Atos 1
Ġaġek Mewis (BZH) vs AAI
1 O Teopilus*! Ġaġek sën sa ḳevu muġinsën lo, saga sa tateḳin nġaa pin sën Yesu nevonġ los yi ġaġek sën nenër lo,
1 Theophilus au buk wantoro’ot i Jesu ana bowabow etei mi’itube busuruf bow sabuw i’obaibiyih inan
2 vu muġinsën rot beverup loḳ buk sën yah meya yaġek lo. Anon Vabuung tato huk vu yi lob nër tato vu sinarë sën ggooin sir raḳ vorot lo ggovek log Anutu ḳo yi raḳ yah yaġek.
2 God bora’ah au mar yey isan i ao akirum. Baise au mar yena’e ana veya orot iyab kob abarin isan rurubinih i Anun Kakafiyinane roube’aten tur itih.
3 Mehö saga sën ḳo hil nivanë mediiḳ in hil pin, loḳ tato yi vu sinarë lo beron nġahiseḳë in bë dejaḳ ni borot nabë nedo mala-tumsën lo. Denelë yi ranġah los ranġah yoh vu buk mehödahis luu, log nenër sën Anutu-yi-nyëġ anon jaḳ lo degwa tato vu sir.
3 Ana bai’akir ufunamaim, isah irerereb hai not hikwaris hima hibinotanot ana sinaf ef tata’amaim botabirih hi’itin hiturobe i, i yawasin ma’ama, veya 40 wanawanan ana bairererebamaim God ana aiwob isan i’obaibiyih hima hinowar.
4 Lob medo negga nos ving sir loḳ buk saga ti, lob mëm nër vu sir bë, “Ham su gwevuu Yerusalem. Gaḳ ham medo gweġin nġaa sën Amaġ nër bë rëḳ gevonġ vu ham lo. Sën senër vu ham wirek lo.
4 Veya ta bairi hima bay hi’aa ana maramaim, iuwih eo, “Jerusalem men kwanihamiy, baise kwanama Tamai a siwar baitimih eomatani, ao kwanonowar isan kwanakaif.
5 In Jon neripek alam raḳ bël, rëḳ su buk hus ading rë gAnon Vabuung vonġin jaḳ na ham.”
5 Anayabin John i harewamaim bapataito it, baise veya bai’ab na’atube ufunamaim kwa boro Anun Kakafiyinamaim bapataito kwanab.”
6 Loḳ buk saga desupin sir raḳ bedeloḳ tepëḳ in yi bë, “Mehöböp, maḳ buk yam ggovek bevonġin ġebër alam Israel hir nyëġ jaḳ gehil nġo vonġin ġeġin hil gökin nah nabë wirek ma va?”
6 Basit Tur Abarayah etei hina hibita’imon ana veya hibatiy, “Regah, karam iti boun aiwob itab Israel sabuw ititih maiye?”
7 Rëḳ nër yah vu sir bë, “Su ham nġaa in bë ham rëḳ jaḳ buk los nġebek saga ni rë, in Amaġ yö tu ala mekwa vo meneggëp vu yi.
7 Iyafutih eo, “Veya naatu sumar abisa’amaim iti sawar hinamamatar isan i God akisin ana fair tafanamaim veya yakitifuw, i boro men kwa kwanaso’obamih.
8 Rëḳ mu Anon Vabuung rëḳ nam jaḳ na ham los bo niwëëk vu ham, beham nanër sarëġ ranġah vu Yerusalem, gevu distrik Yudea los distrik Samaria bena menoh vu dob pin.”
8 Baise kwa i Anun Kakafiyin nanan ana veya’amaim fair boro kwanab, naatu ayu isau Jerusalemamaim boro kwanabusuruf kwanakubuna, kwanatit Judea wanawanan, Samaria, naatu kwanatit kwanan tafaram yomanin.”
9 Yesu nër ġaġek sënë ggovek, gevare denemalajin yi gAnutu ḳo yi raḳ yah yaġek, lob beggob ggërin yi log su delë yi ggökin rë.
9 Iti na’atube eo ufunamaim, God bora’ah yen himtitiy auman in sakuk wanawanan run himat kasiy.
10 Log nahën vare malaj nesepa, lob pevis medelë mehö luu los tob veroo meris yam denare ving sir.
10 Matah etei hikubar nati mar wanawanan rurumaim hibat hi’i’itin, naniyan meyemeye orot rou’ab hai faifuw kwes sisibihimaim himatar. Tounamatar ro’ab bai’ufununayah bairi teo|alt="Two angels speaking to disciples" src="CN01887B.TIF" size="col" loc="Act 1.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.10-11"
11 Lob luho denër bë, “Ham alam Galilea, ham malamin nelë yaġek panġsën in va? Yesu sën vuu ham geraḳ yah yaġek lo rëḳ duḳ nom nabë sën ham nelë yi geraḳ meyah agi!”
11 Naatu hi’uwih. “Galilee oro’orot, kwa aisim kwabat au mar kwanuwanuw? Iti Jesu ta’imon God kwa biyamaim bora’ah au mar yey, i boro ef ta’imon kwa’itin yeyebe boro namatabir maiye nanan kwana’itin.”
12 Lob sir vu ḳedu sën denenër arë nebë Ḳele-oliv* lo medeyah medeya Yerusalem. Ḳedu Ḳele-oliv sënë neggëp dus vu Yerusalem yiḳ yoh vu sën horek nër bë mehönon degee medena doḳ Buk-sewahsën-yi* lo.
