Tiago 1

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Urâ Tiago xirâ iweninri. Deus, Kywymâry Jesus Cristo warâ emary urâ. Idânârâ Deus eynynonro modo kâendaenkuly tâinkonro modo lelâba.
1 Baitumatumayah etei a tafaram kwaihamiy kwatit tafaram tata’amaim kwama’am, etei a merar ayiy. Ayu James God ana akir wairafin na’atube ata Regah Jesu Keriso ana akir wairafin kwa a fef akikirum.
2 Cristo eynynâ ypemugudo, mâsenagazedylymo watay, tâjityenzeba itaungâ, tuomare lelâ itaungâ.
2 Taitu, routobon fokarih yumatah ta ta isa hinamamatar ana veya, mar etei kwaniyasisir.
3 Tutuzelâ âmaemo, mâsenagazedylymo umelâ, Jesus einwândyly mâinmoba mawylymo. Awârâ wâgâ enehorimbyryem âmaemo, mâkâ einwânsezelâ mawylymo.
3 Anayabin a baitumatum routobon nati na’atube nab kwanabisnowah ana veya baitafofor ana ef boro kwanaso’ob.
4 Mâsenagazedylymo umelâ, Jesus mâinwândylymo mâinmoba âmaemo watay, Deus ize ato aralâ âmaemo. Ize ato lelâ amânhekylymo. Koendâ kehoem ize ato aiedyly xutuimbyryem âmaemo. Ton-honreba mitaymba ise âmaemo, mâinwândylymogue. Izepa ato kulâ amânhetaymba ise âmaemo.
4 Naatu kwanabatkikin nawainabi kwanan yomanin kwanabisawar ufunamaim, boro men abisa ta isan niyababanimih.
5 Âda midylymo mâuntuba âmaemo watay, Deusram ekadaungâ. Kienkaduo, âdiempa kulâ xudunri mâkeba mâkâ; kienkadobyry wâgâ kagâ tyewiâtuneba ise mâkâ.
5 Baise o yait kukokok ukwar narerekab, God isan inayoyoban, God boro nit, anayabin God i dogoron tutufin etei yasisiramaim sabuw etei ebitih.
6 Deusram kienkaduo olâ, kienkadyby nhuduly kyzeinwâne lelâlâ. “Xuduze keanra” kykeba kine. Kieinwândyly, kieinwâmpyra kidyly watay, parutabâ sahugânu ara kulâ kurâ, sapezenruam wayam, wayam âiehoim ara kurâ, Deus lelâ kieinwâmpyra kydawylygue.
6 Baise inayoyoyoban ana veya initumatum, men ere kasiy auman, anayabin orot yait erekasiy auman eyoyoyoban ana’itinin i tor yan yabat kotar ebabin in ebiyuwiyuw na’atube.
7 — ausente —
7 Orot yait ana not nati na’atube enotanot Regah biyanane boro men sawar ta nab.
8 — ausente —
8 Anayabin nati orot ana not i rou’ab ebinotanot, ana sinafumaim ana not ebiyuwiyuw.
9 Âmaemo âdypebaom Jesus einwânni modo, tuomare lelâ itaungâ, Deus xurâem kurâdo tynrenseim âmaemo.
9 Kirisiyan orot yait yababan wairafin Regah nabobora’ah isan niyasisir nakawasa.
10 Alâ pylâ âmaemo âdypeom modo, Deus tâlâ matomo nhainly-ro watay, tuomare lelâ itaungâ, Jesus tâinwânse mawylymogue. Igueze âmaemo, nady sawanku adakâdybyem âdiempa kulâ ehogu, inepa iguely myara.
10 Naatu Kirisiyan orot yait guguw wairafin, God nab nayayare isan niyasisir, anayabin guguw wairafin sigar beran na’atube boro hinafenem hinare.
11 Xixi ton-honre kehoem watay, âdâpigu nady tyaduânse. Sawanku tâihuguewâze, tywâkureba tâise-ro warâ. Arâ lâpylâ âdypeom modo iguely, tâlâ tato modo imâem tientoem tâsewanily umelâ.
