Mateus 23
Parnai Yiang Sursĩ - Kinh Thánh tiếng Bru (BRU) vs NTLH
1 Moâm ki Yê-su atỡng máh cũai clứng cớp tỗp rien tễ án neq:
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 “Cũai yống rit cớp cũai Pha-rasi, alới ễ pláih Môi-se cỡt cũai atỡng anhia.
2 Ele disse:
3 Ngkíq, cóq anhia trĩh cớp puai samoât máh santoiq alới atỡng anhia. Ma anhia chỗi tũoiq máh ranáq alới táq, yuaq alới pai ống bỗq, ma alới tỡ bữn lứq táq.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Alới atỡng anhia yỗn puai phễp rit coat lứq, samoât riang alới yỗn anhia dỗl crơng ntâng. Ma atĩ alới tỡ bữn acŏ́q chuai ntrớu crơng ntâng tễ anhia.
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 Dũ ranáq alới táq, alới ễq cũai canŏ́h hữm. Alới chóq parnai Yiang Sursĩ tâng hỗp ngcâr. Chơ alới chŏ́q hỗp ki tâng ngcŏ́ng cớp tán tâng caliac. Cớp alới táq cuti rampóh tâng au tuar alới.
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Alới yoc ễ tacu coah pỡng toâq noau mơi alới toâq cha. Cớp alới yoc ễ bữn cachơng tacu o clữi nheq tễ canŏ́h tâng dống sang.
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 Alới ễq cũai canŏ́h tabỡp o chóq alới bo ỡt cớp cũai clứng. Cớp alới ễq noau dŏq alới la Thâi.
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 Ma anhia chỗi ễq cũai canŏ́h dŏq anhia la Thâi, yuaq anhia bữn ống muoi noaq Thâi sâng, cớp anhia la lĩ-ralĩ nheq samoât sễm ai.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 Cớp anhia chỗi dŏq cũai tâng cutễq nâi la Mpoaq anhia, yuaq anhia bữn ống muoi noaq Mpoaq sâng, án ca ỡt tâng paloŏng.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Cớp anhia chỗi ễq cũai canŏ́h dŏq anhia la cũai Sốt, yuaq anhia bữn ống muoi noaq Sốt sâng. Án la Crĩt.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 Khân bữn cũai tâng tỗp anhia ma yoc ễ cỡt toâr clữi nheq tễ cũai canŏ́h, cóq cũai ki cỡt sũl anhia.
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 Cũai aléq ma achỗn tỗ bữm, nỡ‑ra cũai ki lứq cỡt cacớt. Cớp cũai aléq ma asễng tỗ bữm, nỡ‑ra cũai ki lứq cỡt toâr.
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 “Bap lứq toâq pỡ anhia cũai yống rit cớp cũai Pha-rasi, la cũai táq nan sâng! Yuaq anhia catáng tỡ ễq cũai mut tâng tỗp Yiang Sursĩ sốt. Anhia tỡ ễq mut, cớp anhia catáng cũai canŏ́h tỡ yỗn alới bữn mut!
13 — Ai de vocês,
14 “Bap lứq toâq pỡ anhia cũai yống rit cớp cũai Pha-rasi, la cũai táq nan sâng! Yuaq anhia lôp máh dống cán cumai, cớp anhia câu santoiq cuti ễq noau pai anhia la tanoang o. Yuaq ngkíq, chumát tôt anhia ntâng hỡn tễ cũai canŏ́h.
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 “Bap lứq toâq pỡ anhia cũai yống rit cớp cũai Pha-rasi, la cũai táq nan sâng! Yuaq anhia táq nheq rangứh rahỡ ễq cũai canŏ́h táh chíq ngê tiaq alới, chơ puai ngê anhia ễn. Ma toâq alới puai ngê anhia, anhia táq yỗn alới cỡt sâuq clữi tễ anhia ễn; pĩeiq lứq Yiang Sursĩ apŏ́ng anhia tâng pống sarloac.
