Lucas 20
Yipma Genesis and New Testament (BYR) vs NVT
1 Yɨrɨka pɨrɨkɨ pɨgaaꞌ Gotɨyare Angevɨ sai aꞌmwemɨlɨka aꞌmweraavɨ wɨjɨwaakɨna yɨna yada yagaala tewaanyaꞌ wɨjɨwaakɨna. Sara yadaaꞌnyɨyaba gamɨnyawɨnna Gotɨyarɨna mubɨthɨka yɨraꞌdɨvɨta naangerajɨ Kɨwɨjarajɨ nabaai aꞌmwe naangerajɨ yɨkabɨna.
1 Certo dia, quando Jesus ensinava o povo e anunciava as boas-novas no templo, os principais sacerdotes, os mestres da lei e os líderes do povo se aproximaram dele
2 Sara yɨkabɨna yeva wɨdɨna “Nemɨnyɨ dɨnedana! Daza yɨvanɨgɨnyanna be dɨragɨnyasɨ yɨvanɨgɨnyavaka? Dɨragɨnya dazaꞌ aaihwai gɨzaawakavaka?”
2 e perguntaram: “Com que autoridade você faz essas coisas? Quem lhe deu esse direito?”.
3 Sara wɨdɨna kyeꞌ sai kumɨnyɨ jaꞌnawɨdɨna “Nabaai nɨmɨ kwainyɨjɨ yagaala pɨrɨꞌna yɨhithaanganɨdeꞌnanyɨra. Nɨmɨnyɨ dɨnyɨjɨla!
3 “Primeiro, deixe-me fazer uma pergunta”, respondeu ele.
4 Jonɨmɨre bavɨtaazɨya yadeꞌ Sɨgunyavɨyaꞌ dɨngaka? Saꞌ aꞌmweraavɨre sɨmunyaburɨdaaꞌnyaꞌ dɨngaka?”
4 “A autoridade de João para batizar vinha do céu ou era apenas humana?”
5 Sara jaꞌnawɨdɨna kyaꞌ sarevɨ kumɨ sara dɨnyɨna “Nabaai nemɨ wɨdaazaꞌ ‘Sabwi Sɨgunyavɨyabulyɨra,’ sai nedathe ‘Jonɨmɨre yagaalyavɨna dɨragɨnna malɨmwagyaihi beꞌna yadɨvɨtaihɨlaka!’
5 Eles discutiram a questão entre si: “Se dissermos que vinha do céu, ele perguntará por que não cremos em João.
6 Nabaai nemɨ wɨdaazaꞌ ‘Sabwi yune aꞌmweraavɨre sɨmunyaburɨdaaꞌnyabulyɨra,’ sara wɨdaazaꞌna aꞌmwe yuyara sɨla nanelɨwakɨpɨdɨka! Sareꞌ dareꞌnesɨ. Yuyara ‘Jonɨ Gotɨyarɨ wɨꞌnawɨjɨwaakadei, pɨropetɨyalyɨra,’ dɨragɨnna yawɨꞌdɨvɨsaꞌnanyɨra.”
6 Mas, se dissermos que era apenas humana, seremos apedrejados pela multidão, pois todos estão convencidos de que João era profeta”.
7 Sara dɨnyɨna yeva jaꞌnawɨdɨna “Nemɨ myawɨrivanɨgo. Jonɨmɨre bavɨtaazɨyaꞌ gawɨdaaꞌnyɨ yɨmaꞌnakeꞌ dɨngaka?”
7 Por fim, responderam a Jesus que não sabiam.
8 Jaꞌnawɨdɨna kyeꞌ Jizaazai kumɨnyɨ wɨdɨna “Sasare savɨdaaꞌnyɨ ‘Nɨmɨ dɨragɨnya gathaꞌdaresɨyainyɨ yadɨnyainyakeva,’ mayɨhɨzɨ yɨhideinyɨ.”
