Mateus 6
Yipma Genesis and New Testament (BYR) vs ARA
1 Nayaa jawɨka! Davwi minna! Tewaanya nawɨꞌnyabura dara minnera! Aꞌmwera tɨnna nyangabɨkajɨ! ‘Sai tewaanyalyɨra,’ yawɨpɨkajɨ. Sara minnera! Sara yɨjɨyaigɨnyɨ Gɨmaamaanga Sɨgunyavɨ mwaalɨkei yanga tewaanya gɨrɨvɨkɨranneigɨ mɨꞌ.
1 Guardai-vos de exercer a vossa justiça diante dos homens, com o fim de serdes vistos por eles; doutra sorte, não tereis galardão junto de vosso Pai celeste.
2 Sarevɨdaaꞌnyɨ ‘Aꞌmwe gɨlyɨvɨta maayaraavɨna nɨgwia wɨmaryaawɨma!’ daꞌgɨzɨyagaaꞌ nabaai dara dɨzaigɨ ‘Aꞌmwera nyangabɨka!’ aꞌmweraavɨ sɨnnawɨ namarayaasɨdɨꞌ gware makupɨjavaaina! Minna! Sareꞌ dareꞌnesɨ. Aꞌmwe kwaasɨyara yadɨvɨtabaaibɨꞌ lotuangengɨjɨ adukulalyangɨjɨ saba jaka wɨdɨna ‘Yanga nayaa wɨjaavɨma nɨgwɨmaayaraavɨne!’ Sahwara yawɨꞌna ‘Aꞌmwera nɨmɨnyɨna “Aꞌmwe tewaanyalyɨ. Yangelyɨ,” dɨnɨpɨka!’ yawɨꞌna yadɨvɨꞌ sara yadɨvɨkɨ. Nebulyaꞌna gɨthɨvanɨge. Sasareraavɨ wɨmaryɨpɨja saꞌ kumɨre wɨrɨvɨkɨsasɨ. Sasareraavɨ aꞌmwera yɨlaaya wɨmaryɨpɨjaꞌna yanga tɨviꞌna maapɨjaraavɨna Sɨgunyavɨ mwaalɨkei yanga tewaanya wɨrɨvɨkɨrannera mɨꞌ.
2 Quando, pois, deres esmola, não toques trombeta diante de ti, como fazem os hipócritas, nas sinagogas e nas ruas, para serem glorificados pelos homens. Em verdade vos digo que eles já receberam a recompensa.
3 Sasara minna! Aawa. ‘Gɨlyɨvɨta maayaraavɨna wɨmaaryɨdeinyɨ,’ daꞌgɨzɨ yulyaꞌna jɨtheigɨnyɨ. ‘Nyaꞌmwerajɨ angebajɨyarajɨ tɨnna nanyangabɨthɨka!’ daꞌgɨzɨ yulyaꞌna dumaaryɨdevulyɨ.
3 Tu, porém, ao dares a esmola, ignore a tua mão esquerda o que faz a tua mão direita;
4 Lɨka yulyaꞌna jɨthevwi Gɨmaamaangei yawɨꞌna ‘Sahwai tewaanna yɨwakeꞌ aꞌmwera yɨlaaya myɨwaasaꞌna yanga tewaanya wɨrɨvɨkɨrɨdeinyɨ.’
4 para que a tua esmola fique em secreto; e teu Pai, que vê em secreto, te recompensará.
5 ‘Gotɨyarɨ wɨdɨma!’ daꞌgɨzɨyagaaꞌ aꞌmwe kwaasɨyara wɨdadɨvɨtabaaibɨꞌ nudɨthɨka! Sahwara lotuangengɨ wɨladaaꞌdɨvɨꞌ aꞌmwera tɨnna wanganyaꞌnera Gotɨyarɨ wɨdadɨvɨtare. Sarebwina tewaanya wɨvuꞌnadere. Nabaai tuꞌnyalabɨnyaba daaꞌdɨvɨꞌ ‘Aꞌmweyura tɨnna nyangabɨka!’ dadɨvɨꞌ Gotɨyarɨ wɨdadɨvɨsare. Sasareigɨ myɨmaꞌnɨnna! Nebulyaꞌna gɨthɨvanɨge. Aꞌmwera yɨlaaya wɨmaryɨpɨjaꞌna yanga tɨviꞌna maapɨjaraavɨna yanga tewaanya wɨrɨvɨkɨradera mɨꞌ.