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 “Bap lứq toâq pỡ anhia ca samoât riang cũai sũt moat, ma yoc ayông cũai canŏ́h. Anhia atỡng cũai canŏ́h neq: ‘Khân cũai aléq thễ dũan ma talếq ramứh Dống Sang Toâr, ki santoiq cũai thễ dũan ki tỡ bữn ntrớu. Ma khân cũai aléq thễ dũan ma án talếq ramứh yễng tâng Dống Sang Toâr, cũai ki cóq lứq táq.’
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 Ơ cũai sacũl cớp ariang sũt moat ơi! Ŏ́c aléq la toâr hỡn? Yễng tâng Dống Sang Toâr, tỡ la dống sang ca táq yỗn yễng ki cỡt o yáng moat Yiang Sursĩ?
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 Cớp anhia atỡng neq hỡ: ‘Khân cũai aléq thễ dũan, ma án talếq ramứh prông tâng Dống Sang Toâr, parnai cũai thễ dũan ki tỡ bữn ntrớu. Ma khân cũai aléq thễ dũan ma talếq ramứh crơng sang tâng prông ki, cũai ki cóq lứq táq.’
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 Anhia la samoât riang cũai sũt moat! Aléq la toâr hỡn? Crơng chiau sang tâng prông sang, tỡ la prông ca táq yỗn crơng ki cỡt o yáng moat Yiang Sursĩ?
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Ngkíq, khân cũai aléq thễ dũan ma talếq ramứh prông, la machớng án khoiq thễ chóq crơng sang tâng prông ki tê.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Cớp khân cũai aléq thễ dũan ma talếq ramứh Dống Sang Toâr, la machớng án khoiq thễ dũan chóq Yiang Sursĩ tê, yuaq Dống Sang ki la dống sang Yiang Sursĩ.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Cớp khân cũai aléq thễ dũan ma talếq ramứh paloŏng, la machớng án khoiq thễ dũan chóq Yiang Sursĩ tê, yuaq Yiang Sursĩ ỡt tâng paloŏng.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 “Bap lứq toâq pỡ anhia cũai yống rit cớp cũai Pha-rasi, la cũai táq nan sâng! Yuaq anhia chiau sang yỗn Yiang Sursĩ muoi pún tễ bát bai asai sakieu anhia, ma anhia tỡ bữn trĩh máh ŏ́c toâr hỡn tễ rit ki tâng phễp rit Yiang Sursĩ. Ŏ́c toâr ki la neq: Cóq anhia táq ranáq tanoang tapứng, cóq bữn mứt pahỡm sarũiq táq cũai canŏ́h, cớp cóq táq pĩeiq lứq yỗn cũai canŏ́h têq noap anhia. Cứq tỡ bữn yỗn anhia táh ranáq chiau sang ki, ma máh ramứh toâr hỡn, cóq lứq anhia táq.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 Anhia la ariang cũai sũt moat ma yoc ayông cũai canŏ́h! Anhia yŏ́q ĩt anhui tễ dỡq nguaiq, ma khân bữn charán lac‑da, ki anhia lưn toâp.”
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 “Bap lứq toâq pỡ anhia cũai yống rit cớp cũai Pha-rasi, la cũai táq nan sâng! Yuaq anhia bữn mứt pahỡm samoât tangan cớp padien noau ariau ễq bráh ống yáng tiah sâng, ma tâng clống bữn moang nhơp. Nhơp ki la sacâm tễ anhia rapốn cớp anhia cha nguaiq la‑ỡq.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 Ơ máh cũai Pha-rasi, anhia la sanŏ́q cũai sũt! Nhũang lứq cóq anhia ariau tangan yỗn bráh yáng clống voai. Khân anhia táq ngkíq, yáng tiah tangan lứq cỡt bráh tê!
