Lucas 17
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Aituo myani Jesus aguely tynynonro modoram:
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Bowabow kakafin ana routobon i turobe boro hinamatar, baise orot yait iti sawar niwa’an hinamamatar boro yababan gagamin na’in nab.
2 Koendâ tâise mâkâ iguely, yeinwânni yeinwâmpyra tienehonly iraynâlâ. Koendâ tâise tuhu imâsedo iwymy onwa ekâjily, parutabâ ikaji samehoem, yeinwânni yeinwâmpyra idyly iraynâlâ.
2 Naatu orot yait nati na’atube nasisinaf, ana gewasin nati orot boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare, men basit nama au kek gidigidih niwawa’anih bowabow kakafih hinasinaf.
3 Tâmaynelâ aitaungâ, aguewâtaungâ warâ. Yeinwânni modo ewy âynynâ inakanhe aidyly-ro watay, eyam aguewâtaungâ: “Deus izepa ato ara midyly awârâ. Adâiseba ikâ. Deus einwânkâ” kewâtaungâ eyam. Inakanhe adâidyly inmoly-ro watay, enanânehonwâdaungâ aitobyry.
3 Imih abisa kwasisinaf mata toniwa’an, taituwa baitumatumayan bowabow kakafin nasisinaf na’at, inakwarar tatab nihamiy, naatu bowabow kakafin nihamiyen dogoron nabikitabir na’at ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
4 Inakanhe adâidyly wâgâ âjityendyly watay, “Awitombyra ise urâ” keduo, inakanhe awyly enanânehonwâdaungâ. Toenzepa inakanhe aidyly umelâ, sete lelâ tokalâ iguandyly ara, inakanhe awyly enanânehonwâdaungâ — kely Jesus.
4 Naatu veya ta’imon wanawanan mar etei seven na’atube o isa nasisinaf kakaf isan, mar etei seven namatabir maiye nan biya natit nao. Ayu o isa bowabow kakafin asinaf, ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
5 Jesus induakeyby modo aguelymo myani eyam:
5 Tur Abarayah Jesu isan hio, “Regah ai baitumatum kwira’at.”
6 Aituo myani aguely:
6 Regah iyafutih eo, “Kwa a baitumatum ai momor ro’on na’atube, kwa boro iti ai uwa isan kwanao, ‘A wairoron etei ku’uy ra’ah kwen tor yan kure kubat,’ boro fana nab kwao na’atube nasinaf.
7 Aituo myani Jesus unâ nhegatuly, tienomedâdomoem:
7 “Naatu itinin ta i iti na’atube, o ta a bowayan orot masaw tabowabow o sheep takakaifen rabirab au bar tanan, boro men ana merar itay naatu itau, ‘Kurun kumare bay ta ku’aan.’
8 Wakely tâise: “Iokobagâ, ypyniry aiekâ. Mesa onwa enekâ. Ohondybyem lelâ ikâ, kâwinduadyly ume, kadakuily ume warâ kâenkadyby mâenetoem. Kâwanikebygueduo ise tâwâlâ mâwinduadyly, madakuily warâ” kely tâise tâmaryam.
8 Ai’abin, o boro mat a bay tabogaigiwas itaa, imaibo i tamare taa tatom.
9 Pymâ tâmaryam wakepa: “Koendonro âmâ; xirâma urâem amientai” kepa. Aguehobyry aieni kulâ mâkâ emary.
9 Naatu a bowayan orot iyun sisinaf isan i boro men o ana merar yin isan tama takaifimih en.
10 Deus emary âmaemo. “Aiekâ” kehobyry amânhedylymo watay, iwanumolâ mârâ amânhekylymo. “Koendonro âmaemo” kely kâzenuedaundâ. “Amyguehobyry aieni kulâma xina” kewâtaungâ Deusram — kely Jesus.
10 Imih kwa auman ef i nati ta’imon, abisa bowamih hinao hiyuni kwa bowabow ufunamaim, kwa na’atumo kwanao, ‘It i akirwairafit wabit men gagamin aisim merarayow isan tananot, abisa hi’u’uwit na’atube tasinafuka.’”
11 Jerusalémram tâtâly ume myani Jesus Samaria, Galiléia warâ ontagâ sakadyly.
11 Jesu au Jerusalem yey ana veya i tafaram Samaria naatu Galilee hairi hai yoyow ana founamaim yen in.
12 Âtâ anary imeimbyry odaji saindyly ume myani dez uguondo tâjimituguelygue tâwânuneim modo idâlymo iose. Iwaguelâ epagudylymo, awârâgue tâwânuneim modo iopaji ânguy naimpyra awylygue.