5 E, quando orardes, não sereis como os hipócritas; porque gostam de orar em pé nas sinagogas e nos cantos das praças, para serem vistos dos homens. Em verdade vos digo que eles já receberam a recompensa.
6 Sareꞌna aawa. Gɨmɨ ‘Gotɨyarɨ wɨdɨma!’ daꞌgɨzɨyagaaꞌ gaveigɨ angevɨ kusawɨ wɨlaꞌgɨzɨ kaanya tihɨraꞌgɨzɨ Gɨmaamaanga lɨka yulyaꞌdeva mwaalɨkerɨ gaverɨ duthana! Gɨmaamaangei lɨka yulyaꞌdɨnyangɨna tɨnna wangada gɨrɨvɨkɨradelyɨ.
6 Tu, porém, quando orares, entra no teu quarto e, fechada a porta, orarás a teu Pai, que está em secreto; e teu Pai, que vê em secreto, te recompensará.
7 ‘Gotɨyarɨ wɨdɨma!’ daꞌgɨzɨyagaaꞌ yagaala kwalaalya yaasɨwaꞌna madɨnna! Aꞌmwe Anga Pimagɨnyara Gotɨyarɨ malɨmwagyadɨvɨsara yadɨvɨtabaaibɨꞌ minna! Sareꞌ dareꞌnesɨ. Sahwara yawɨꞌna ‘Yagaala kwalaalya wɨdɨvainaajaꞌ yuya maraadengɨ. Yuya yɨmaꞌnadengɨ.’ Yawɨꞌna yadɨvɨꞌ sara dadɨvɨsare.
7 E, orando, não useis de vãs repetições, como os gentios; porque presumem que pelo seu muito falar serão ouvidos.
8 Sarabɨꞌ myɨmaꞌnɨnna! Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gɨmaamaangei gɨmɨnyɨne mena yawɨꞌmwakelyɨ. Sɨnnawɨ yagaala midaanganyɨ kyaꞌgɨzɨ mena yawɨꞌmanɨꞌ gɨhainɨvanɨka yuyanna.
8 Não vos assemelheis, pois, a eles; porque Deus, o vosso Pai, sabe o de que tendes necessidade, antes que lho peçais.
9 Sarevɨdaaꞌnyɨ gɨmɨ Gotɨyarɨ dara duthana!
9 Portanto, vós orareis assim:
10 Nemaremwaaidɨnyagaaꞌ yarai yɨmaꞌnana!
10 venha o teu reino;
11 Yɨrɨka dahaaꞌnena aawapaaya dɨnejaama!
11 o pão nosso de cada dia dá-nos hoje;
12 Kayaaꞌna neyɨvanɨgasanna marasɨꞌnɨwobaaibɨꞌ
12 e perdoa-nos as nossas dívidas,
13 Yɨjɨwaala yɨnɨkeba nemɨnyɨ manemakabɨnnera!
13 e não nos deixes cair em tentação;
14 Dɨnyuꞌnana! Pwara yɨwetawakya gyɨwaasanna marasɨꞌnɨjaꞌna Gɨmaamaanga Sɨgunyavɨyai gɨmɨrenna gɨmarasɨꞌnadelyɨ.
14 Porque, se perdoardes aos homens as suas ofensas, também vosso Pai celeste vos perdoará;
15 Sahwaraavɨrenna mamarasɨꞌnyɨ yɨjaꞌna Gɨmaamaanga kwalyɨ gɨmɨre yɨwetawakyanna marasɨꞌnyɨna gyathei mɨꞌ.
15 se, porém, não perdoardes aos homens [as suas ofensas], tampouco vosso Pai vos perdoará as vossas ofensas.