12 Imaibo Olive Oyaw hihamiy himatabir maiye hin Jerusalem hitit, ef ana manin i one kilometre na’atube.
13 Bedetöḳ yah Yerusalem mederaḳ ya bej meya denedo. Alam sën lo sagi: Pita, geJon, geYakobus lu Andreas, gePilip ving Tomas, geBartolomai ving Matai, geYakobus ngwë sën Alpeus nalu, log Simon ngwë sën mehö neruuk alam Rom lo, log Yudas sën Yakobus ngwë nalu.
13 Hina bar hitit, naatu hiyen bar awan ta no tafan i hima’ama’amaim hitit. Iyabowat nati’imaim hima’ama wabih i iti, Peter, John, James, Andrew, Philip, Thomas, Bartholomew, Matthew, naatu James, Alpheus natun, naatu Simon Kafafarayan, naatu Judas, James natun.
14 Alam pin sagi sën ayoj timu medenejom raḳ medenedo. Gavëh la losho Maria sën Yesu ata ving Yesu ari lo pin dejom raḳ medenedo ving.
14 Iti orot i mar etei hina hita’imon hiyoyoyoban, baibin bairi, naatu i wanawanahimaim i Mary Jesu hinah naatu taitin auman.
15 Ggovek, loḳ buk ti lob Pita kedi nare loḳ ari lo pin malaj benër ġaġek ti vu sir. Gesir pin saga raḳ neggëp alam nemadvahi-bevidek-ti (120).
15 Nati ana veya’amaim bai’ufununayah etei 120 na’atube wanawanahimaim Peter misir eo,
16 Pita nër bë, “Arig lo, ġaġek sën dekevu meneggëp loḳ Anutu-yi-ḳapiya lo anon raḳ beyiḳ ggovek. Wirek Anon Vabuung vonġ ġaġek verup Davit avi benër raḳ Yudas, mehö saga sën tato aggata vu alam bë denajom Yesu ahon lo, lob ġaġek wirek hen saga gwëbeng anon raḳ ggovek ya.
16 “Taitu, marasika Anun Kakafiyin David iwan Bukamaim eo kikirum i Judas ana sinafumaim nati tur na yabin matar. I rafot rouwayan na’atube sabuw bonawiyih Jesu hifatum.
17 In wirek Yesu ggooin Yudas raḳ menedo ving he beḳo huk sënë ving he.
17 Judas i ata kou’ay orot ta naatu iti bowabow wanawananamaim bairi tabow.
18 Ham raḳ ni bë Yudas sën agi ḳo dob len ti raḳ monë hel ḳöḳ sën devo vu yi lo, lob ya mevës bahë tetap bahë pin keseh to meya.
18 Bowabow kakafin sisinaf isan ana baiyan hibitin imaim me tubun ukwarin aubabe re yi yan fudir kabutin ihouw.
19 Lob alam pin sën denedo Yerusalem lo, denġo ġaġek saga mederaḳ ni, lom denenër dob saga loḳ ayej nebë Akeldama. Sënë nebë Dob-hel-ḳöḳ.
19 Sabuw Jerusalem hima’ama etei ana tur hinowar, imih hai turamaim nati efan wabin Akeldama hiwab. Wab anayabin ‘Rara ana Efan.’
20 Log tum ġaġek neggëp loḳ ḳapiya Saam sën denevonġ raro raḳ wirek lo nebë:
20 Anayabin Psalm wanawananamaim iti na’atube eo,
21 Om hil pevis maġooin mehöti vuheng doḳ alam sën deneya ving hil los Mehöböp Yesu raḳ buk pin sën hil nehaḳo loḳ lo.
21 Isan imih, igewasin orot yait ata Regah Jesu wanawanatamaim ma reremor ana veya i bairi tama tabowabow boro i tanarubin.
22 Mehöti sën neya ving hil wirek geJon neripek alam lo, beyam verup loḳ buk sën Anutu ḳo Yesu vër in hil geḳo yi yah vavunë lo. Mehönon sën delë sagi pin, og mëm hil aġooin ti jaḳ begeḳo huk geving he benanër ranġah nabë Yesu kedi raḳ vu bedub yönon.”
22 Naatu nati orot i John Baptist ana veya’amaim bairi taibuya tana Jesu hibora’ah au mar yey i boro tanarubin. Anayabin ata orot ta nati na’atube tanarurubin i boro Jesu morobone mimisir isan bairi sif tanarubon.”
23 Pita nër bë saga, lob deggooin mehö luu raḳ. Ngwë Yosep sën denenër yi nebë Barsabas garë ngwë nebë Yustus lo, log ngwë arë nebë Matias.
23 Basit orot rou’ab hikutaitih, Joseph wabin ta Barsabas, wabin baitounin Justus naatu Mathias hairi hirubinih.
24 Lom dejom raḳ vu Mehöböp bë, “Mehöböp, ġeraḳ alam pin ayoj ni, om mëm nġo ġetato vu he nabë ġehooin mehö luu sagi ngwë tena rak
24 Imaibo hiyoyoban. “Regah o sabuw etei dogoroh iso’ob. Imih abifefeyani orot iti rou’ab kwi’obaiyi menatan i o irubin. Peter ana ofonah bairi teyoyoyoban|alt="Peter and others praying" src="cn01903B.tif" size="col" loc="Act 1.24" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.24"
25 in doḳ nah Yudas ben menatu sinarë nyëdahis geving he. In Yudas vuu huk sagi ya geya nyëġ sën bë na lo.”
25 Judas ana efan nab tur abarayan namatar, anayabin Judas iti efan ihamiy ana ma’ama efan rurubinimaim in.”
26 Lob derekö veri raḳ luho lob löö raḳ Matias, lom devonġ yi tu sinarë ving sir nemadluho-bevidek-ti sagi lo.
26 Imaibo hi’arow, naatu Mathias wabin hisusu’ub ana veya arow ben, basit Mathias hibai tur abarayah nah 11 hima’ama wanawanah run.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.