Lucas 6
Uyojroner e Dios xeꞌ Tzꞌijbꞌabꞌir Tama e Onian Tiempo (CAA) vs AAI
1 Pues entonces tama inteꞌ día tuaꞌ e jiriar war axanobꞌ e Jesús taca uyajcanuarobꞌ macuir cora trigo. Y uyajcanuarobꞌ cay uwotzꞌiobꞌ locꞌoy ut e trigo, y cay umuxrobꞌ upat tama ucꞌabꞌobꞌ, y cay uyujtobꞌ locꞌoy usojqꞌuir, y cay ucꞌuxiobꞌ ut e trigo era.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Y ayan cora fariseobꞌ xeꞌ war axanobꞌ tupat e Jesús xeꞌ war uwirobꞌ tunor era. Entonces cay uyubꞌiobꞌ tuaꞌ e Jesús y chenobꞌ:
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Entonces e Jesús uyare e fariseobꞌ era y che:
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Pues ochoy e David macuir utemplo e Dios y cay uchꞌami cora pan xeꞌ quetpa ajcꞌubꞌir e Dios. Y ma erer ani acꞌujxa e pan era umenerobꞌ sino que ajrer taca e sacerdotiobꞌ xeꞌ erer ucꞌuxiobꞌ. Pero conda jajpnobꞌ umen e winar e David y upiarobꞌ cay ucꞌuxiobꞌ e pan era.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Y cꞌani inwareox era que nen xeꞌ Uyunenen e winic ayan nicꞌotorer tuaꞌ inware tucꞌa erer uche inteꞌ y tucꞌa ma erer uche inteꞌ tama inteꞌ día tuaꞌ e jiriar ubꞌan, che e Jesús.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Pues entonces tama otronteꞌ día tuaꞌ e jiriar ochoy e Jesús tama inteꞌ sinagoga y cay canseyan. Y ya turu inteꞌ winic xeꞌ taquin unojcꞌabꞌ tama e sinagoga era.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Y ya turobꞌ ubꞌan cora ajcanseyajobꞌ tama uley e Moisés taca cora fariseobꞌ xeꞌ war achꞌujcsanobꞌ tuaꞌ uwirobꞌ jay e Jesús axin utzꞌacpes e ajmuac era tama inteꞌ día tuaꞌ e jiriar. Pues jaxirobꞌ war usajcobꞌ cocha tuaꞌ utuchꞌiobꞌ e Jesús que machi ani war acꞌupseyan tut uley e Moisés, pero machi obꞌnobꞌ.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Pero e Jesús war unata lo que war ubꞌijnuobꞌ e winicobꞌ era y tamar era uyare e winic xeꞌ taquin ucꞌabꞌ y che:
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Entonces ojron e Jesús taca e fariseobꞌ y e ajcanseyajobꞌ tama uley e Moisés y che:
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Entonces e Jesús uchꞌujcu uwira ut inteꞌ intiobꞌ tin e turobꞌ tuyejtzꞌer, y ojron taca e winic xeꞌ taquin ucꞌabꞌ y che:
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Pero e fariseobꞌ y e ajcanseyajobꞌ tama uley e Moisés qꞌuijnobꞌ meyra upater e Jesús que tzꞌacon tama e día tuaꞌ e jiriar era. Y tamar era cay ojronobꞌ jaxobꞌ taca y chenobꞌ:
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Pues entonces tama inteꞌ día ixin e Jesús tujor inteꞌ witzir tuaꞌ ucꞌajti taca e Dios. Y ya quetpa tunor e acbꞌar.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Y conda sacojpa cay upejca tunor uyajcanuarobꞌ tuaꞌ watobꞌ tuyejtzꞌer. Y tujam e sian winicobꞌ era cay usicbꞌa doce uyajcanuarobꞌ tuaꞌ aquetpobꞌ uyapostolobꞌ.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Y quetpa sicbꞌabꞌir e Simón xeꞌ turbꞌana ucꞌabꞌa Pedro ubꞌan umen e Jesús. Y quetpa sicbꞌabꞌir e Andrés xeꞌ jax uwijtzꞌin e Simón Pedro. Y quetpobꞌ sicbꞌabꞌir e Santiago y e Juan y e Felipe y e Bartolomé y e Mateo y e Tomás.
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Y quetpa sicbꞌabꞌir e Jacobo xeꞌ jax uyunen e Alfeo. Y quetpa sicbꞌabꞌir otronteꞌ Simón xeꞌ arobꞌna que jax ani inteꞌ Cananista.