8 E Jesus replicou: “Então eu também não direi com que autoridade faço essas coisas”.
9 Aꞌmweraavɨ keꞌbaꞌna yagaala dathaꞌ gaai wɨjɨwaakɨna “Aꞌmwe pwai gɨraipɨwawɨnya pɨjɨꞌ yaburɨdakɨna yajazɨkɨ. Gɨraipɨwawɨnya sajɨꞌ ‘Aꞌmwe pwara maremwaaibɨkajɨ,’ wɨjaavɨna yakei gamɨ sai anga menya pɨwɨ saamɨnyagaaꞌ mwaalyaꞌnei.
9 Em seguida, Jesus se voltou para o povo e contou a seguinte parábola: “Um homem plantou um vinhedo e o arrendou a alguns lavradores. Depois, partiu para um lugar distante, onde passou um longo tempo.
10 Gɨraipɨwawɨnyajɨkɨ tɨka munne yabwaryagaaꞌ gamɨre wawɨnyavɨ maremwaaidɨvɨsaraayawɨnna gamɨre wɨdaayade pwarɨ maryasaabɨna. ‘Wawɨnya maremwaaidɨvɨta sangɨdaaꞌnyɨ tɨka munne pɨvaaꞌ wiabwaripɨkajɨ,’ maryasaabɨna. Sara yɨna kyaꞌ kɨrɨꞌ aꞌmwe wawɨnyavɨ maremwaaidɨvɨsara wɨdaayaderɨ mala tamɨna yeva kunerɨ ayɨna maragaibwakɨrasaabɨna.
10 Na época da colheita da uva, enviou um de seus servos para receber sua parte da produção. Os lavradores atacaram o servo, o espancaram e o mandaram de volta, de mãos vazias.
11 Sara yɨna kyeꞌ nabaai wawɨnya wɨdaayade pwarɨ ayɨna ayawɨnna maryaasɨna. Maryaasɨna kyaꞌ nabaai sai kwarɨjɨ mala tamɨna yeva bɨralyabwi yɨna yeva maragaibwakɨrasaabɨna.
11 Então o dono da propriedade enviou outro servo, mas eles também o insultaram, o espancaram e o mandaram de volta, de mãos vazias.
12 Nabaai ayɨna ayawɨnna pwarɨna maryaasɨna. Sarerɨ yɨnahu tamɨna yeva gaꞌbwarala naanga yɨnɨkerɨ mwasɨlaa marasɨꞌnyɨna kyeꞌ sai kunei ayɨna bɨna.
12 Enviou ainda um terceiro, e eles o feriram e o expulsaram do vinhedo.
13 Sara yadaapɨri wawɨnyavɨ gyakwai dɨna ‘Gathaꞌdara yɨdeinyaka? Nɨnnya nyɨbwaalɨvaangei nawɨꞌnyɨna tewaanna wivanɨgei maryaasɨdera. Sahware yagaalyavɨ kadɨka yɨnɨga wiꞌna wɨꞌnɨpɨꞌdei dɨngaka?’
13 “‘Que farei?’, disse o dono do vinhedo. ‘Já sei; enviarei meu filho amado. Certamente eles o respeitarão.’
14 Maryaasɨna kyaꞌ kɨrɨꞌ wawɨnya dazavɨ maremwaaidɨvɨta dazara gamɨre gawaalɨvaangei badaaworiyarɨ tɨnna wanganna yeva kumɨ sara dɨnyɨna ‘Aꞌmwe dazai dɨvi ganɨmaangere yuya sa maaradelyɨra. Yarala, tamakaana! “Wawɨnya dazɨꞌ yune nemɨ saina lɨmwagaraana!” dawaajɨ tamakaana!’
14 “No entanto, quando os lavradores viram o filho, disseram uns aos outros: ‘Aí vem o herdeiro da propriedade. Vamos matá-lo e tomar posse desta terra!’.
15 Sara dɨnyɨna yeva gɨraipɨwawɨnya sajɨkɨ mwasɨlaa makwalyuna yeva yɨnahu tamakɨna. Sarevɨdaaꞌnyɨ gɨraipɨwawɨnya sajɨkɨ gyakwai sahwaraavɨ gathaꞌdara wiadelaka!
15 Então o arrastaram para fora do vinhedo e o mataram. “O que vocês acham que o dono do vinhedo fará com eles?”, perguntou Jesus.
