Mateus 22
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Jesus âkelo unâ nhegatuly, tienomedâdomoem.
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 Warâ aguely:
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Toenzepa myani kurâdo tâtyram âwinduase idâhoem ingâsedyby modo. Alâ ituo myani tâmary modo ingonodyly aguewâtobyry modo igâseze, âwinduase idâhomoem. Akaemo olâ myani tâtâdyzeba.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Ine warâ myani tâmary eagonro modo ingonodyly. Warâ myani aguely eyanmo: “ ‘ “Alâ pyni nâwanikeagui. Tapirâ tadygueim modo nâdyoaki, nâjihuoagui warâ. Alâ idânârâ. Yagâ âzetyguedaungârâ” keanry xina iwymâry’ kewâtaunda kâingâsedaymby modoram” kely âty sodo.
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 — Aituo myani emary modo idâondyly igâsedonzemo. Todohogüin-ho etyryam tâtâdyzeba olâ myani akaemo. Âsewanize lelâ myani idânârâ idâlymo. Tâlâ myani tyfazendaryanlâ âsewanize idâim, tylojaryanlâ âsewanize idâim warâ.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Tâlâ lâpylâ olâ myani tygâseze idâypy modo sawâni, sapiogurim, xyârim warâ.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Âty sodo tâmary modo enagazenibyry modo agâ iewiâpadyly myani. Aituo myani tyzodadury modoram aguely: “Iemary modo xyârimpyry modo xyâwâtaunda. Ijidadârymo iaduântaunda warâ” kely. Tywymâry aguehobyry ara myani sodadu domodo aidyly.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Ilâpyryem warâ myani aguely tâmary modoram: “Alâ wâne todohogüin-ho etyry. Kâingâsedaymby modo olâ enra yagâ tâzetyguedyzeba. Awylygue ise kâingâsedombyramo wawyly.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Idâwâtaungâ arua oze. Idânârâ monhontybymolâ ise mâingâseguylymo âtynra âetomoem” kely myani âty sodo.
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 — Aituo myani emarydo arua oze idâlymo. Idânârâ kurâdo tiontyby ara nhadylymo âtynra. Kurâ domodo inakanhe aitânry modo, inakanhe aini modo alelâ myani nhakylymo. Saintybyem, âtâ tâjiwogonro iwâkuru tâduduoze myani eyanmo. Âty sodo ety tumyze myani.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 Inepa kehoem myani âty sodo egawândyly, saintyby modo edaenkuze. Akaemo duay tâlâ olâ myani uguondo âtâ iwâkurugueba kulâ âzetydâni, igâsedyby modo âtâ odaji egawântoem xuduypygueba kulâ.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Aituo myani âty sodo mâkâ uguondo nhapâiguely: “Âdaituoka kâingâsedaymby modoram kâunduypy âtâguepa âzetydâdybyem mawyly?” kely eyam. Mâkâ olâ myani nihoguba.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 Aituo myani âty sodo aguely tâmary modoram: “Etaungâ awâkâ uguondo; kâingâsedyby modoram kâunduypy âtâguepa kulâ âzetydâdyly. Tarâpa tâise awâkâ. Emakâjiwâdaungâ. Ihugâjiwâdaungâ. Iamu odaji samewâdaungâ warâ. Myarâ samewâdyby modo âsenagazedoram, ohogüendomoram, tyery nhaguhomoram warâ” kely myani âty sodo.
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Arâ lâpylâ wâne, idânârâ kurâdo igâsedyly Deusgue iwymâgoem. Aguipa kulâ olâ yeinwânni modo. Awylygue ise aguipa kulâ lâpylâ Deus eydâ atoram idânri modo awyly — kely Jesus.
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Jesus aguely tindatuo myani fariseu domodo âxiguely âtunâgueze, Jesus tienwentâdomoem. Warâ aguelymo:
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Âtunâguedybyem tynynonro modo ewy, Herodes eynynonro modo ewy warâ Jesus agâ agueze ingonodylymo. Saintybyem, ingonotaymby modo Jesusram aguelymo:
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Awylygue âdara impostu epywadyly wâgâ mâuntuly wao xinaram aguekâ. Moisés inweniby ara, koendâ pymâ Roma donro César-ram impostu ebyry epywadyly? Koendâpa? — kelymo.
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 César tiunâguedoem kulâ tapâiguelymo awyly xuturimbyryem olâ myani Jesus.
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Moeda enetaungâ, pymâ Roma donro xurâem kiempywado — kely.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Emaxi nhudulymo. Jesusram adapâigueolymo:
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Aituo in-hogulymo:
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Jesus aguely tindatuo âseguâdâdylymo. Napâigueombyra idylymo. Aituo idâlymo.|src="HK00166B.tif" size="col" loc="Matthew 22:18-21" copy="© The British & Foreign Bible Society" ref="Mateus 22.18-21"
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Mârâ iguandyly wâgâlâ saduceu domodo ewy Jesus agâ âtunâgueze idâlymo. Iguewâtyby modo kurâem itondyly einwânni keba myani akaemo. Jesus iopaji saindylymo.