12 Naatu na bar merar ta titit auman, orot nah etei 10 biyah kokom ani’anih bairi hitar. Ef yok na’in hibat
13 Târâ endaylâ adaenkelymo:
13 naatu hi’af hio, “Regah Jesu kwiwanbabani!”
14 Tientuomo myani Jesus aguely:
14 Jesu nuw itih, basit iuwih eo, “Kwan firis biyan kwatit naatu biya enuteteyan itah.” Baise hitit efamaim hinan, biyah etei higewasin.
15 Kua itybyem tawyly tientuo myani tokalâ mâkâ uguondo modo ewy odopâdyly Jesusram. Todopâdyly ume myani mâkâ kaynâ kehoem xunâgu:
15 Naatu wanawanahimaim orot ta’imon biyan bigewasin itin, basit matabir maiye fanan sib God bora’ara’ah auman na.
16 Jesus eydâ atoram saintondybyem, enado âzeguhoam itybyem aguely:
16 Jesu nanamaim me yan ra’iy ana merar yi. Naatu iti orot i Samaria matuwan.
17 Aituo myani Jesus aguely:
17 Naatu Jesu eo, “Orot nah etei i ten biyah higewasin, naatu orot nah nine i menamaim tema’am?
18 Âkelo anano merâ: “Koendonro âmâ, kua yetaima” keim. Ytynru olâ, judeu modo ewy yam âdalâ keze nodopâbyra awylygue — kely.
18 Aisim iti orot menan ta akisinamo na God ana merar eyiy?” Naatu Israel sabuw aisim boro men iti na’atube hitasinaf?
19 Aituo myani Jesus aguely uguondo kua itybyram:
19 Imaibo Jesu orot iu eo, “Kumisir au bar kwen, a baitumatumamaim iyawas.”
20 Aituo myani fariseu domodo ewy Jesus nhapâiguely:
20 Pharisee afa Jesu hibatiy hio, “God ana aiwob i boro mar biy nan?” Jesu iyafutih eo, “God ana aiwob i men bebeyanamaim enan,
21 Kuodaylâ mawânrâ Deus pymâem ato. Ânguylâ wakewâpyra ise: “Etaungâ, anra tarâ. Anri târâ” kewâpyra. Odaymolâ mawânrâ Deus pymâem ato. Tâenseim keba mawânrâ Deus kuoday anhekyly — kely Jesus.
21 boro sabuw hina’itin hinao, ‘Kwa’itin iban iti, o iban ni’i.’ Anayabin God ana aiwob i kwa wanawanamaim ema’am.”
22 Jesus aguely myani tynynonro modoram:
22 Imaibo ana bai’ufununayah iuwih eo, “Mar enan kwa boro kwanakaibaban kwanao, ‘Orot Natun ana veya mi’itube tanan tata’itin,’ baise nati ana veya boro men kwana’itinimih.
23 Âyanmo aguelymo ise: “Nhaum, anra Jesus” kezemo. Tâlâ pylâ, “Jesus târâ” kewâni modo. Kâzeinwântaundâ. Uize tâgasezeba itaungâ aguehomobyryam. Tarâ inkâba ise urâ.
23 Sabuw boro hina’uwi hinao, ‘I ban ni’i enan kwa’itin, o iti enan kwa’itin.’ Sabuw hinao men ufuh kwananunuwamih.
24 Urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby kodopâduo, idânârâ iesemo. Ielu wâne kau xypyryram, xypyryram warâ tâzehorugueze, tâzehoze warâ, myara ise kodopâduo, idânârâ yaindyly âzehoze.
24 Anayabin Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaram wanawanan ana’itin i boro namanamar ebow tafaram etei emamarakaw na’atube boro namarakaw.
25 Awârâ iray, âzenagazeoze olâ urâ. Toenzepa ise tywymâryem yizepanro modo ilâ ume.
25 Baise wantoro’ot i boro sabuw iyab iti boun tema’am ana veya’amaim boro hinab hini’a’akir, hinakwahir biyababan ta ta hinitin.
26 — Noé umenobyry ara, arâ lâpylâ ise urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby kodopâduo.