16 Aꞌmwe wawɨnyavɨ maremwaaidɨvɨsaraavɨna bɨna yojɨ kayaaka wigalakadelyɨ. Sara yojɨ gɨraipɨwawɨnya sajɨꞌ aꞌmwe mudɨka pwaraavɨ wɨjaavadezɨkɨ.” Jizaazai sara wɨdɨna kyaꞌ saꞌ kadɨka wɨꞌnevera wɨdɨna “Sasare sabwi myɨmaꞌnanna! Arɨkawɨ.”
16 “Ele virá, matará os lavradores, e arrendará o vinhedo a outros.” “Que isso jamais aconteça!”, disseram os que o ouviam.
17 Sara wɨdɨna kyeꞌ sahwai kumɨnyɨ tɨnna wanganaka wɨdɨna “Bukuyavɨ yagaala dazavɨ be kaavɨlaꞌ warɨkavaka?
17 Jesus olhou para eles e perguntou: “Então o que significa esta passagem das Escrituras: ‘A pedra que os construtores rejeitaram se tornou a pedra angular’?
18 Sara dɨnɨkeꞌ aꞌmwe gazaizai sɨla dɨragɨnaanga dazarɨ walatannojɨyai, yuna kayaaka wɨsɨꞌnadelyɨ. Nabaai sɨla dazai aꞌmwe pwai kwarɨ aꞌbadaaꞌnyɨ walaramajai dazai yuna kayaaka mɨlɨkiꞌnyɨna yojɨyai yune surɨnya yɨwagakɨna yadelyɨra.”
18 Quem tropeçar nessa pedra será despedaçado, e aquele sobre quem ela cair será reduzido a pó”.
19 Aꞌmwe Kɨwɨjarajɨ Gotɨyarɨne tamiraꞌdɨvɨta naangerajɨ sahwara yawɨꞌna “Yuna dazagaaꞌ sahwarɨ galalɨmwagaana!” dɨnyɨna. Sareꞌ dareꞌnesɨ. “Sahwai yagaala dazaꞌ nemɨnyɨneꞌna kwaasɨ dɨvanɨkeva.” Kɨrɨꞌ aꞌmwe yuyara mwaaidapiyavɨna lɨka naanga yɨna yeva kave mwaalɨna.
19 Os mestres da lei e os principais sacerdotes queriam prender Jesus ali mesmo, pois perceberam que eles eram os lavradores maus a que Jesus se referia. No entanto, tinham medo da reação do povo.
20 Sagaaꞌ gamɨnyɨ baihanaꞌna yadɨvɨꞌ aꞌmwe pwaraavɨ gamɨreburɨ kwaasɨ yawɨramaataꞌneraavɨ maryasaabɨna. Aꞌmwe dazara kwaasɨ darebwi yadɨvɨꞌ “Nemɨnyɨna ‘Aꞌmwe yɨdaꞌmaraangerera,’ yawɨrana!” yawɨresaraavɨ “Gamɨre yagaala kayaaꞌnanyaꞌ wɨꞌnawaajɨ Gaꞌmaanɨya naangeryaba kotɨyavɨ marakaana!” deva maryasaabɨna.
20 Esperando uma oportunidade, os líderes enviaram espiões que fingiam ser pessoas sinceras. Tentaram fazer Jesus dizer algo que pudesse ser relatado ao governador romano, de modo que ele fosse preso.
21 Sarera kwaasɨ dara yɨdaanganna “Wɨjɨwaakadɨnyaigɨ, nemɨ nayaa yawɨꞌmanɨgo ‘Gɨmɨre yagaalyaꞌ yɨdaꞌmaraangesɨra. Sara yadɨ gɨmɨ saigɨ aꞌmwemɨlɨkaavɨ aꞌmweraavɨ yagaala nebulyaꞌna wɨjɨwaakadɨnyaigɨnyɨra. Aꞌmwe naangeraavɨna lɨka myadɨnyaigɨnyɨ. Aawa. Yuyaraavɨ Gotɨyarebwi yune nebulyabwina wɨjɨwaakadɨnyaigɨnyɨra.’