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 Aguelymo:
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Xina olâ ise warâ nhegatuly. Tâlâ myakâwâm sete uguondo modo âjiwaigoruem, âjiukonoem waunlo. Iwaigoru ohogüinly myakâwâm. Tywydy namypalâ iguely. Iukonobyrylâ myakâwâm ohogüinrim pypâ agâ.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Mâkâ lâpylâ myakâwâm tywaigoru iwydypyry namypalâ iguely. Azagâ tokalâ ietomo iukono ohogüinly myakâwâm pypâ agâ. Mâkâ lâpylâ iguewâm, tywaigoru iwydypyry namypalâ. Tywaigoru iwydypyry namypalâ lâpylâ myakâwâm quatro ietomo, cinco ietomo, seis ietomo, sete ietomo warâ iguewâdylymo. Sete uguondo lelâ myakâwâm mâkâ pekodo agâ ohogüimby.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Idânârâ mâkâ uguondo modo iguewâpygueduo myakâwâm, mâkâ pekodo iguely lâpylâ.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 — Xirâ xina apâiguedyze ato. Âkealâ kuru igueypy kurâem itondyly watay, âdaunlo uguondo akaemo sete ewy iwydyenka ise mâkâ, kurâem itonduomo? Idânârâ akaemo sete lelâ iwydyem ityby mawânkâ! — kelymo.
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Aituo Jesus in-hoguly:
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Iguewâtyby modo kurâem itonze lelâlâ, nigueompyra tâitomoem. Anju domodo nohogüinwâbyra. Alâpylâ iguewâtyby modo, kurâem itonduo, nohogüin-ondaymbamo ise.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Iozeno kuru iguewâtyby modo kurâem itonze kely mâintaimbaka minasemo? Enanâguewâdaungâ Deus Moisésram aguehobyry.
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 Deus aguewânmy: “Deus urâ, Abraão, Isaque, Jacó warâ iDeusry; tarâlâ asaemo yagâlâ” kewândymy. Kurâdo enanaji olâ, Deus einwânni iguewâtyby modo, iguewâtybyem lelâlâ. Deus xurâem olâ akaemo igueypyemba, târâlâ akaemo Deus eydâ atodâ. Arâ aguehobyry wâgâ Deus einwântaynrim modo nigueompyra awyly kiuntuly — kely Jesus.
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Jesus aguely tindatuo toenzeim keba gâlâ kurâdo âsewânily, arâ kurâdo nhenomedâduo.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Saduceu domodo nhewentâguylyemba kehoem Jesus aguely, kely tindatuo myani fariseu domodo âtâdyguylymo.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Moisés inweniby wâgâ enomedânibe myani akaemo ewy. Inakanhe kulâ Jesus aguedyse wâne myani. Awylygue Jesusram aguely:
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 — Toenzepa Moisés kâzewenryem inweniby modo. Âdaunloka koendonro kuru? Âdaunloka awârâ modo takazeno kuru? — kely.
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Jesus in-hoguly:
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Xirâ aguely mawânrâ tâzezewenry takazeno kuru.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Eagonro tâzezewenry koendonro lâpylâ xirâ: “Agonromo agâ âpynedaungâ; koendâ mâzetomo ara, arâ lâpylâ agonrodo agâ koendâ âzetaungâ” kewândy Deus.
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Arâ aini kydatay, idânârâ Moisés inweniby aralâ aguidyly, Deus itaumbyry egatuwâni modo inweniby aralâ warâ — kely Jesus.
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Târâ fariseu domodo âtâdyguybyem atay, Jesusram adapâigueolymo:
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 — Âmaemoem, ânguyka Messias, inanajimo? Ânguy iwerypyry? — kely.
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 — Iozepa kulâ amyguelymo. Tutuzelâ myakâwândy Davi, âdaunlolâ kurâ takaze kehoem ton-honreim Messias awyly. Awylygue “Ywymâry” kewândy Davi Messiasram, niazepa awyly umelâ. Deus Ispiriturylâ mawânkâ eyam xutuen-hoim. Tutuzelâ âmaemo Davi inweniby:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 “Deus aguely myakâwâm Ywymâryram:
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 — Davilâ Messias tywymâryem awyly wâgâ aguewândymy. Awylygue kiuntuly âdaunlo kulâ uguondo keba awyly. Messias tynrenseim kuru awyly xutuwâdaungâ, Davi takaze — kely Jesus eyanmo.
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Jesus aguely tindatuo ânguy adâkedyzeba idyly, âkealâ aguely awylygue. Ilâpyryenlâ, ton-honremba idylymo, sapâigueze.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.