16 Gotɨyarɨ nayaa yawɨryaꞌneigɨ wapaayanna tɨka manyɨjaꞌ jɨkurya minna! Kwaasɨyara kunnya sɨnnyɨka gwarakuꞌna yadɨvɨꞌ ‘Pwara nyawɨrangabɨka! “Sai sɨnnyɨꞌ mɨjɨkɨlaaꞌna yɨwaka! Sareꞌ Gotɨyarɨna manyadei tewaanyalyɨ,” yawɨpɨka!’ yawɨꞌdɨvɨꞌ yadɨvɨtabaaibɨꞌ minna! Nebulyaꞌna gɨthɨvanɨge. Sasareraavɨ aꞌmwera yɨlaaya wɨmaryɨpɨjaꞌna yanga tɨviꞌna maꞌmwaasaraavɨna yanga tewaanya wɨrɨvɨkɨrannera mɨꞌ.
16 Quando jejuardes, não vos mostreis contristados como os hipócritas; porque desfiguram o rosto com o fim de parecer aos homens que jejuam. Em verdade vos digo que eles já receberam a recompensa.
17 Aawa, gɨmɨ Gotɨyarɨna manyaꞌgɨzɨ sɨnnyɨkɨ aalya yɨnaꞌgɨzɨ mɨnyagɨnyavɨ welivananyaꞌ dɨvuꞌnana!
17 Tu, porém, quando jejuares, unge a cabeça e lava o rosto,
18 Sara yaꞌgɨzɨ ‘Aꞌmwera “Sai wapaaya manyɨvanɨkelyɨ,” nyawɨrangabɨthɨka!’ daꞌgɨzɨ gɨnnya sɨnnyɨꞌ sara mi. Aawa. Gɨmaamaanga lɨka yulyaꞌdeva mwaalɨkei gavei gɨmɨre lɨka yulyaryaꞌnebwi tɨnna wangada gɨrɨvɨkɨradelyɨ.
18 com o fim de não parecer aos homens que jejuas, e sim ao teu Pai, em secreto; e teu Pai, que vê em secreto, te recompensará.
19 Gɨlyɨvɨta tewaanyanna tewaanyanna mamaryovɨrawakɨnna Kwaaka davakɨ dava! Kwaaka davakɨ maaꞌnyaannyarajɨ napolɨkejɨ gɨlyɨvɨsangɨ kayaaka yɨgaidengɨ. Nabaai kukera kurɨkeꞌ daburalɨvɨꞌdɨvɨꞌ kuka maaꞌdɨvɨsangɨ. Dava sa mamaryovɨrawakɨnna!
19 Não acumuleis para vós outros tesouros sobre a terra, onde a traça e a ferrugem corroem e onde ladrões escavam e roubam;
20 Gɨlyɨvɨta tewaanyanna tewaanyanna dɨmaryovɨrawakya Sɨgunyavɨ! Sahɨba maaꞌnyaannyarajɨ napolɨkejɨ gɨlyɨvɨsangɨ kayaaka myɨgalyadengɨ. Nabaai kukera madaburalɨvɨryadɨvɨꞌ kuka myadɨvɨsangɨ. (Tewaanya yuyanna gɨthɨwe sara yaꞌgɨzɨ gɨmɨre gɨlyɨvɨta Sɨgunyavɨya kɨnɨnnakeigɨ dɨmwaaideigɨnyɨ.)
20 mas ajuntai para vós outros tesouros no céu, onde traça nem ferrugem corrói, e onde ladrões não escavam, nem roubam;
21 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gɨmɨre gɨlyɨvɨta tewaanya mariꞌbwarakɨnɨkeba sahɨba gɨmɨre sɨmunyasɨ warɨkesɨ. (Pwai Sɨgunyavɨ gɨlyɨvɨta tewaanya mariꞌbwarakada sahɨnɨngɨna sɨmunya pɨrɨꞌnanyai mwaaidelyɨ. Gotɨyarɨ yawɨꞌdelyɨ. Sareꞌna gɨthɨwa.)
21 porque, onde está o teu tesouro, aí estará também o teu coração.
22 Tɨnnyai kɨlaakejɨkɨne laamɨvananyaꞌ wannadevaaibɨꞌ aꞌmweraavɨre sɨmunya yawɨꞌdɨvɨsasɨ. Sarevɨdaaꞌnyɨ sɨmunyavɨ nayaa yawɨꞌdɨ yanga nayaa wɨmaryɨjaꞌ laamɨvananya saꞌ nayaa wannade yunejɨkɨra.