21 Disseram: “Mestre, sabemos que o senhor fala e ensina o que é certo, não se deixa influenciar por outros e ensina o caminho de Deus de acordo com a verdade.
22 Sareigɨ gara yawɨꞌmanɨgɨna? Gotɨyare kɨwɨnyaꞌ berɨꞌ dɨnɨkavaka? Sizaarɨ taakɨzɨya wɨjavaadeina dɨngaka? Mujaayɨ yaadeina dɨngaka?”
22 Então, diga-nos: É certo pagar impostos a César ou não?”.
23 Sara yɨdaanganna kyeꞌ sahwai kwaasɨ yagaala wɨdadaapiya dazabwina mena yawɨꞌna. Sarevɨ sai wɨdɨna
23 Jesus percebeu a hipocrisia deles e disse:
24 “Taakɨzɨnɨgwia pɨrɨꞌ dɨnyɨjɨwaainyɨla! Nɨgwia dazavɨ pɨkaryasɨ pikɨzaayasɨ warɨkeꞌ aarɨnevaka?” Wɨdɨna kyaꞌ sahwara wɨdɨna “Sizaarɨnesɨra.”
24 “Mostrem-me uma moeda de prata. De quem são a imagem e o título nela gravados?”. “De César”, responderam.
25 Sara wɨdɨna kyeꞌ sai wɨdɨna “Yɨ Sizaarɨne sa, Sizaarɨ duzaayidengɨra. Nabaai Gotɨyare sa, yɨ Gotɨyarɨ duzaayidengɨra.”
25 “Então deem a César o que pertence a César, e deem a Deus o que pertence a Deus”, disse ele.
26 Sara nayaa wɨdɨna kyaꞌ aꞌmweraayaba gamɨre yagaalyavɨna magalalɨmwagi yeꞌ. Yagaala kumɨnyɨ wɨrɨvɨkɨꞌdaasɨya dazanna atɨka maruꞌnaꞌna. Sara yeva yagaala majɨna.
26 Eles não conseguiam apanhá-lo em nada que ele dizia diante do povo. Em vez disso, admiraram-se de sua resposta e se calaram.
27 Aꞌmwe pwara Sazuzɨyaraavɨre yɨsavaakɨdaasara gamɨnyawɨnna bɨna. Sahwara Sazuzɨyara yuyara dara dadɨvɨsare “Aꞌmwe baidɨvɨsara ayɨna madɨkaayɨ yɨpɨꞌderera.”
27 Então vieram a Jesus alguns saduceus, líderes religiosos que afirmam não haver ressurreição dos mortos,
28 Sarera bɨna yeva yɨdaanganyaꞌ wɨdɨna “Wɨjɨwaakadɨnyaigɨ, nemɨnyɨna Mozɨzai yagaala pɨrɨꞌ dara yɨdayaakesɨra ‘Aꞌmwe pwai kwai kwala maarojɨyai dɨvidaaꞌnyɨ kaimɨraavɨmaayai balɨna yajaꞌ nabaai gamɨjɨya gathaaꞌgahwaai pwai aꞌmwe savɨ kwala maarɨna yojɨ baryarɨne kaimɨraayai yɨmavɨdaakuna yana!’
28 e perguntaram: “Mestre, Moisés nos deu uma lei segundo a qual se um homem morrer e deixar a esposa sem filhos, o irmão dele deve se casar com a viúva e ter um filho que dará continuidade ao nome do irmão.
29 Sara yɨdaꞌnɨkevɨdaaꞌnyɨ kumɨ avaalyadaraka ata purɨdaaꞌnyɨ pwaraalyara mwaalɨna. Sareraavɨdaaꞌnyɨ pwai aaya sɨraangei aꞌmwevɨ kwala maarɨna. Sarei sai kaimɨraavɨmaayai balɨna.
29 Numa família havia sete irmãos. O mais velho se casou e morreu sem deixar filhos.
30 Sara balɨna kyaꞌ ayawɨdaaꞌnyɨ gahwaalaanga pwai aꞌmwe dazavɨ kwala maarɨna, balɨna.
30 O segundo irmão se casou com a viúva, mas também morreu.
31 Dɨvidaaꞌnyɨ ayawɨ gahwaalaanga pwai avaaina sana yɨna. Sasare savɨ ata purɨdaaꞌnya pwaraala yuya sadaraka aꞌmwe savɨ kwala maareva yuyara kaimɨraavɨmaayara balɨna.