11 Veya wabuburinamaim beran earkimow, ana gewasin i’en hea’obow ere’er na’atube, orot guguw wairafin boro namorob ana sawar abisa’awat bow ma tafan yayababar boro nihamiyen.
12 Kurâ Jesus einwândyly kinmobalâ kydâsenagazedyly emaenrimbyry kuomazeânze Deus. Arâ kienmaenzezedyly-ro watay, aunloenlâ kyiguepa kitoem aiese Deus, tâgaseim waunroem saintyby tâgatobyry ebyry nhemakeho ara. Awârâ mawânkâ adienkylyem aguehobyry tywyneni modoem.
12 Orot yait routobon wanawananamaim nabatkikin nawawainab boro baigegewasin nab. Anayabin routobon nati na’atube nabisnowaten ana maramaim, ana baiyan ma’ama wanatowan boro nab. Iti omatanen i sabuw iyab God tibiyabuw eomatanih.
13 Inakanhe aguidyse lelâ kurâ-ro watay, “Deuslâ ‘Inakai aiekâ’ keim” kykeba kine. Ânguy Deus inakai anhetoem aienehonrim lâpeba; inakai modo aguientoem aguewâpyra lâpylâ mâkâ warâ.
13 Orot yait routobon iti na’atube nabaib ana maramaim men nao, “Iti routobon i Godane enan.” Kwanaso’ob demon kakafin men kafa’imo God erurtubunimih naatu God men kafa’imo orot babin routobon ebitinimih.
14 Deus xurâ mâkeba awârâ inakanhe adâjidyly. Kurâlâ mawânrâ Deus aguehobyry kiankadoem inakanhe aguidysedonro. Atâ wâgâ eturu tientuo mawânkâ kanra âsenogudyly, iwogonro sawâse idâly; nhawâtuo, adaweoly; arâ lâpylâ mawânrâ tâwâlâ kulâ kydâsenogudyly, Deus izepa ato aguiendyse kydawylyguelâ.
14 Baise routobon i orot taiyuwin biyan ana kok ebonawiy, kakafih sinaf kwanekwan enan taiyuwin ana warasa eona’on.
15 Inakanhe aguidyse kydatogue kydâpaunzeduo mawânrâ inakanhe aguidyly; Deus aguehobyry kiankadyly. Itaumbyry kiankaduo, kyiguelylâ, aunloenlâ eagâpa kidyly-ro warâ.
15 Naatu i taiyuwin ana kakafih nayen namamaririb ufunamaim, ana bowabow kakafin boro nirerereb. Naatu bowabow kakafin ana yomaninamaim boro morob natita’ur.
16 Cristo eynynâ ypemugudo, tâsenoguzeba itaungâ. “Mârâ inakai agânhedyly, Deuslâ mawânkâ agânhetoem agueim” tâkezeba itaungâ.
16 Imih taitu au yabow, sabuw men hinifufuwi. God men kafa’imo orot babin erurutubunihimih.
17 Idânârâ koendonro modo, iwâkuru modo warâ kienmakely Deus kaynonrodâlâ âewyly; xixi, nunâ, ximukâ warâ tytanrugue kulâ xugunipyry nhuduly. Xixi, nunâ, ximukâ warâ tâjidydâpa tâtugugueze. Âtugugueduo tyamase. Deus olâ nâtugugueba; aunlolâ kagâ awyly, kurâem koendonro modo aiese,
17 Usar gewasih naatu siwar mokobfouh etei i marane tenan. Tamat God marakaw ana baimatarenayan biyanane. I men kafa’imo boro nabotabir auwaraunane nigugum ina’itinimih, en anababatun.
18 Tâwâlâ ize tawylyguelâ kyazeântondyly, itaumbyry kieinwântoem. Etâdyby ewily waunroem ekaunâdyby wâne eyam xuduly, myara lâpylâ waunroem kydawyly, idânârâ nhugutyby modo enday.
18 God taiyuwin ana kokomaim Tur anababatun bai na itit ata yawas iboubun i natunatun tamatar. Saise it tatan sawar bimataren wanawanahimaim ata efan wantoro’ot tatab isan.
