Marcos 14

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Azagâ iguandyly kulâ myani Páscoa etyry adaguhoem, judeu domodo idamudo Egitodâba âsemaguehomobyry etyguedo, pão ioliho pebaom nhedawyn-homo. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ âjigue âtunâguedylymo myani, âdara Jesus tianwânehonly, tyâen-honly warâ wâgâ. Kurâ domodo nhutudyzebamo.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 Aituo aguelymo:
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Jesus idâondyly âtâ anary Betanianra. Târâ tatay myani idâly Simão tâjimituguelygue tâwâneimbyry etyram. Jesus, eynynonro modo warâ Simão agâ âwinduadylymo myani. Âwinduadylymo ume, pekodo Jesus iopaji saindyly. Alabastrogue uriza etary xygatybygue tâmase; uriza tâwâenseim nardogue tumyke mârâ. Etary enahuru nhukagâdyly, tienahunguehoem. Ilâpyryem uriza tyânrângueim nhapâdyly Jesus nhangahu onwa.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Uriza nhapâdyly tientuo, tonlo modo, aidyly nehoguebyra. Aituo aguelymo:
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Awârâ uriza vende iedyly-ro watay, trezentas moedas takaze kehoem tâise idinherugu. Koendâ tâise vende nhedyly, ebyry âdy pebaom modoram tiunduhoem — kelymo.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Aituo Jesus aguely:
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Aunlolâ ise âdy pebaom modope awyly; ize matomobyry aralâ ise âdylâ mâundulymo. Urâ olâ ise âdiempa kulâ agâmo wawyly.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Idânârâ adienkyly ara anientai. Wonwa uriza tyânrângueim niapâdai, yigueduo, ieguepybyry etadâdo odaxi ietoem wondyly ara.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Merâ anhetyby ânguy nenanânehonwâbyra ise. Unâ koendonro egatuly âdykâlâ-ro watay, tânanâguezeinlâ ise merâ aitobyry. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Aituo myani Judas xidadâ Queriote donro Jesus eynynonro modo ewy, idâly kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydoam, eagâmo âtunâgueze. Eagâmo âseinwândyly myani Jesus eyanmo tiengamehoem.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Aguely tindatuo, toenzepa kehoem iomazelymo.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Egitodâba tydamudo âsemaguehomobyry tienanâguehoem, judeu domodo pão ioliho pebaom nhedawyn-ho, kordeiru nhâhomo warâ, âty Páscoa keho oday awylygue myani Jesus eynynonro modo aguelymo eyam:
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Aituo Jesus azagâ tynynonro ewy ingonodyly âji nhonse. Egaselymo iray Jesus aguely eyanmo:
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Igawântaungâ egawântobyry âtâ odaji. Mârâ âtâ sodo agâ aguewâtaungâ: “Pymâ mawânkâ âty Páscoa tientyguedyze tarâ xirâ kopae. Âdykonlo âtâ sahomery oday kaise tynynonro modo agâ kordeiru nhunru nhâdyly, pão ioliho pebaom nhedawynly warâ?” kewâtaungâ âtâ sodoram.
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Eagâlâ ise mâkulymo, âtâ sahomery kaynonro odaji. Târâ ise sahomery imeâgâ keba nhenehonly Tâlâ ise târâ mesa, tâzekado, idânârâ ize kydato modo warâ. Târâ ise kypyniry amânhenehonlymo — kely myani Jesus.
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Jesus aguepygueduo, azakâlâ idâlymo. Saindylymo xidadâram. Saintybyem, Jesus aguehobyry ara lelâ nhedylymo. Mâkâ uguondo agâ oxiodylymo, idâlymo eagâ, âtâ nhedylymo warâ, Páscoa tientyguedomoem. Pyni modo aienehonrimbyryem myani odopâdylymo Jesus eydâ atoam.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Iguampygueduo, Jesus myarâ idâly tynynonro modo agâ. Saindylymo. Âwinduadylymo.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Âjigue tâwinduataymo, Jesus aguely eyanmo:
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Jesus agueduo, itywandylymo. Mâkâ, mâkâ warâ aguelymo:
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Aituo Jesus aguely:
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Deus itaumbyry egatuwâni modo iweniwânmy ywâgâ. Uguondo Kaynâpa Âetyby âdyoze, kelymo myakâwâm. Aguehomobyry ara ise aidyly. Toenzepa âsenagazeze olâ yizepanro modo emaxi iegamerimbyry. Niazepalâ wânkâ nidyse! — kely.
