Mateus 27
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Emetybyem idânârâ akaemo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, pymâ judeu domodo iwymârydo warâ âtunâguedylymo, âdara kuru Jesus tyâen-honlymo awyly tiuntuhomoem.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Tonlo guarda modoram nhekâjien-honlymo, nhaleholymo, nhegamehonlymo warâ Pilatosram, pymâ Romadâpa ingonotybyram.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Judas, Jesus egamenribyry, pymâdo Jesus tiân-homoem aguelymo tientuo, toenzepa kehoem âjityendyly, pymâdoram mâkâ tiengamehobyry wâgâ. Awylygue myani kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydoram, kywymâry modoram warâ idâly. Mârâ trinta moeda sopâze kely mâkâ tiengamehobyry ebyry.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Eyanmo aguely:
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Agueduomo, Judas mârâ dinheru nhamely Deus ety odaji. Dinheru sameimbyryem, idâly okogâjize.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Akaemo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo mârâ moeda pratagueto sanânibyryem, aguelymo:
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Aituo âtunâguedybyem, mârâ dinherugue onro nhanâdylymo. “Âdydo imeom onrogue xygato” kehobyry. Mârâ onro nhanâdylymo judeu keba modo igueypy etadâdoenlâ.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Jesus iguehoem egamehobyry ebyrygue sanâtyby awylygue, “Xyâhoem egamehobyry ebyrygue sanâtyby” kelyguelâ mârâ âji ezeku iwerâ.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Aguewânlâmy Jeremias, Deus eynynâ agueypy: “Trinta lelâ moeda pratagueto nhemakelymo. Israel iweom ‘Warâ ise ebyryem kiunduly’ kehobyry” kewâm.
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Mârâ dinheru tienmakeybygue, âdydo imeom onrogue xygato ejidy nhanâdylymo. Warâ myani aidylymo, Kywymâry Deus aguehobyry ara tâkeze myakâwânmy Deus eynynâ agueim.
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Jesus XYDYK warâ, mâkâ pymâ Romadâpa ingonotyby, Pilatos enado. Pilatosram adapâigueoly:
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Akaemo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, kywymâry modo warâ tâwentâduo, âdakepa olâ Jesus.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Pilatos aguely Jesusram:
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Jesus olâ âdakepa. Toenzepa kehoem Pilatos âseguâdâdyly, Jesus tâsemaguehoem âdakepa awylygue.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Páscoa etyguedyly ume, aunlolâ mykâinane Pilatos etadâdyby modo ewy tokalâ nhetaguehonly, âdaunlolâ kurâdo nhekadybylâ.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Ilâ ume tâlâ myani uguondo kadeia oday tâtagueim, kurâ domodo nhutuly, Barrabásgue tâzekeim.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Aituo kurâdo âtâdyguyly, Pilatos ety iwyantay. Pilatos eyanmo aguely:
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Tâsewânilygue kulâ akaemo judeu domodo iwymâry, Jesus tyam nhegamely awyly, tutuze olâ myani Pilatos.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Pilatos târâ tribunaldâ ekadybyem awyly ume myani iwydy âjitaumbyguely eyam.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Akaemo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, kywymâry modo warâ toenzepa kurâdoram aguelymo.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Ine warâ myani Pilatos kurâdoram agueondyly:
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 — Âdakânhedyly pylâka ise merâ Jesus, Messias, Deus Ingonotyby? — kely myani Pilatos.
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 — Âdaituo? Ienanaji, âda nitaymba merâ iguehoem — kely Pilatos.
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Tutuze olâ Pilatos, aguiom kurâdo tunâry nugukeba awyly. Tutuze lâpylâ, akaemo tagâ iewiâpadyly, aguehomobyry ara anipyra-ro watay. Aituo tâzemaunguehoem paru nhenenehonly. Enanaynmo âzemaunguely, tâwentâzeba tawyly tienehon-hoem. Eyanmo aguely:
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Idânârâ kurâdo aguely:
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Aituo Barrabás nhetaguehonly, nhekadomobyry ara. Ilâpyryem myani Roma donro sodadu domodoram aguely:
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Ilâpyryem sodadu domodo Jesus nhadyly palaciuram, Pilatos etyram. Idânârâ târâ sodadu modo âtâdyguylymo myani. Jesus tuontaji nhedylymo, âwankuem tientomoem.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Jesus etygueimbyryem, âtâ BOH waunlo tapabileingue nhetydâdylymo, pymâ âzetydâdo ara, âwankuem tientomoem.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Tyguyreim koroaem xygatyby myani mâkâ nhangahu onwa nhekylymo. Aho eynynâ segue nhematâdylymo, pymâ ara. Enado âzeguhoam idylymo, pymâ enado adâitomo ara. Eyam aguelymo:
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 KUITÚ kelymo nhonwa, segue nhangatainlymo warâ.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Âwankuem ienipyryem âtâ BOH waunlo tapabileim Jesus wâgâpa nhetylymo. Ety iwogonropyryguelâ nhetydâdylymo. Ilâpyryem nhadylymo, kruz se xygatyby onwa sakâjize.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Xidadâ odaypa tâgasedaymo, uguondo Simão agâ oxiodylymo. Xidadâ Cirene donro myani mâkâ. Aituo myani, sodadu domodo kruz Jesus tiankâjiho eyam nhanânehonlymo.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Golgotaram myani Jesus nhadylymo. (Iwy Calvariogue tâzekeim lâpylâ, tâjiangahubyry ara enurunugue.)
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Târâ myani vinhu tâzenukuru agâ ietybygue sakuize kelymo. Ekunibyryem myani tienydyzeba idyly.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 — ausente —
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 — ausente —
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 — ausente —
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 — ausente —
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Tâinkâ sakadaynrim modoram âwankuem âieholy. Angakânilymo, inwykelymo warâ.
