Atos 25

Firim fafu fal Aláemit (BQJ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 No Fesitus aĉilo me ni mof mamu ak’anamo n’efenjeŋol baj gunah gúfaji, náᵽurul Sesare bi Yérusalem.
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 Ñer ufan uteŋenaaw ni ufan Esúif yay n’gújoul bi ni o gúkail esen Pool bataliŋ.
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 N’gulaol tima naboket ábbañenul Pool bi Yérusalem ; maagen mamu gugugum firim bi ni o bi emugol ni bulago o n’éjoul.
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 Bare Fesitus naagil Pool umu ni fipeh bo Sesare, ban aĉila faŋaol maer dom nabbañ mbaa bo.
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 Natajen aagil : « Bugan ni buru gúju me, n’gújoul jijaor, ban íni me áine ahumu baje maarat mice mo nakane, n’gusenol bo bataliŋ. »
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 Fesitus ñer nanamo to ni bugo maageima gunah guñen, ᵽúrto nabbañ bi Sesare. Tihalen fo, o baamer dó nihi gutaliŋ me bugan bugagu, naboñ gúŋarul Pool.
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 No Pool aĉilo ró me, Esúif yay gáᵽullo me Yérusalem n’gúgolol, ban n’guilo gutegol sulob sátañie simmeŋ so gújuut éᵽajul búoh maagen dom.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Bare Pool bi éholoro naah : « Ibajut gatil gánogan ni gúboñ gagu gal Esúif yay, ni gávi-Aláemit gagu ni ᵽoᵽ n’ávi ahu ámah ahu aamme Sesar. »
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 Nemme Fesitus namamaŋ Esúif yay gulujol gúĉil gaaro, naah Pool : « Numaŋe ejow bi Yérusalem iki gutaliŋi bo bújoŋorom mala elob yauye ? »
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Pool naagol : « Injé ume ailo maa bújoŋor bataliŋ babu baa Sesar, ban tiĉila niete italiŋi. Ikanut Esúif yay maarat mánoman, ti nuffas yo me aw faŋai ŋanno ca.
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Iní me nilolo, ter babaj gahajen gace go nihajene gaᵽiloe min gumugom, ilalut min iĉet ; bare íni me maagen mánoman milet ni sulobil so gutegeom me, ánoan ájuut abenom ni guñen golil. Nimaŋe ávi ahu ámah ahu Sesar o faŋaol ataliŋom. »
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Ñer Fesitus, no nábalor me ni bugaa fujoj fafu aban, naagol : « Nemme Sesar numaŋe ataliŋi, ᵽan ujow bújoŋorol. »
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 Ᵽúrto gunah guman, ávi ahu o guvoge me Agiriᵽa ni álinol Berenis n’guĉigul dó Sesare gúkail esaf Fesitus.
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 Nemme ᵽan gubaj to gunah, Fesitus nalob ávi ahu mala Pool naagol : « Baje dáre ánaine o Felis ahale ni fipeh no nakae me.
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 No nikaen me Yérusalem, ufan uteŋenaaw ni ufan Esúif yay gusenolsen bataliŋ n’ínje min italiŋol ban nieh nalolo.
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 Bare níbalilbal niegil bugaa Rom ndi guhat an ni guñen úlatiena-bugan o m’bamundumut áᵽimbor ni gasenol me bataliŋ, tima náju áholoro ni wo gulobe me guya ni o.
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 Ñer n’gújoul bi babe, ban inagut min ᵽio ; tihalen fo, nirobo to nih’italiŋ me, iban niboñ gúŋarul áine ahu.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 No gasenol me bataliŋ babu guiyulo me gulob, guunenut guya ni o hani elob yanur ni maarat mamu mo ínje iᵽinoren me búoh mo nakane ;
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 bare ebbañoril gurim mala bulagoil ni ᵽoᵽ mala ace o nihi guvoh Yésu, aĉele, ban aĉila Pool naage narondoŋ.
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 Nemme ínje faŋaom iffasut bu níjue ifaĉ bataliŋ ti baubu, niroren Pool ter namaŋe ejow bi Yérusalem iki gutaliŋol bo mala elob yauyu.
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 Bare Pool waf wanur narorene : bataliŋol bitebi bi ni ávi ahu ámah ahu Sesar ; ñer nibomboñ gubaŋol ni fipeh bi no nijae me eboñol bújoŋor Sesar. »
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 Ñer Agiriᵽa naah Fesitus : « Injé may nimaŋe iutten áine ahumu. » Naagol : « Gajem ᵽan uuttenol. »
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 Ñer no tihalen me, Agiriᵽa ni Berenis n’gújaorul ni fítiman fal úvulail, ban n’gunogen ni baŋ babu dó nihi taliŋi me, manur n’ufan ekosombil yay ni ufan ésuh yay gabaj me gailo gajaha. Fesitus naboñ gúŋarul Pool,
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 mbiban naah : « Aw Agiriᵽa ávi, ni buru ᵽe jaamme jama tale ni wóli, jujuge áine ahume o Esúif yay ᵽooil gujoulo me gutolom mola, baubu Yérusalem ti ᵽoᵽ babe, n’guogom aatut aroŋ.
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 Ni bujugum búmbam, bajut waf wo nakane waᵽiloe min aĉet ; bare nemme aĉila faŋaol alae ejow bújoŋor ávi ahu ámah ahu, nijoge iban bi eboñol o.
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 Bajut ᵽan waf waŋannoe wo nijae ehiĉ ávi ahu ámah ahu mola ; yo eĉil me niŋarulol bújoŋorul, ni faŋ bújoŋori aw Agiriᵽa ávi, tima níju ibaj, búsol suroren sasu sajaei me, waf wo nijae ehiĉ.
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 Ni bujugum búmbam, jáhorut eboñ bi ni Sesar an o gupege m’bagitenut mala wa gújogumol. »
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.