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Y quetpa sicbꞌabir e Judas xeꞌ uwijtzꞌin e Jacobo. Y quetpa sicbꞌabꞌir e Judas Iscariote xeꞌ jax xeꞌ utuchꞌi e Jesús.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Pues entonces ecmay e Jesús taca uyajcanuarobꞌ tama e witzir era y cꞌotoy wawan tama inteꞌ lugar xeꞌ cꞌatar ut. Y cay cꞌotoyobꞌ meyra gente tama tunor or e lugar yajaꞌ. Y ayan tin e tariobꞌ tama e departamento Judea, y ayan tin e tariobꞌ tama e chinam Jerusalem, y ayan tin e tariobꞌ tama utiꞌ e mar tiaꞌ aquetpa e chinam Tiro y tiaꞌ aquetpa e chinam Sidón. Cꞌotoyobꞌ tunor e sian gente era tuaꞌ uyubꞌiobꞌ uyojroner e Jesús y tuaꞌ atzꞌacpesnobꞌ tama tunor umuaquirobꞌ.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Y tunor tin e chucur umen inteꞌ mabꞌambꞌan mein tzꞌacpesnobꞌ umen e Jesús.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Y tunor e gente war ucꞌani tuaꞌ upijchꞌiobꞌ ut e Jesús porque tunor tin e cꞌotoy upijchꞌi ut tzꞌacpobꞌ taca e cꞌotorer lo que locꞌoy tamar.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Pues entonces e Jesús cay uchꞌujcu uwira ut uyajcanuarobꞌ y che:
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 ’Chojbꞌesbꞌirox nox xeꞌ war ixjaytzꞌa coner
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 ’Chojbꞌesbꞌirox nox xeꞌ war ixxejbꞌna iut umen e gente,
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 ’Tzayenic nox y tzayjresic ibꞌa meyra
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Tzajtaca iut nox xeꞌ ricox tara tor e rum porque tamar taca era cꞌapa ichꞌami ituanibꞌir,
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Tzajtaca iut nox xeꞌ chuanox tara tor e rum
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Tzajtaca iut nox xeꞌ tattzbꞌirox umen tunor e gente
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Y che e Jesús:
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Chojbꞌesic ut tin e war ubꞌaxeox y cꞌajtinic taca e Dios tuaꞌ atacarna tin e war ucꞌayox.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Y jay ayan tin e uyajqꞌuet tama inxejr acajram, actan uyajqꞌuiquet teinxejr ubꞌan. Y jay ayan tin e ulocse inteꞌ abꞌujc y uqꞌueche axin, actan uqꞌuechic chic otronteꞌ abꞌujc ubꞌan.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Chic taca tiaꞌ ayan tin e ucꞌajti tabꞌa, ajcꞌun. Y tin e ulocse lo que ayan tabꞌa, ira acꞌajti tuaꞌ achꞌami uyeror otronyajr.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Y tunor lo que war icꞌani que e inmojr uchiobꞌ tacarox, bꞌan ixto ucꞌani tuaꞌ iche nox tacarobꞌ ubꞌan.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 Porque jay war iyajta ut tin taca xeꞌ war uyajta iut, matucꞌa tuaꞌ ichꞌami tuaꞌ e Dios tamar era, porque tin e mabꞌambꞌan uwirnar war ucꞌani tin e uyet ajmabꞌambꞌanirobꞌ.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Y jay war itacre ajtaca tin e war utacriox, matucꞌa tuaꞌ ichꞌami tuaꞌ e Dios tamar era, porque bꞌan taca uchiobꞌ tunor tin e ajmabꞌambꞌanirobꞌ.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Jay war iwajcꞌu ajtaca tin e axin utoyet otronyajr, matucꞌa tuaꞌ ichꞌami tuaꞌ e Dios tamar era, porque tin e ajmabꞌambꞌanirobꞌ uyajcꞌuobꞌ uyet ajmabꞌambꞌanirobꞌ y war ucojcobꞌ tuaꞌ uchꞌamiobꞌ uyeror otronyajr.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Pero nox ucꞌani tuaꞌ iyajta utobꞌ tin e uxejbꞌiobꞌ iut, y tacrenicobꞌ, y ajcꞌunic prestado, y ira iware que ucꞌanto uyeror. Porque jay ixixin iche cocha era, cꞌani ichꞌami inteꞌ nuxi tuanibꞌir tuaꞌ e Dios. Y tamar era cꞌani anatanwa que nox uyunenox e Dios tichan, porque jaxir war uchojbꞌes utobꞌ tunor e gente tara tor e rum iraj iraj, motor jay ayan tin e machi war utattzꞌiobꞌ ucꞌabꞌa tamar y motor jay ajmabꞌambꞌanirobꞌ, pero e Dios warto uchojbꞌes utobꞌ tunorobꞌ.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Turbꞌanic ibꞌa tuaꞌ aquetpa incꞌun iwirnar tut e gente tuaꞌ itacriobꞌ conda ayan lo que ucꞌaniobꞌ tibꞌa, bꞌan cocha incꞌun uwirnar e Dios ticoit tuaꞌ utacrion conda ayan lo que cacꞌani non, che e Jesús.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 Y che e Jesús:
