Mateus 18
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Ilâpygueduo kehoem xina Jesus iopaji idâly, sapâigueze:
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 Aituo Jesus iamudo tonlo ingâsedyly tyam. Iamudo saintuo, Jesus xina ontaji iamudo nhedyly.
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 Aituo aguely:
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 Merâ iamudo ara mâdutuduomoma toenzepa ise âynrumo Deus nhekyly modo duay.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 Pymâem xynru waunlo keba merâ iamudo. Mâkâ ynynonro xurâem koendâ amânhedylymo, tynrenseim keba awyly umelâ warâ watay, urâenlâ amânhedylymo. Mâkâ ynynonro xurâem koendâ amidylymo, tynrenseim keba awyly umelâ warâ watay, urâenlâ amidylymo — kely Jesus.
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 Jesus aguely:
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 Kurâ domodo Deus izepa ato aiedyly imodânry modo mawânkâ toenzepa âsenagazezemo. Yeinwâmpyra itomoem aienehoim olâ ise toenzepa kuru âsenagazeni.
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 — Imarymogue Deus izepa ato akâiedaundâ; mydâdysebamo atoram tâtâzeba itaungâ warâ. Koendâ tâise imarymo atay, âhurumo atay warâ satâly, samely warâ, Deus izepa ato amânhepyra mitomoem. Koendonro kuru tâmaguebalâ, tuhuguebalâ warâ Deus agâ aunloenlâ mawylymo; idânârâ kodo peto nhântânry onwanji adameoly mawânrâ koendâpaom kuru.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 Deus mâendysebamo ato kâzetaundâ. Koendâ tâise inumo etyly, samely warâ, Deus mâendysebamo ato mâempyra mitomoem. Koendonro kuru tânuembalâ Deus agâ aunloenlâ mawylymo; idânârâ kodo peto nhântânry onwanji adameoly mawânrâ koendâpaom kuru — kely Jesus.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 Jesus aguely:
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 [Kaneru eni wâne tâguy xuzatyby xuize tâtâze, myara lâpylâ ynynâbaom modo kâwinly, inakanhe awylymo kâyngakehoem, kâenmakehomoem warâ.]
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 Cem kaneru ewy tokalâ xuzatuo, âdaidylyka sodo, inanajimo? Noventa e nove tyânze âwinduatodâlâ, mâkâ xuzatyby xuize tâtâhoem.
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 Nhuinly, nhedyly. Tientuo, toenzepa kehoem iomazely, noventa e nove âwinduani tionmaendyly takaze kehoem iomaru. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato.
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Kaneru sodo tokalâ tâguy xuzadyseba awyly ara lâpylâ Kunwym Deus kaynonro tokalâ kurâ ewy Satanás ejidyram idâdyseba awyly; tâwâlâ lelâlâ wâne tynrenseim keba awyly — kely Jesus.
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 Jesus xinaram aguely:
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 Amyguelymo tindadyseba watay olâ tokalâ atay, azagâ atay warâ agâmo antaungâ, eagâ amygueontomoem. Wakely iwenibybe mawânrâ Deus itaumbyry awo wâgâ: “Ânguy tânagazezeba ise, azagâ, azagâ tokalâ warâ ewentâni peba watay” kely iwenibybe.
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 Akaemo aguely tindadyseba watay olâ idânârâ yeinwânni modoram anhetyby modo wâgâ aguewâtaungâ, mâkâ agâ aguehomoem. Turudyly tindadyseba watay olâ, Deus einwântânry modo ewyenlâ mâkâ nidâ; impostu epywado emakewâni modo aralâ etaungâ warâ — kely.
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 Jesus aguely:
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 — Tarâ onro anaym âmaemo azagâ mâseinwândylymo, tokalelâ mâenkadomoem watay, Pabai kaynonro xuduze lelâ mâenkadybymo.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Yagâ agueze âtâdyguywâni modo eagâlâ urâ, tâwâlâ wâne azagâ, azagâ tokalâ warâ kulâ awyly. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato lâpylâ — kely Jesus.
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Pedro Jesusram iwaguepa idâly, nhapâiguely:
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 Aituo Jesus in-hoguly:
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 Deusgue tywymâguneim modo inakanhe tuduery tyetobyry modo tânanânehonze. Unâ segatuji wao:
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 Aituo akaemo tokalâ, tokalâ warâ ingâsedyly. Saguho ingâseguyly myani imâem kuru tugondagueim. Milhão kehoem myani igondary.
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 Âdara nhepywadoem nudupa lelâlâ myani, âdy peba tawylygue. Aituo myani iwymâry aguely: “Vende âedylymo isenra, âmâ, âwydy, âmeombyry alelâ” kely. “Tydinherugueinram ise vende âedyly. Idânârâ âsejiguy modo vende iese urâ warâ. Mâkâ eagâ iwano iwelo ise idânârâ dinheru mâenmakely yam xudunri, ogondary mâempywadyly ara” kely mâkâ toenzepa tugondagueinram.
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 Agueduo, mâkâ tâwaneim toenzepa kehoem adahulily. Aituo âzeguhoam idyly iwymâry enado. Eyam aguely: “Ytyendâlâ wao ikâ. Arâ kehoem ayedâ. Âdiempa wao iwânwânkâ. Epywaze lelâ urâ agâ ugondago” kely.
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 — Tutuze olâ iwymâry, mâkâ tagâ tâwaneim âdy peba awyly. Aituo aguely: “Yagâ ogondago enanânehonze urâ. Yagâ tugondaguneba ise âmâ. Idâ lelâ” kely.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 Aituo tâwaneim idâly. Târâpa âxigueybyem myani tataen-ho tagâ tugondagueim agâ oxiodyly. Âdiempa kulâ olâ myani mâkâ eagâ igondagu, cem moeda pratagueto lelâ. Aituo myani tataen-ho iwymy wâgâ nhawâdyly. Tingounkuly ume eyam aguely: “Iweâ lelâlâ kehoem iepywagâ” kely.
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 — Aituo myani eataen-ho âzeguhoam itybyem aguely: “Ytyendâlâ ikâ. Iwânwânkâ wao. Idânârâ kehoem agâ ugondago epywaze lelâ urâ” kely.
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 — En-hem kepa olâ myani. Tataen-ho nhadyly lelâ etadânehonze kadeia odaxi. “Tarâlâ ise âmâ, idânârâ yagâ ogondago mâempywadoem” kely.
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 Tataen-ho nityembyra kehoem aidyly tâense myani akaemo eagonro modo. Tientuo, mâkâ tataen-ho aienibyry izepa tâisemo myani. Aituo myani nhegatulymo tywymâryam.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 Aituo iwymârymo mâkâ aityby ingâsenehonly. Aguely eyam: “Koendonro keba myaze âmâ! Âtyendylygue yagâ imâem ogondago idânârâ kehoem senanânehoangui, mâenkadobyry wâgâ.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 Ataen-ho mityendyze, âtyendobyry ara” kely.
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 — Tyewiâpaduo myani pymâ tyzodadury modoram aguely: “Merâ tumunreim kadeia odaxi sataungâ. Târâlâ yagâ tugondago nepywadâ” kely. Warâ myani mâkâ tataen-ho tagâ igondago tienanânehondyzebaom aieholy — kely Jesus.
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 Xina agâ tunâry tympygueândoem kuru Jesus aguely:
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.