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Tâwinduatay, Jesus pão nhanâdyly. Deusram aguely:
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Ilâpyryem kopu vinhugue taseim tâmaxi nhedyly. Deusram aguely:
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Aituo Jesus aguely:
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Xirâ pygueduo, Páscoa kâentyguedombyra, vinhu kâenyombyra warâ wao ise urâ agâmo, Pabai Deus eynynonro modo myarâ pymâem atoram saindylymo ara. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Âty âwanikebygueduo igâtudylymo Deus tionmaendoem. Igâtudybyem idâlymo iwy Se Oliveira Ekaram.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Aituo tâtâlymo ume, Jesus aguely tynynonro modoram:
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 Yigueduo, kurâem itonze olâ urâ. Kurâem witombygueduo, waunroenlâ ise Galileiaram udâly — kely.
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Agueduo Pedro aguely:
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Jesus olâ warâ eyam aguely:
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Pedro olâ agueondyly lelâ:
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Aituo Jesus, tynynonro modo agâ âji Getsemaniram idâlymo. Myarâ saintybyem myani Jesus eyanmo aguely:
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Adâkebygueduo, Jesus Pedroram, Tiagoram, Joãoram warâ aguely:
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 Aituo aguely:
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 — ausente —
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 — ausente —
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Deus agâ agueypyem, Pedro, Tiago, João warâ âxiân-hobyryram idâly, xykylymo ume. Xuagueânimobyryem, aguely Pedroam:
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 — Nhaum, xuagueypyem lelâ itaungâ, inanaynmolâ warâ. Satanás umohomoem aienehonze keze. Deusram ekadaungâ, Satanás ize ato amânhepyra mitomoem. Deus eon-honru peba kulâ yagâ tâdâsenagazedyly mâenmaenwâbyra ise âmaemo, yagâ mâsenagazedyze mawylymo umelâ — kely myani Jesus.
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Aituo Jesus idâondyly âdiempa waunroem, Deus agâ agueonse:
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 Ilâpyryem myani odopâdondyly Pedro, Tiago, João warâ eydâ atoram. Xykyondybymoem awyly nhedyly. Toenzepa myani xuedunumo, enuzehomoemba. Xykylymo tientuo, âduagueân-honlymo, aguely:
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Aituo Deus agâ agueze idâondyly. Ilâpyryem odopâdondyly tynynonro modo eydâ atoam. Nhuagueântondylymo. Aituo agueondyly eyanmo:
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Autaungâ. Inoro; eagâmo kydoxioda. Etaungâ. Awâkâlâ iegamerim saindyly! — kely.
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Jesus aguely ume myani Judas saindyly, Jesus eynynonrolâ kâinane mâkâ. Toenzepa kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo ingonotaymby modo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni ingonotaymby modo, kywymârydo ingonotaymby modo warâ Judas agâ saindylymo. Espadague, segue warâ tâmatune kehoem saindylymo, Jesus sawâse.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Taindylymo ume Judas eyanmo aguely:
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Aituo Judas saindyly Jesus iopaji, aguely:
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Aituo Judas agâ idâwâtyby modo Jesus nhawâdylymo, nhemakâjilymo warâ.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 Jesus eynynonro ewy tydahoru ety odayba nhetyly. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru agâ tâwaneim inwantazagâdyly.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Jesus aguely kurâdo tawâse idâypy modoram:
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Yawâtomo tuduzelâ keankâ saguhoem, kyâho pebalâ. Kopaelâgâembaba keankâ Deus ety idaseray, agâmo agueze wawyly. Târâlâ yawâpyra olâ mataunaguynre. Yawâto odayba awylygue keankâ ilâenlâ yawâpyra mawylymo. Tâwâlâ yawâtaungâ lelâ, âdaitybyemba wawyly umelâ. Arâlâma ywâgâ iwenibyem awyly Deus itaumbyry awo wâgâ — kely.
