Lucas 2
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 João iazepygueduo, iweâpa nipyralâ myakâwâm pymâ kuru Roma donro Augusto aguely:
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 Saguhoem kuru kurâ domodo sapâguelylâ myakâwâm Augusto pymâem awyly ume. Ilâ ume Cirênio pymâ Siriadâ.
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 Aituo idânârâ kurâ domodo idâwâdylymo tydamudo iazehobyryanlâ, tâzedy iweniehonze.
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 Aituo myakâwâm xidadâ Nazaré, Galiléia eynynonro dombyryem José idâly Belémram, Judéia eynynonro anaxi. Pymâ Davi iwerypyry myakâwâm mâkâ. Awylygue tâzedy iweniehonze idâly Belémram, Davi iazehobyryanlâ.
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 Tywydy agâlâ myakâwâm José Belémram idâly. Idâhu imeâgâemba myakâwâm Maria.
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 Belémdâ ataymolâ myakâwâm iamudo egaseho saindyly.
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 Toenzepa myakâwâm târâ kurâdo awyly. Âtâ âxidâdomo peba myakâwâm. Awylygue myakâwâm tapirâ xykyhodâlâ âxidâdylymo. Târâ Maria imebyary uguondo imeimbyry iazely. Tymery ikowendânibyryem myakâwâm Maria nheguetunâdyly tapirâ xuato odaji.|src="CN01616b.tif" size="span" loc="Luke 2:4-7" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Lucas 2.4-7"
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 Kopae myakâwâm kaneru etaynrim modo poji anaym awylymo, Belémdâ iwaguepalâ, tâguy kaneru ese.
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 Aituo anju âepanâguely eyanmo, Deus tâmaryem ingonotyby. Tohozely kehoem myakâwâm, Deus eydâpa âewyly awylygue. Târâ kaneru eni mododâ MAH warâ kehoem myakâwâm peto odano ara kehoem iajimadyly. Aituo toenzepa âseanedylymo.
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 Anju olâ aguely:
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 — Imakerinmo niazeaki iwerâ, târâ Davi iazehobyrydâ. Deus Ingonotyby mâkâ, Messias, âwymârymoem.
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 Âkealâ augueho mâuntuhomoem, tapirâ xuato oday ise uguondo imeimbyry ituwymbyem eguetunâdybyem warâ mâendylymo — kely myakâwâm.
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 Inepa lâpylâ toenzepa anju modo âepanâguewâdyly. Igâtudylymo myakâwâm:
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 — Târâ eydâ atodâ Deus nâzehogueo! Xirâ onro anano modo nadahuliba nidâmo, turâem itoem Deus induakewâdyby modo! — kely myakâwâm, igâkymo.|src="CN01621B.tif" size="span" loc="Luke 2:8-14" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Lucas 2.8-14"
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 Tygâtubygueduomo myakâwâm anju domodo odopâdylymo lelâ Deusranlâ. Odopâbygueduomo myakâwâm kaneru etaynrim modo âjigue aguelymo:
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 Inepa kehoem myakâwâm idâlymo. Maria, José, warâ nhedylymo. Tapirâ xuato oday iamudo nhedylymo eguetunâdybyem, ituwymbyem warâ.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Aituo anju domodo iamudo wâgâ aguehobyry nhegatulymo.
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 Kaneru etaynrim modo aguehobyry idanipyry modo toenzepa kehoem myakâwâm âsewânilymo.
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 Maria tyangahu oday xunâgu mârâ nhegatuybymo wâgâ. Awârâ modo tyangahu oday nhekanâdyly.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 Aituo myakâwâm iamudo enipyryem uguondo modo, poji anaxi odopâdylymo. Deus koendonro awyly wâgâ igâkymo Deus wâgâ iomarumo.
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Iamudo iazehobyry tokalâ semana itybyem awyly ume, âtybe myakâwâm, ezedy xuduho, judeu domodo aito ara. Ilery ety nhatâlymo lâpylâ myakâwâm, israelitalâ awyly xutuhoem, Deus induakeyby ewy. “Jesus” kelygue nhezetâdylymo. Maria nadamypalâ myakâwâm anju aguely: “ ‘Jesus’ kelygue ise mâenzetâdylymo” kely.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 Ilâpygueduo, Maria inwânwândyly myakâwâm Deus ety odaji tâtâho saindyly, pekodo ekuize israelita Deus aguehobyry ara aito. Aituo myakâwâm Maria, José warâ iamudo Jerusalémram nhadylymo, Deusram enehonze. Kurâdo eynynâ Deus agâ agueinram nhenehonlymo, iamudo Deus xurâ awyly xutuhoem.
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 Saguhoem Moisés inweniby mawânrâ myakâwândymy: “Saguho iamudo iazeypy watay, Deus xurâem lelâ” kewândymy.