26 Ana itinin i boro Noah ana veya’amaim mamatar na’atube, Orot Natun ana veya’amaim boro na’atube namatar.
27 Saguhoem myakâwândy, paru inwenlygue tadainlymo iray, kurâdo xara tatomo aralâ mykâinane. Âwinduadylymo. Adakuilymo. Salokuzenomo modo, âwynsaundo modo warâ ohogüinlymo warâ mykâinane aidylymo, Noé pepi imâsedo âtâ emyenro tyngatyby odaji âxiedyly iray. Âxiebygueduomo olâmy Deus inepa kehoem kopâ ihugueânmâ, adain-homoenlâ-ro warâ.
27 Noah ana veya’amaim sabuw hi’aa hitomatom, orot babin hitatabin, wanawanan Noah wa wanawanan run harew gagamin tit sabuw etei himorob.
28 — Ló umemy aimâ myara aitonze. Mârâ umeno modo xaralâ mykâinane aisezedylymo. Âwinduadylymo. Adakuilymo. Âdydo imeom nhanâdylymo. Vende nhedylymo. Typi nhetâdylymo. Tâty intâdylymo.
28 Naatu ana itinin ta i Lot ana veya’amaim mamatar na’atube. Orot babin hi’aa hitom, masaw hitar hibow, bar hiwowab, hitobon hi’aa hinan wanawanan
29 Sodomadâpa Ló âxigueduo olâ myakâwândy Deus peto kau odaypa tyihugueânze. Kopâ ihuguely ara kehoem tuhu tohoreim emyenro enxofre ihuguely. Idânârâ kehoem iguelymo lelâ.
29 Lot tafaram Sodom bihamiy ana veya wairaf marane God iyafar re sabuw etei e’arahih himorob.”
30 — Arâ lâpylâ ise urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby kodopâduo, aguipa kulâ ise ywânwânni modo.
30 Ana itinin i ta’imon, Orot Natun nanan ana veya boro nati na’atube namatar.
31 Kaynâ itymo nhangatay ilajiry wâgâ mataymo, âytâguywâdaungâ. Âwientaungâ. Âsejiguymo enanânehonwâdaungâ. Âpa ezay âsewanize mataymo, inepa âwientaungâ. Todopâzeba itaungâ âtânra âsejiguymo ese.
31 Nati ana veya’amaim orot yait ana or ema’am boro men nayen bar ana sawar nabow, na’atube orot ana masaw ebow boro men namatabir bar sawar nabowamih.
32 Enanâguewâdaungâ, Ló iwydy aitobyry. Deus, “Inepa âwientaungâ” keduo, neinwâmpyra myakâwândy. Xidadâram odopâze kewândymy.
32 Orot Lot aawan isan abisa namatar i kwananot!
33 — Tâwâlâ âdutuze keim âmaemo watay, mâzemakeowâbyra ise âmaemo. Âigueduo, Deus agâ mohomaendaymba ise âmaemo. Deusram tâenseim mataymoma âzemakeoze âmaemo. Âigueduomo, Deus agâ typyguenryem ise omarumo.
33 Orot yait i taiyuwin ana yawas enunuwih boro men nabaimih, baise orot yait ana yawas ayu isou kwakwahir ana yawas boro natita’ur nab.
34 Kodopâduo, ynynonro modo sase urâ. Ynynâbaom modo olâ ise urâ kampyra. Azagâ kurâ âjigamary wâgâ xykyim, ynynonro ynynâbaom warâ watay, ynynonro adahoze Deusram, eagonro olâ âjionze.
34 A tur ao’owen, nati ana guguminamaim, orot rou’ab boro gem ta’imon tafan hina inu’in, orot ta boro hina bora’ah, ta boro gem tafan hinihamiy na’in.
35 Azagâ pekodo trigu sakoim, ynynonro, ynynâbaom warâ watay, ynynonro adahoze Deusram, eagonro olâ âjionze.
35 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hina bora’ah ta boro hinihamiy nama.
36 [Azagâ uguondo âpa ezay âsewanirim, ynynonro, ynynâbaom warâ watay, ynynonro adahoze Deus eydâ atoram, eagonro olâ âjionze] — kely Jesus.
36 Orot rou’ab boro hinama masaw hinabob, orot ta boro hina bora’ah, ta boro masaw yan hinihamiy nama.”
37 Awârâ tindatuo myani eynynonro modo nhapâiguely:
37 Ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Regah iti boro menamaim namatar?” Jesu iyafutih eo, “Efan menamaim murumurubih biyah ti’inu’in mamu ikou boro imaim hinaru’ay.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.