Lucas 6
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Tâzekobyzegueho oday Jesus tynynonro modo agâ trigu ejidy ezakâ sakadylymo. Iduakâ takaday olâ myani Jesus eynynonro modo trigu ewily tasewâzemo. Tâmarygue nhatuguelymo, nhagulymo idylymo.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Fariseu domodo ewy, akaemo aidylymo tientuo Jesus eynynonro modoram aguelymo:
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Aituo Jesus aguely:
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Deus ety odaji myakâwândy Davi egawândyly. Deusram xuduypy pão modo nhanâdyly, nhedawynly idyly. Tagonrodo nhedawyn-hoem xuduwânmy warâ. Judeu domodo eynynâ olâ tâise akaemo awârâ pão modo nedawympa. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguenri lelâ mawânkâ tâise mârâ pão edawynrim, âkelo modo lâpylâ warâpa. Deus olâ myakâwândy nehoguebyramo nipyra mârâ nhedawynduomo.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Uguondo Kaynâpa Âetyby urâ. Âdy iwâkuru adyeseim, adyesenry warâ tâzekobyzegueho oday xuturim urâ — kely Jesus.
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Tâzekobyzegueho oday Jesus egawântondyly âtâ tâdâtâdyguyho odaji. Âwântybyem, Deus xunârygue tonlo modo nhenomedâdyly. Târâ uguondo emary eahoru eynynonro âzemapiluguedânrybe myani.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Tâlâ lâpylâ myani târâ fariseu domodo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ. Jesus tiunâguedoem kulâ aidyly enuagaeni modo xunâzelymo:
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Jesus olâ myani tutuze akaemo nhangahumo oday xunârymo. Awylygue uguondo âzemapiluguedânryam aguely:
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Jesus tonlo modoram aguely:
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Aituo Jesus idânârâ kehoem kurâdo tydonro modo nhenuagaendyly. Aguely uguondo âzemapiluguedânryram:
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Awârâ tientuo myani Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo, fariseu domodo warâ iewiâpadaynlymo. Âjigue aguelymo:
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Ilâpygueduo Jesus iwy onwa âkuly, tynynonro modo agâ, Deus agâ agueze. Tâmese myani Deus agâ xunâgu.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Emetybyem, tynynonro modo ingâsedyly. Akaemo ewy doze lelâ induakely. Aituo eyanmo aguely:
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Doze lelâ iduakeyby:
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Mateus
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Judas (Tiago imery)
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Ilâpyryem myani Jesus xytâguyly eagâmo iwy wogompyryem. Toenzepa iwy iakoay eynynonro modo. Toenzepa lâpylâ myani iwagueno modo ewy: Jerusalém donro modo, Judéia eynynonro modo, azagâ xidadâ parutabâ emelano Tiro, Sidom warâ donro modo warâ.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Âdy Jesus agueho awyly xutuze, kua âiehoze warâ myani akaemo idâly. Kadopâgue taseim modo idâly myani, kua âieholymo lelâ.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Idânârâ tâwânuneim modo MÂʼ tiendyse, eon-honrugue kua tâitomoem. Idânârâ MÂʼ ienipyry modo kua itaunmâmomy.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Ilâpygueduo myani Jesus tynynonro modoram MYK idyly. Eyanmo aguely:
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 — Tuomareim kuru âmaemo tâwinzeim modo.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 — Tuomareim kuru ise âmaemo. Iwerâ kulelâ mâjiewiâseolymo; ânguy izepa ato modo, tywykeduneim modo, tunâgueduneim modo warâ. Urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby xurâem mawylymogue ise mâzenagazeolymo.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Arâ watay, tytywanzeba itaungâ, tuomare lelâ. Deus olâ eydâ tatodâ imâem âyanmo nhudulype, omazeânimoem nhekanâdybybe. Deus izepanro modoram mâzenagazeolymo. Alâ mykâinane akaemo idamudo lâpylâ Deus xunâry egatuwâni modo nhenagazedyly — kely.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 Tynynâbaom modoram aguely lâpylâ:
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 — Kaikâ âmaemo iwerâ pyni sodo modo.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 — Kaikâlâ ise âmaemo, Deus izepa ato aieni modoram âzehogueorim modo. Alâ pylâ mykâinane âdamudomoram iozepa kulâ Deus itaumbyry egatuwâni modo âzehogueoly — kely Jesus.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 Aituo myani Jesus agueondyly eyanmo:
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Ânguylâ âmeodoram igameduomo, âmeodoram igameinmobyry xurâem Deusram ekadaungâ koendâ lelâ nhetoem.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Mâjiwapagainhoduomo, tâpeânzeba itaungâ. MYRYK itaungâ, iladune âwapagain-homoem lâpylâ. Âgamizary âzemagazeoduomo, tâwâlâ âwalitoru nadâ lâpylâ.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Âyanmo âdylâ ekanibyryram âunduwâtaungâ. Ânguylâ âsejiguy nhemagazeduo, “Epywagâne” tâkezeba itaungâ.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Koendâ itaungâ âkelomo agâ, agâmo koendâ awyse matomo ara.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 — Koendâ lelâ itaungâ idânârâ agâ, ataen-homo agâ kulelâ inkâba. Agâmo koendonro agâ kulelâ koendâ mawylymo watay, âdyem nitaymba awârâ. Ânguy takazeno mâkeba âmaemo. Kurâdo inakai modo kuru tataen-ho agâ koendâmo lelâ.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Agâmo koendonro agâ kulelâ koendâ mawylymogue, “Deus koendonro kurâem xuduze, koendonro kydawylygue” tâkewâzeba itaungâ. Âdyem itaymba awârâ. Kurâdo inakai modo kuru, tagâ koendonro agâ koendâmo lâpylâ.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Ipywanimoem awyly mâuntulymoram kulelâ âdylâ mâundulymo-ro watay, “Deus âdylâ koendonro xuduze aguitobyry wâgâ” tâkewâzeba itaungâ. Deus einwântânry modo arâ adâisemo lâpylâ.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 — Akaemo ara inkâba itaungâ. Inagazenimo agâ koendâ itaungâ. Koendâ lelâ xurâem aitaungâ, ipywadomo peba awylymo umelâ. Inagazenimo koendâ lelâ mâendylymo watay, ise Deus koendâ nhedylymo, koendonro nhuduly âyanmo warâ. Kurâ koendonro agâ kulelâba Deus koendâ awyly, kurâ inakanhe aini modo agâ lâpylâ, “Kagâ koendonro mâkeba Deus” kewâni modo agâ. Idânârâ agâ koendâ mataymo, Deus eynynonroem mawylymo âdutuoze.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Koendâ itaungâ, Kunwym kaynonro ara — kely Jesus.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 Jesus aguely myani:
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Âkelomoram ipa ato âunduwâtaungâ, tâwânrempa, Deus ize matomo nhuduhoem lâpylâ, saku kiampazezeduo, xumykadyly ara. Arâ lâpylâ ise Deus âyanmo imâem nhuduly, tâwânrempa mataymo. Imâem mâundulymo watay, imâenlâ ise Deus âyanmo nhuduly. Imâemba watay, imâembalâ ise nhuduly warâ — kely Jesus.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Aituo Jesusram âzenomedâolymo, aguely:
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Enomedâni mawânkâ tonomedâzeim sakani kuru. Pymâ mawânkâ tâwaneim sakani kuru — kely Jesus.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 — Agonromo tâwentâze âmaemo, âdiempa inakanhe aitobyry wâgâ kulâ, âmaemo olâ imâem inakanhe kuru aini. Koendonro mâkeba awârâ. Agonro âzenupialodobyry lelâ mâenkylymo, inumo odano se iwatary imâsedo pylâ mâempyra âmaemo-ro myara.
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Agonromo âzenupialodobyry etyze myguewâdylymo, inumo oday se iwatarybe awyly umelâ. Saguhoem wao inumo odano se iwatary etywâdaungâ, koendâ agonromo âzenupialodobyry mâentyhomoem. Saguhoem kuru wao inakanhe amidylymo imowâdaungâ. Inakanhe amidylymo mâinmopygueduomoma ise tâwâlâ agonrodo mâunrudylymo, inakanhe anipyra itoem — keze Jesus aguely.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Jesus aguely:
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Ewily wâgâlâ se âdaunlo awyly xutuly. Tyguyreim, uvague tâwituneba; kazainwam, figugue tâwiseba warâ; tâwilygue lelâ mawânrâ nady modo ewitu.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Âdylâ ekanâdo oday koendonro ekanâdyby watay, koendonrolâ tâtyzeim. Inakai watay, inakai lâpylâ tâtyzeim. Arâ lâpylâ kunâry, kyangahu oday kydâpaunzedo kienkanâdyby. Koendonro watay, koendonrolâ aguykeho. Inakai watay, inakailâ aguykeho warâ. Aguykeho mawânrâ, âdara kyangahu oday kunâgu awyly xutuen-hoim — kely Jesus.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Jesus eyanmo aguely:
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Âdaunlo ynynonro modo kuru awyly wâgâ ise kâengatuly. Auguely tydasemo; auguehobyry adyesemo warâ awylygue.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Tâlâ uguondo koendâ kehoem tâty itânibyry nihugueba itoem; mâkâ emyenro asaemo. Tâsanigue kehoem tâty enu etary nhesaguely, tâhugamune kehoem tiempadâdoem, nâzekâniba itoem. Toenzepa kopâ ihugueduo, paru inwenduo, mârâ âji nhytyândyly warâ. Mârâ âtâ olâ nihugueba, tâhugane kehoem tuhu wâgâ itâdyby awylygue. Arâ lâpylâ yeinwânni modo kâenomedâdobyry imodânry modo.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Tâlâ lâpylâ auguely idani modo, auguehobyry aniempyramo olâ waunlo. Uguondo koendâ tâty itâdânry emyenro akaemo. Sagunu wâgâ kulâ tâty intâdyly. Imâem nesagueba âtâ enu tiempadâdoem. Toenzepa kopâ ihugueduo, paru inwenduo, mârâ âji nhytyândyly. Aituo âtâ ihuguely. Idânârâ kehoem adakalaguely, tâhuganeba itâdyby awylygue — kely Jesus.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.