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 Jesus ise idâly myakâwâm azagâ tawâguneim modogue tâmase, Deusram tiengamehoem. Deus ety oday tâwaneinram nhuduly, mâkâ nhâhoem, nhaduântoem warâ. Moisés inweniby wâgâ mawânrâ iwenibyem: “Pekodo âdy pebaom iamudo iazeypy ise israelita watay, azagâ papa, azagâ pâmuko atay warâ nhuduly” kely.
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 Mârâ ume uguondo Simeão tâtyem myakâwâm Jerusalémdâ. Judeu domodo ezewenry eynynonro mykâinane. Deus ize ato ara lelâ mykâinane aidyly. Alâ mykâinane typemugudo emakerim Deus ingonodyly nhenuendyly. Eagâlâ mykâinane Deus Ispiritury.
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 “Âiguely iraynâ ese âmâ Deus Ingonotyby” Deus Ispiritury kehobyrylâ Simeãoram.
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 Jesus Deus ety odaji sato emedyly ume Deus Ispiritury aguely myakâwâm Simeãoram:
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 Aituo Simeãoram âzeholymo. Simeão iamudo nhanâdyly. Deus koendonroem awyly wâgâ aguely:
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 — Iweâma tuomare urâ, Pymâ Deus.
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 Ienugue kehoenma setai, merâ kurâ domodo emakerim âydâpa âetyby.
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 Idânârâ kurâdo emakerin-em migonodâ.
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 Judeu keba modoram xutuen-honze âdara Deus ize awyly,
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 Simeão iamudo wâgâ aguely tindatuo myakâwâm José, Maria warâ âsewânilymo.
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 Simeão agueondyly myakâwâm eyanmo:
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 Deus âdara kydawyly xutuen-honze, Jesus eynynâ, eynynâba warâ kydawyly. Âsenagazeze âmâ, âmery aietaynlygue. Espadague ihoguyby ara ise âmâ — kely Simeão, Jesus isenra.
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 Ilâpyryem myakâwâm aripi Ana saindyly, Deus itaumbyry agueim, Maria, José warâ iamudo agâ, Deus ety oday atomoram. Fanuel exiry myakâwâm mâkâ, judeu domodo ewy myakâwâm Aser iweompyry. Âwynsaundoem tatay myakâwâm ohogüinly. Sete anu ohogüimbyem awyly ume olâ myakâwâm iso iguely.
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 Iweâpa myakâwâm pypâbyryem awyly. Oitenta e quatro anupe myakâwâm ilâem. Alâ mykâinane idâly Deus ety odaji. Kopae, peto oday alelâ mykâinane Deus wâgâ aguely. Nâwinduapyra tâise mykâinane, Deus agâ adâkehoem.
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Simeão, Maria, José warâ agâ xunâgu ume myakâwâm mâkâ saindyly, aguely:
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 Moisés ezewenry ara aitybyem myakâwâm José, Maria warâ iamudo agâ odopâdylymo Galiléia yan-yam, tâtymoram Nazaré anaxi.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 Iamudo ago idyly myakâwâm. Eon-howanzedyly, enomezezedyly warâ. Koendâ lelâ myakâwâm Deus nhedyly.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Aunlolâ myakâwâm José, Maria warâ Jerusalémram idâlymo Páscoa etyguedoram, Egitodâba tydamudo âsemaguehobyry etyguedoram.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 Jesus doze anupe awyly ume Páscoa etyguedoram idâlymo myakâwâm Jerusalémram, ezewenrymolâ awylygue.
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 Âtybygueduo myakâwâm José, Maria warâ odopâdylymo tâtyam. Jesus Jerusalémdâlâ âxiânly nepyramo myakâwâm.
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 Odopâdaynrim modo duaylâ enanajimo. Iguandyly ara lelâ ânwa oze idâlymo. Iguandyly ume myakâwâm nhuinlymo, typemugudo duay, tataen-ho modo agâ warâ.
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 Nepyramo olâ. Aituo myakâwâm emetobyry aralâ xuize odopâdylymo Jerusalémram. Tuguanse myakâwâm, nhuinlymo.
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 Deus ety oday myakâwâm nhedylymo, Moisés inweniby wâgâ aguewâni modo duay ekadybyem. Eagâmo xunâgu, aguelymo, indadyly, nhapâiguely idyly ume.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 Toenzepa myakâwâm târâ idataynrim modo âsewânily.
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 Maria, José warâ âsewânilymo lâpylâ, tientuo, tindatuo warâ. Ise aguely myakâwâm eyam:
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 Aituo myakâwâm Jesus aguely eyanmo:
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 Arâ Jesus agueduo nutubamo myakâwâm âdakeze aguely awyly. Nutubamo myakâwâm âdy aiese kuru Jesus âewyly awyly.|src="CN01647B.tif" size="span" loc="Luke 2:41-50" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Lucas 2.41-50"
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Aituo myakâwâm Jesus odopâdyly eagâmo Nazaréram. Aguelymo nakabyra. Ise olâ myakâwâm idânârâ aitaymby modo nenanânehomba.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 Jesus ago idyly, enomezely alelâ. Toenzepa kurâ domodo, Deus warâ ize atoem awyly.
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.