19 Xirâ enanâguewâdaungâ, Cristo eynynâ ypemugudo kâinwyneguyly modo. On-hondybyem lelâ itaungâ idase. Inepa kehoem âdy kâjihoguwâdaundâ; koendâ wao amyguehomo xutuwâdaungâ; inepa tyewiâpazeba itaungâ warâ.
19 Taitu au yabow, iti tur i men nuhi nabur! Tain i kwanarub gewas tur kwanowar, naatu tur o isan i yatenanub kwanao, na’atube yaso’ar isan men ya virivir hiniwa’an.
20 Kyewiâpaduo mawânrâ Deus izepa ato ara kulâ aguidyly, aguykely warâ.
20 Anayabin orot yait yan so’aso’arin God ana kok abisa yamutufurin isan boro men karam nasinaf.
21 Idânârâ inakanhe tadawyly imowâdaungâ. Eagâ mohogüin-homobyry keba kulâ kâdynanâdaundâ. Nady âpa ezay etâdyby wâne tyazeze, ago tâise, tâwiseze warâ myara awârâ Deus itaumbyry, kieinwântuo kydâsemaguehoem idyly. Deus aguehobyry kyangahu odaylâ watay, ize ato adyese kurâ. Koendâ lelâ itaungâ, aguehobyry ara lelâ amitomoem.
21 Isan imih a kato etei naatu a tafasar etei susuw kwama’am kwanihamiyen, taiyuw kwanitaiy, God ana tur dogoromaim tatanum i kwanab, anayabin nati tur i boro niyawasi.
22 Tâsenoguzeba itaungâ. Idadyly kulâ warâ inkâba Deus itaumbyry; aiedyly koendonro kuru.
22 Men taiyuw inifufuwi ana’itinin o i tur kunonowar, baise tur inanowar naatu inia’ait.
23 Takaday espelhu oday tahule kulâ âzeni ara awâkâ kurâ Deus aguely indadyly kulelâ, agueho ara anipyra waunlo.
23 Orot yait tur nowar baise men ebi’a’it, ana’itinin i orot yumatan kiyam yan i’itin na’atube.
24 Âzedyly. Idâly. Inepa âdara tawyly nhenanânehonly.
24 Orot yumatan itinbunai sawar, tit inan ufunamaim mar ta’imon yumatan nuhin bur.
25 Koendâ kehoem unâ iwâkuru tâdâsemaguehoem Deus aguehobyry aguidyly-ro watay, arâ ise âdaunloenlâ kydâzewentâoba kydawyly Deusram. Deus inwenien-hoymby kienanânehomba aguiensezedyly lelâ warâ watay, idânârâ aguienkyly modo koendâ ese Deus.
25 Baise orot yait sabuw roufamih isan ana ofafar rousouwin na’itinbunai nanot nabia’ait, nati orot boro baigegewasin nab. Anayabin men turawat nowar nuhin burumih.
26 Jesus einwânniem lelâlâ kydâdutuly, aguykeho kinmanâbyra olâ kurâ warâ watay, âwâlâ kulâ kydâsenogudyly. Deus xurâem aguienkyly âdyem nitaymba, Deus niomazeândaymba awârâ.
26 Naatu orot yait taiyuwin i’itin i Kirisiyan gewasin, baise menan ebi’uma’ar, nati orot ana Kirisiyan yawas i yabin en, taiyuwin ebifuwifuw.
27 Jesus tâinwânse kydawyly kienehondyze Kunwym Deus, todonenry modo, pypâ modo warâ kienmawyadâdylygue, mâkâ izepa ato aguiempyra kydawylygue warâ. Arâ mawânrâ xurâem tywykeba kydawyly.
27 Imih Tamat God matanamaim Kirisiyan orot anababatun gewasin naatu dogoron rousouwin ana bowabow i boro iti na’atube nasinaf. Kwafur baibin, kwatuw oro’orot, gagaganiy boro ninanawanih, naatu tafaram ana kato boro men biyan nikwahikwah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.