31 Então o terceiro irmão se casou com ela. O mesmo aconteceu aos sete irmãos, que morreram sem deixar filhos.
32 Yuyara sara balɨna kyeꞌ dɨvidaaꞌnyɨ aꞌmwe saꞌ kɨrɨsɨ balɨna.
32 Por fim, a mulher também morreu.
33 Sarevɨdaaꞌnyɨ aꞌmwe baidɨvɨsara ayɨna dɨkaapɨjahaaꞌ aꞌmwe dazaꞌ aꞌmwe aaihwareꞌ mwaaladevaka? Yɨdaanganya sareꞌ dareꞌnesɨ. Aꞌmwe ata purɨdaaꞌnyɨ pwaraalyara aꞌmwe savɨ kwala maareva kumɨre aꞌmweꞌ mwaalakeꞌnanyɨra.”
33 Diga-nos, de quem ela será esposa na ressurreição? Afinal, os sete se casaram com ela”.
34 Jizaazai kumɨnyɨ wɨdɨna “Yuna dahaasara kwala maaꞌdɨvɨꞌ kwala maaꞌnadɨvɨsare.
34 Jesus respondeu: “O casamento é para pessoas deste mundo.
35 Kɨrɨꞌ dɨvi nawɨꞌnya sagaaꞌ kurɨnakera mwaaibɨnera, ayɨna dɨkaapɨnera yɨ dazara kwala mamaari yɨna, kwala mamaaꞌnyɨ yɨna yɨpɨꞌderera.
35 Mas, na era futura, aqueles que forem considerados dignos de ser ressuscitados dos mortos não se casarão nem se darão em casamento,
36 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Ayawɨdaaꞌnyɨ ayɨna mabalyɨ yɨpɨꞌdera. Sareꞌ dareꞌnesɨ. Ejelɨyarabɨꞌ mwaaibɨꞌderera. Gotɨyai baryaraavɨ ayɨna yɨdɨkaavajaꞌna gamɨre kaimɨraayara mwaaibɨꞌderera.
36 e nunca mais morrerão. Nesse sentido, serão como os anjos. São filhos de Deus e filhos da ressurreição.
37 Nabaai aꞌmwe bainɨkera ayɨna dɨkaapɨꞌdeꞌ Mozɨzai kwalyɨ nejɨwaakadelyɨ. Yɨta maalɨkikɨ dɨtaalɨta yɨdadaaꞌnyɨyaꞌnajɨ kɨwɨnya dara dadelyɨ ‘Dahaaꞌ Naangei Evɨraamɨmɨre Gotɨyalyɨ. Aazakɨmɨre Gotɨyalyɨ. Jaikopɨmɨre Gotɨyalyɨ.’ Sara dɨnɨkesɨ.
37 “Agora, quanto a haver ressurreição dos mortos, o próprio Moisés provou isso quando escreveu a respeito do arbusto em chamas. Ele se referiu ao Senhor como ‘o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó’.
38 Sasare savɨdaaꞌnyɨ Gotɨyai yune aꞌmwe bainɨkeraavɨna Gotɨyai mɨka. Aawa. Sai Gotɨya aꞌmwe gaala kurɨnakeraavɨnelyɨ. Sareꞌ dareꞌnesɨ. Gotɨyai yawɨꞌna ‘Aꞌmwera yawɨꞌna “Bainɨkerera,” kɨrɨꞌ yuyara gaala kurɨnakerera.’ ”
38 Portanto, ele é o Deus dos vivos, e não dos mortos, pois para ele todos vivem”.
39 Sara wɨdɨna kyaꞌ Kɨwɨja pwara gamɨnyɨ jaꞌnawɨdɨna “Wɨjɨwaakadɨnyaigɨ gɨmɨ tewaanya dɨwaana.”
39 “Mestre, o senhor disse bem!”, comentaram alguns mestres da lei.