22 São os olhos a lâmpada do corpo. Se os teus olhos forem bons, todo o teu corpo será luminoso;
23 Sareꞌ sɨmunyavɨ kayaaꞌna yawɨꞌdɨ yanga nayaa mumaryɨjaꞌ laamɨvananyaꞌ jɨhɨnyaꞌ waꞌdezɨkɨ. Sarevɨdaaꞌnyɨ tɨnnyai jɨhɨnyaꞌ sara yɨmaꞌnajaꞌ gɨmɨre sɨmunya jɨhɨnya naangeꞌbɨꞌ kayaaꞌnanya sa yawɨꞌdɨnneigɨnyɨ.
23 se, porém, os teus olhos forem maus, todo o teu corpo estará em trevas. Portanto, caso a luz que em ti há sejam trevas, que grandes trevas serão!
24 Maremwaala pwaraarɨna aane pwai kwai yɨnɨga wiꞌna wɨdaayaꞌnei mɨka! Sareꞌ dareꞌnesɨ. Pwarɨna sɨnna tɨka wɨdavojɨ pwarɨna tewaanna wɨvuꞌnyɨna. Pwarɨ lɨmwanna yada pwarɨ buleꞌna wɨjaavɨna yadelyɨ. Sabaaibɨꞌ avaalyagaaꞌ Gotɨyare wɨdaayaꞌneigɨ yɨmaꞌnyɨna, nɨgwia naanga maaryaꞌneigɨ yɨmaꞌnyɨna jɨtheigɨ mɨka! Nɨgwia naangenna yawɨꞌna yɨjaigɨ Gotɨyarɨ myawɨri. Gotɨyarɨ yawɨꞌna yɨjaigɨ nɨgwia naangenna myawɨri.
24 Ninguém pode servir a dois senhores; porque ou há de aborrecer-se de um e amar ao outro, ou se devotará a um e desprezará ao outro. Não podeis servir a Deus e às riquezas.
25 Sarevɨ gɨthɨvanɨge. Tewaanya mwaaidɨnyavɨna sɨmunya kwalaalya myawɨꞌdɨnna! Sara yawɨꞌdɨ dɨna ‘Nɨmɨ benɨ nɨwɨneka? Be aalya nɨwɨneka?’ Nabaai gɨmɨre kɨlaakejɨkɨna sɨmunya kwalaalya myawɨꞌdɨnna! Sara yawɨꞌdɨ dɨna ‘Nɨmɨ kannya yɨvɨta benɨ yɨraꞌnɨwɨneka?’ Dɨna myɨnna! Tewaanya mwaaidɨnyaꞌ wavɨlavɨkeꞌ midaaka tɨka wapaaya sangɨ! Kɨlaakejɨꞌ wavɨlavɨkeꞌ midaaka kannya yɨvɨta sangɨ!
25 Por isso, vos digo: não andeis ansiosos pela vossa vida, quanto ao que haveis de comer ou beber; nem pelo vosso corpo, quanto ao que haveis de vestir. Não é a vida mais do que o alimento, e o corpo, mais do que as vestes?
26 Yusara munyawɨ pɨlakwodɨvɨsaraavɨ tɨnna dangana! Wapewia mamayadɨvɨtare. Angengɨ wapaaya mamujɨꞌbwarakyadɨvɨtare. Sarera kwaraavɨna Gɨmaamaanga Sɨgunyavɨyai wapaaya wɨjaavadengɨ. Gotɨyai yusaraavɨ nayaa maremwaaidei yawɨꞌdele! Gɨmɨ naangeigɨ midaaka! Yusara yune maalɨkera midaaka! Gotɨyarɨna naangeigɨnyɨra.
26 Observai as aves do céu: não semeiam, não colhem, nem ajuntam em celeiros; contudo, vosso Pai celeste as sustenta. Porventura, não valeis vós muito mais do que as aves?
27 Sarɨmɨjɨya pwai yawɨta kwalaalya yojɨ ‘Kwarame kwalaalya mwaalɨdeinyɨ,’ dɨragɨnna dozɨ sara yɨmaꞌnadei daaka! Sareꞌna mɨka!
27 Qual de vós, por ansioso que esteja, pode acrescentar um côvado ao curso da sua vida?
28 Nabaai kannya yɨvɨsangɨna sɨmunya yawɨrɨkwaasaꞌ beꞌna yawɨꞌmanɨgɨ! Kaabidaryaba pwasa waayɨkengɨ tɨnna jawɨrangana! Mɨraagɨkɨꞌna yade mɨꞌ. Baazɨꞌmaꞌnya tidɨvɨta mɨꞌ.