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Ajcꞌunic otronteꞌ lo que ucꞌani, porque bꞌan cocha itacre otronteꞌ y bꞌan tuaꞌ ixtacarna umen e Dios ubꞌan. Y e Dios tuaꞌ asutpa ubꞌutꞌi más ibolsa umen que war itacre otronteꞌ. Y jaxir axin uteqꞌue ibolsa tama ubꞌijsibꞌir xeꞌ bueno. Y axin utene ibolsa tuaꞌ uwajpi más tama unac. Pero e Dios axin ucꞌampes ubꞌijsibꞌir bꞌan cocha war icꞌampes tuaꞌ asutpa ubꞌisi otronyajr lo que cꞌani asutpa uyajcꞌox, che e Jesús.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Y de allí e Jesús ojron tama inteꞌ ojroner xeꞌ mucur cora y che:
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Y inteꞌ ajcanuar machi unata más que lo que unata uyajcanseyaj, este que acꞌapa acano tunor lo que unata uyajcanseyaj, y entonces erer acꞌotoy unata jax taca lo que unata uyajcanseyaj.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 ’¿Y tucꞌa era que net wacchetaca war awira que ayan imbꞌijc sojc chꞌur tama unacꞌut inteꞌ awermano, pero net machi cꞌani awira abꞌa que ayan inteꞌ nuxi teꞌ chꞌur tama unacꞌoit?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Y jay chꞌur inteꞌ nuxi teꞌ tama unacꞌoit y machi cꞌani anata que bꞌan, ¿cocha tuaꞌ aware awermano que: “Actanen inlocsic e sojc tama unacꞌoit?” Ajqꞌuecraneret, locsen bꞌajxan e teꞌ xeꞌ chꞌur tama unacꞌoit net, y de allí uyubꞌi awira bien tuaꞌ atacre ulocse e sojc lo que chꞌur tama unacꞌut awermano, che e Jesús.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Y che e Jesús:
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Pues tunor e teꞌ chequer tama uyutir, porque ma erer ichꞌami ingojr muy tama inteꞌ tꞌix, y ma erer ichꞌami inteꞌ poxteꞌ tama inteꞌ chꞌuyur chꞌan.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Y bꞌan ixto cocha era tama e winicobꞌ ubꞌan, que inteꞌ winic xeꞌ imbꞌutz uwirnar, imbꞌutz uyojroner ubꞌan, porque bꞌutꞌur uyalma tacar lo que imbꞌutz. Y inteꞌ winic xeꞌ mabꞌambꞌan uwirnar, mabꞌambꞌan uyojroner ubꞌan, porque bꞌutꞌur uyalma taca e mabꞌambꞌanir. Porque tamar lo que bꞌutꞌur uyalma inteꞌ, jax taca tuaꞌ alocꞌoy oꞌjron tama uyej, che e Jesús.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Y che e Jesús:
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Cꞌani inwareox chi tacar lar tin e ayopa taniut y uyubꞌi niwojroner y oꞌbꞌian tut.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Larobꞌ tacar inteꞌ winic xeꞌ locꞌoy ubꞌijnu que cꞌani uche uyotot tujor inteꞌ nuxi tun. Y cay uche intam uchꞌenar esto tiaꞌ erer aqꞌuecꞌo e oy tamar. Entonces conda cꞌapa uyustes uyotot tari e jajar y chꞌiꞌ e xucur meyra y tari inteꞌ nuxi icꞌar xeꞌ uyajcꞌu e otot, pero machi cucrema e otot era porque war uwir tujor e tun.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Pero tin e uyubꞌi niwojroner y machi oꞌbꞌian tut, aquetpa bꞌan cocha inteꞌ winic xeꞌ satrem usasaꞌ xeꞌ uche uyotot tor e jiꞌ. Entonces conda cꞌapa uyustes uyotot tari e jajar y cay chꞌiꞌ e nuxi xucur y cay jicna tari e sian icꞌar tut e otot era, y wacchetaca cucrema inyajrer e otot, che e Jesús.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.