40 Sareꞌ dareꞌnesɨ. Aꞌmwera ayɨna yɨdaanganya aane pɨrɨꞌ kɨrɨsɨ wɨjaꞌneꞌ lɨka naanga yesaꞌnanyɨ.
40 E ninguém mais teve coragem de lhe fazer perguntas.
41 Kumɨnyɨ wɨdɨna “Gathaꞌdarevɨ dadɨvɨtavaka? ‘Kɨraazɨtɨyai, Gotɨyai dahɨlakakei, Devitɨmɨre kaimɨraayalyɨreva.’
41 Então Jesus lhes perguntou: “Por que se diz que o Cristo é filho de Davi?
42 Yɨdaanganya sareꞌ dareꞌnesɨ. Bukuya Saamɨyavɨ Devitɨ gamɨ sai dara wɨjaaꞌ
42 Afinal, o próprio Davi escreveu no Livro de Salmos: ‘O Senhor disse ao meu Senhor, Sente-se no lugar de honra à minha direita
43 Yɨkamaangeraavɨ gɨmɨre sɨvɨlyɨraarɨ marulawakɨdehaaꞌnanyɨ,” ’
43 até que eu humilhe seus inimigos, e os ponha debaixo de seus pés’.
44 Sara dɨnɨkevɨdaaꞌnyɨ Devitɨ gamɨ sai dɨna ‘Naangelyɨra.’ ‘Sai gamɨre kaimɨraayala,’ gathaꞌdarevɨnaka?”
44 Uma vez que Davi chamou o Cristo de ‘meu Senhor’, como ele pode ser filho de Davi?”.
45 Aꞌmwe yuyaraayaba, yuyara kadɨka wɨꞌnyɨna yadaapi, sai gamɨre mɨdɨdɨvɨsaraavɨ wɨdɨna
45 Então, enquanto as multidões o ouviam, Jesus se voltou para seus discípulos e disse:
46 “Aꞌmwe Kɨwɨja daraavɨna yawɨrapɨjɨ nayaa javadaꞌgainyideihɨlyɨra. Mala nayaa jɨwannyideihɨlyɨra. Dareraavɨnesɨ. Baazɨꞌmaꞌnya saamɨnya baazɨꞌmaꞌnadɨvɨꞌ kaanya yamaryaꞌna tewaanna wɨvuꞌnaderera. Aꞌmwe aꞌmwera kwala yɨꞌbwaꞌnemwaaidɨvɨsaba wabwiwayagaala ‘Aꞌmwe naangeigɨ!’ wɨjavwina tewaanna wɨvuꞌnaderera. Lotuangevɨ nawɨꞌnyaba aꞌmweraavɨre tɨnnyarɨ walamwaalyaꞌna tewaanna wimaꞌnaderera. Sara yadɨvɨꞌ tɨka munne naangengɨ namwaalyɨta nawɨꞌnyarɨ yɨlamwaalyaꞌna tewaanna wɨvuꞌnaderera.
46 “Cuidado com os mestres da lei! Eles gostam de se exibir com vestes longas e de receber saudações respeitosas quando andam pelas praças. E como gostam de sentar-se nos lugares de honra nas sinagogas e à cabeceira da mesa nos banquetes!
47 Sarera aꞌmwe yaanyɨwaakengɨ kwaasɨ yagaala wɨdadɨvɨꞌ kunnya angengɨya kuka yuna maaꞌdɨvɨsarera. ‘Aꞌmwera nemɨnyɨna “Tewaanyarera,” yawɨpɨka!’ deva Gotɨyarɨ wɨjavwina saamɨnyabwi mɨjeꞌmwamwodɨvɨsarera. Sara yadɨvɨta sabwineꞌneꞌ wɨrɨvɨkɨryaꞌnegaaꞌ taanginya naangeꞌ pwaraavɨ wavɨlasaꞌ kuna maapɨꞌderera.”
47 No entanto, tomam posse dos bens das viúvas de maneira desonesta e, depois, para dar a impressão de piedade, fazem longas orações em público. Por causa disso, serão duramente castigados”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.