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 “Bap lứq toâq pỡ anhia cũai yống rit cớp cũai Pha-rasi, la cũai táq nan sâng! Anhia la samoât riang ping cumuiq noau asa táq bráh o lứq. Yáng tiah ping ki la o cớp nêuq lứq, ma tâng clống ping ki bữn nghang cũai cuchĩt cớp nsóq príng-príng tháng.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Anhia la machớng ki tê. Anhia ễq cũai canŏ́h pai anhia la tanoang o, ma mứt pahỡm anhia bữn moang ŏ́c lôih, cớp anhia táq nan sâng.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 “Bap lứq toâq pỡ anhia cũai yống rit cớp cũai Pha-rasi, la cũai táq nan sâng! Anhia táq ping o yỗn cũai tang bỗq Yiang Sursĩ tễ mbŏ́q. Cớp anhia táq yỗn nêuq lứq máh ping cũai tanoang o.
29 — Ai de vocês,
30 Cớp anhia dốq pai neq hỡ: ‘Khân hếq ma ỡt muoi prôq cớp achúc achiac hếq tễ mbŏ́q ki, hếq tỡ bữn táq machớng alới ki bo alới cachĩt chíq cũai tang bỗq Yiang Sursĩ.’
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Toâq anhia pai ngkíq, anhia ngin, anhia la cũai tŏ́ng toiq cũai ca khoiq cachĩt cũai tang bỗq Yiang Sursĩ tễ mbŏ́q.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 Âu, anhia pỡq toâp! Anhia táq yỗn moâm máh ranáq achúc achiac anhia!
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 Anhia la cũai ca bữn mứt pahỡm loâi lứq, pla riang cusân. Lứq anhia tỡ têq viaq vớt tễ Yiang Sursĩ rablớh anhia cớp takễl anhia tâng pống sarloac.
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 Ngkíq cứq atỡng anhia neq: Nỡ‑ra cứq ớn máh cũai tang bỗq canŏ́h, máh cũai rangoaiq lứq, cớp máh cũai atỡng phễp rit toâq pỡ anhia. Bữn cũai tễ tỗp ki, anhia ễ cachĩt cớp téh tâng aluang sangcáng. Án ca anhia ễ toân tâng dống sang. Cớp án ca anhia ễ tuih aloŏh tễ vil nâi ỡt pỡ vil ki.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Ngkíq tôt alới ca khoiq cachĩt cũai tanoang o tâng cutễq nâi, Yiang Sursĩ ễ yỗn anhia tamprêc tê tôt ki, yuaq anhia la tŏ́ng toiq alới ki. Tôt ki bữn tễ tangái alới cachĩt Aben la cũai tanoang o tễ mbŏ́q, cớp toau toâq alới cachĩt Sa-chari la con samiang Ba-rachi. Anhia khoiq cachĩt chíq Sa-chari tâng clống Dống Sang Toâr cheq cớp prông sang.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Cứq atỡng anhia samoât lứq, dũ ramứh tôt ki toâq pỡ anhia ca ỡt tâng dỡi nâi!
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 “Ơ cũai tâng vil Yaru-salem, cũai tâng vil Yaru-salem ơi! Anhia la cũai dốq cachĩt cũai tang bỗq Yiang Sursĩ, cớp anhia tám chóq tamáu máh cũai Yiang Sursĩ ớn yỗn toâq pỡ anhia. Bữn sa‑ữi trỗ chơ cứq yoc parỗm pachứm nheq tữh anhia samoât riang ntruoi atu cutrốc arô con án yỗn ỡt nhưp khlap. Ma anhia tỡ ễq!
37 Jesus terminou, dizendo:
38 Sanua cứq tỡ bữn cláh clơ noâng dống sũ anhia.
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Cứq atỡng anhia neq: Tễ nâi chumát anhia tỡ bữn hữm noâng cứq, toau toâq tangái anhia pai neq: ‘Bốn lứq án ca toâq nhơ ramứh Ncháu hái.’”
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.