28 E por que andais ansiosos quanto ao vestuário? Considerai como crescem os lírios do campo: eles não trabalham, nem fiam.
29 Sara myadɨvɨta kɨrɨꞌ dara gɨthɨvanɨge. Sɨnnawɨ sagaaꞌ Ne Solomonɨ gannya nɨgwɨlalaaka byaannaka yuya wakakelyɨ. Sareꞌ kɨrɨꞌ nɨgwɨlalaaka nawɨꞌnya maayalyɨ pwasa waayɨka dazabɨsa.
29 Eu, contudo, vos afirmo que nem Salomão, em toda a sua glória, se vestiu como qualquer deles.
30 Pwasa kaabinnyangɨne nɨgwɨlalaakebɨsa nawɨꞌnya dahaaꞌ waayɨꞌ. Mwanyagaaꞌ kaabinna samɨlɨka ‘Maalɨkesɨra,’ dadɨvɨꞌ davɨna yapɨjɨ dɨkevɨ yɨrapɨꞌdengɨ. Kurɨvaarɨya sasare Gotɨyai pwasa wakada nayaa maremwaalɨꞌ. Sareꞌ ‘Gotɨyai nayaa mamaremwaalyɨ neyadelyɨ,’ yawɨꞌmanɨgɨnyaigɨ nayaa jawɨka! Kurɨvaarɨya sasare Gotɨyai nayaa maremwaalanneꞌna gɨmɨnyɨ gɨvaazɨꞌmakwadeigɨ midaaka!
30 Ora, se Deus veste assim a erva do campo, que hoje existe e amanhã é lançada no forno, quanto mais a vós outros, homens de pequena fé?
31 Sarevɨdaaꞌnyɨ sɨmunya yawɨrɨkwaasaꞌ myawɨꞌdɨnna! Dara nadɨthɨꞌ ‘Nɨmɨ benɨ nɨwɨneka? Be aalya nɨwɨneka? Nɨmɨ kannya yɨvɨta benɨ yɨraꞌnɨwɨneka?’ Sara madɨnna!
31 Portanto, não vos inquieteis, dizendo: Que comeremos? Que beberemos? Ou: Com que nos vestiremos?
32 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gotɨyarɨ malɨmwagyadɨvɨsara ajɨmya yuyangɨyara sɨmudaadaanya yawɨꞌdɨvɨꞌ yuya daza bɨramaaꞌdɨvɨsabulyɨ. Gɨmɨrebwi pɨbulyɨ. Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gɨmaamaanga Sɨgunyavɨyai gɨmɨnyɨna mena yawɨꞌmanɨꞌ ‘Sa wɨmudaasɨwaka.’
32 Porque os gentios é que procuram todas estas coisas; pois vosso Pai celeste sabe que necessitais de todas elas;
33 Sazanna sɨmunya kwalaalya myawɨꞌdɨnna! Sɨnnawɨ Gotɨyai yuyaraavɨ maremwaalade gaveꞌ jawɨka! Gotɨyare yɨdaꞌmaraanga sabwina jawɨka! Sara yɨjaigɨ dɨvidaaꞌnyɨ yuya sa pɨnɨ kɨnɨjɨ gɨzaavadelyɨ. Nayaa gyavadaꞌgalamaremwaaladelyɨ.
33 buscai, pois, em primeiro lugar, o seu reino e a sua justiça, e todas estas coisas vos serão acrescentadas.
34 Sarevɨdaaꞌnyɨ mwanyagaaꞌnengɨna sɨmunya kwalaalya myawɨꞌdɨnna! Sareꞌ dareꞌnesɨ. Mwanyagaaꞌ puꞌdehaaꞌ sangɨna jawɨꞌdehaakɨ. Dahaasagaaꞌne taanginya warɨꞌ. Sa wiꞌnanyɨ. Mwanyagaaꞌne taanginya yɨmaꞌnadengɨna dahaaꞌ myawɨꞌdɨnna!
34 Portanto, não vos inquieteis com o dia de amanhã, pois o amanhã trará os seus cuidados; basta ao dia o seu próprio mal.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.