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Jesus sawâtuo, idânârâ kehoem Jesus eynynonro modo nhodokelymo, âwiendylymo.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Salokuzenomo BOH waunlogue tâtyeim lelâ myani Jesus nhataymo nhapygue idâim. Mâkâ sawâse kewânmo lâpylâmy.
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 Tâty tywogonro wâgâ tadawâhoduo, âzetyguewâm olâmy; tâtyembalâ myani âwiendyly.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Ilâpygueduo, Jesus nhadylymo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru etyram. Idânârâ pymâ tynruneim modo târâ âtâdyguybyem awylymo. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo, idânârâ uguondo modo tynrenseim warâ myani tonlo.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Myarâ idâdaymo, âgânâ kehoem Pedro idâly, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru ety idaseraji. Tâgawânse, tâkaze warâ myani peto opaji, guarda domodo agâ âunse.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, idânârâ judeu domodo iwymârydo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ myani âjigue aguelymo âtâ oday:
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 Toenzepa mawânkâ kurâdo Jesus ewentâze kewâni modo. Iozepa kulâ aguewâdylymo. Âikâ âikâ warâ kulâ aguelymo.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Ilâpyryem tonlo modo ewy saudyly pymâdo enanaym, Jesus ewentâze kewâdyly.
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 — “Deus ety uguondo modo intâdyby sakalagueze urâ. Azagâ emedyly idyly ara saunâtonze urâ” kely, xina nidadâ — kelymo.
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Toenzepa kurâdo Jesus ewentâni, “Deus ety sakalagueze urâ” kehobyry wâgâ wâne. Nâzeinwân-hombamo olâ, âzekiba aguenri peba awylygue.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Aguelymo idanipyryem, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru saudyly idânârâ tâzenanaym, Jesus nhapâiguely:
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Jesus olâ âdakepa myani tâsemaguehoem. Aituo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru nhapâigueondyly:
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Aituo Jesus in-hoguly:
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Toenzepa kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru iewiâpadyly, “Deus imerylâ urâ” Jesus kely tindatuo. Tyewiâkygue tâty tywogonrolâ nhaunguely. Pymâdo târâ âtâdyguywâdyby modoram aguely:
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Deus nunâguedai awâkâ Jesus. “Deus imerylâ urâ” keduo, Deus agâ âzekiba tawylylâ agueho. Ânguy kiunhotaymba ise kurâ, ewentâniem. Midataimolâ, Deus wâgâ aguely. Âdara iedylyka inanajimo inakanhe kehobyry wâgâ? — kely.
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Aituo nhedakudâdylymo, nhenuahulymo, nhapiogulymo nhedylymo.
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 Jesus pymâdo enado atay, Pedro târâ taseraylâ. Pekodo târâ tâwaneim ewy Pedro einkâ sakadyly.
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Pedro âundyly nhedyly. Koendâ kehoem enipyryem aguely:
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 — Mâkâ mâkeba urâ. Kâuntuwâbyra urâ awâkâ. Ânguyka awâkâ Jesus, iwâgâ amygueho? — kely myani Pedro.
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Eagonro pekodo târâ tâwaneim modo ewy, Pedro tientuo, iwaguepaom modoram aguely:
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Mâkâ pekodo aguely tindatuo, Pedro agueondyly:
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Aituo Pedro agueondyly:
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Pedro aguely umelâ, aukuma igâtudondyly. Tindatuo Pedro, Jesus tyam aguehobyry nhenanâguely, “Xirâ kopae, aukuma azagâ igâtudyly iraynâ, azagâ tokalâ warâ ise ‘Jesus kâuntuwâbyra urâ’ myguely” kehobyry. Aguehobyry tienanâgueduo, toenzepa Pedro âjityendyly, ohogüendyly warâ.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.