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 — “Deus ety sakalagueze urâ” myguema. “Azagâ emedyly idyly ara kulâ saunâtonze urâ” mygue warâ. Ton-honreim lelâlâ matay, tâwâlâ âsemaguegâ! Deus imery âmâ watay, kruz wâgâpa âytâguygâ! — kelymo.
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo, kywymâry modo warâ âwankuem nhedylymo. Aguelymo:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 — Âkelomo nemake, tâwâlâ nâsemagueba olâ! Israelita domodo iwymâry lelâlâ-ro watay, iweâ lelâlâ kruz wâgâpa nytâguy. Xytâguyly-ro watay, einwânse kurâ.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 “Deus imery urâ” nygue. “Deus ietâ” nygue warâ mawânkâ. Âkealâ kuru-ro watay, Deus kruz wâgâpa xytâguyânze âese iweâ lelâlâ! Deus tâense watay, nemake pylâ! — kelymo, âwankuem nhedylymo.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Akaemo azagâ tâmagaduneim modo eagâ sakâjiwâdyby modoram âwankuem âieholy lelâ lâpylâ.|src="CN01836B.tif" size="span" loc="Matthew 27:35-44" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Mateus 27.35-44"
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Kuotatay idânârâ iamadyly; azagâ tokalâ warâ horas ani iamu.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Azagâ tokalâ horas ituo myani Jesus adaenkely:
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Tonlo modo, koendâ nidapyra tawylygue, Elias ingâsedyly ara nhenehonlymo, Deus eynynâ agueim lâpylâ mykâinane mâkâ. Aituo aguelymo:
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Akaemo ewy egatudyly myani vinhu nhewantybygue esponja ikuize. Tinkuibygueduo se iopiry onwa nhekâjily. Jesus nhugakâin-hoem wâne nhuduly.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Eagonro modo eyam aguely:
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Aituo Jesus adaenkeondyly ago kehoem, tyiguehoem kuru. Ipa kuru idyly.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Iguely ume kehoem myani, Deus ety oday Deus Âepanâgueho xuahuho tyxieim iotagâ adauguely kaynonrobyryem, on-yam; Deus, kurâdo agâ tygue ito myani mârâ xuahuru. Ton-honre kehoem onro âzekânily. Tuhu imâsedo modo tatuwâze myani.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Onro âzekâniduo, âguedy modo etadâdo âzenahunguewâdyly. Aituo myani Deus eynynonro igueypy modo myarâ ietyby, kurâem itondylymo.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Tâkanâdobyrydâba egaselymo. Deus, Jesus kurâem nhetombygueduo myani akaemo idâly xidadâ Jerusalémram, Deus ijidadâryam. Târâ tâtyuneim modoram tâzehozemo myani.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Sodadu Roma donro modo iwymâry, izodadury Jesus etaynrim modo warâ onro âzekânily tâensemo myani. Aidyly tâensemo warâ. Tientuomo, toenzepa kehoem myani âseanedylymo. Aguelymo:
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Tâlâ myani târâ pekodo modo, iwaguelâ olâ nhedylymo. Jesus sakâjily iraynâ, Jesus Galiléia eynynâ atay, emawyadânibyry ani akaemo pekodo modo tâlâ tatomogue.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Maria (Magdala donro), Maria (Tiago, José warâ ise), Zebedeu imeom ise warâ myani iduaymo.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Iguandyly iraynâ uguondo tydinherugueim José saindyly, xidadâ Arimatéia donro. Jesus einwânni lâpylâ myani mâkâ.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Aituo José, Pilatosram idâly agueze:
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Aituo José, Jesus eguepybyry kruz wâgâpa nhytâguyândyly. Xytâguyânibyryem intuwynly âtâ iwelo linhuguetogue.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Tyigueduo tâtaryem tiensaguehoymby odajilâ myani Jesus eguepybyry nhetadâdyly. Iwelo esagueze myani mârâ tâtagueim. Myarâ eguepybyry ienipyryem nhenahunly tuhu imâsedogue. Ilâpygueduo, idâly.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Azagâ pekodo modo: Maria Magdala donro, Maria lâpylâ warâ Jesus eguepybyry etadâdobyrydâmolâ myani.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Páscoa etyry sakabygueduo, iguandyly ume akaemo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, fariseu domodo warâ idâlymo Pilatos agâ âtunâgueze.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 — Pymâ, tyiguely iraynâ, warâ keankâ Jesus aguely: “Yigueduo, azagâ emedyly idyly wâgâ kurâem itonze urâ” nygue. Xirâ âkealâba kulâ aguehobyry enra xina nhenanâguely.
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Awylygue Jesus eguepybyry etadâdobyry koendâ mâenehonly xina ize ato. Azagâ emedyly idyly ara enipe târâ nidâ, eynynonrobyry modo eguepybyry nemagazebyra itomoem. Tienmagazeduo, “Jesus kurâem nitondâ” kezemo mawânkâ. Toenzepa iwerâ “Jesuslâ Messias” kelygue tonokudo einwânni modo. “Jesus kurâem itondybyem” kely nheinwândylymo watay lakuru ise aguykeho einwândyly inmolymo kuru — kelymo.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Aituo Pilatos eyanmo aguely:
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Aituo myani Roma donro sodadu domodo tagâ nhadylymo. Tâtagueim enahun-ho enahungueybyem awyly xutuho tyesemo myani, ânguylâ Jesus eguepybyry eydâ atoram egawânipyryem awyly tiuntuhomoem. Adiempygueduo myani idâlymo. Sodadu domodo lelâ myani eniem âxiânrim.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.