco ibꞌa tuaꞌ ixquetpa imbꞌutz tut e Dios y tuaꞌ ixquetpa imbꞌutz taca e inmojr ubꞌan, bꞌan cocha e wer conda ayan e atzꞌam tamar que machi asatpa. Y tamar era nox ucꞌani tuaꞌ icojco e jiriar tijam inteꞌ intiox, che e Jesús.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.