Lucas 11

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Alâ myani Jesus Deus agâ aguely. Deus agâ aguepygueduo, eynynonro modo ewy eyam aguely:
1 Veya ta Jesu efan ta’amaim ma yoyoban inan, ana yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufununayah orot ta natit eo, “Regah, kwi’obaiyi ana yoyoban, John ana bai’ufununayah bi’obaiyih na’atube.”
2 Aituo Jesus aguely:
2 Jesu iuwih eo, “Yoyobanamih iti na’atube kwanayoyoban.
3 Âmâlâ kopaelâgâembaba xina ipyniry âundugâ.
3 Mar etei ana fofonin ai bay initi.
4 Inakanhe xina aitobyry xygakegâ,
4 Ai bowabow kakafih kunotawiyen,
5 — ausente —
5 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “O yait a of auman boro fainaiwan itan itafefeyan itao, “Au of akokok rafiy fafar tounu inibaisu,
6 — ausente —
6 anayabin ayu au of ta bai’esegamih inan na au bar tit naatu ayu auru bay en, imih o isa abifefeyan inibaisu.’
7 Warâ olâ tâise ity apano janela enahuymby oze aguely: “Kuetâji awârâ! Pealâ enra tâdâzekainly. Ykyly xirâ xatay ynanâdâ. Kadiadupe ietybyem pyanta. Idânârâ xina âtâ odano modo xykyly lâpylâ warâ! Yaupyra ise aze mâenkadyby xuduze kulâ” kely tâise.
7 Naatu a of bar wanawanan boro na’afatit nao, ‘Men akokok au in ini’afiy, etawan i atufatan, naatu ayu natunatu bairi i a’inu’in, imih men karam boro ana misir bay anit.’
8 Aituo, mâenkazezedyly watay, xuduze tause mâkâ. Eataen-hoem mawylygueba olâ nhuduly, mâenkazezedyly imaze. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato.
8 Naatu kwanotanot nati orot boro namisir ana of bay nitin? Ai, boro namisir ana of bay nitin, baise a tur ao’owen orot namisir ana of bay nabitin i men i ana of imih bay ebitin, baise anayabin, nati orot i ana fefeyanamaim ana of ihahar imih misir bay itin.
9 — Ekadaungâ. Mâenkaduomo, emakeze lelâ âmaemo. Xuiwâtaungâ. Mâwinduomo, soenkeze lelâ âmaemo. Pyantaylâ âtâ sodo igâsedaungâ, enahungueze lelâ mawânkâ. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato.
9 Imih a tur ao’owen. Inafefeyan boro inab, inanuwet boro inatitau’ur, inarukikitar etawan boro nabotawiy.
10 Idânârâ ekanibyry modo emakeze. Xuirimpyry modo soenkeze. Âtâ sodo tygâsenibyryram enahungueze.
10 Anayabin Orot yait efefeyan boro nab, orot yait enunuwet boro natita’ur; naatu orot yait erurukikitar etawan boro nabotawiy.
11 Âmerymo kanra âjihuyby nhekaduo, âgâu mâunduwâpyra âmaemo eoduem.
11 Kwa kek tamahinah natunat siyamih hitarererey na’at boro siy efanin kok kwatitih hita’an?
12 Aukuma nhoru idâtyby nhekaduo, ielawada mâunduwâpyra âmaemo.
12 O mamu foufunamih hitarererey na’at boro kafukafus kwatitih hita’an?
13 Inakai wâne âmaemo, iwâkuru modo olâ âmerymoram mâundulymo. Kunwym kaynonroma kuru koendonro-ro. Awylygue ise Tyispiritury ingonodyly ekanibyry modoram! — kely Jesus.
13 Kwa kek tamahinah, kwa i sawar kakafih moumurih maiyow kwasisinaf, baise natunat isah boro men nuhi naburumih, abisa isan hikokok tibiyababan boro kwanab kwanan kwanitih. Imih kwanaso’ob, Tamat maramaim baitinin isan i igewasin kwanekwan, imih sabuw iyab Anun Kakafiyin isan tefefefeyan boro nitih!”
14 Tâlâ myani uguondo kadopâram tytaremba âiehoyby. Aituo myani idâly Jesusram, kadopâ nhâkyhoem.
14 Jesu demon awan bey nun tit; naatu demon bihir tit orot bihamiy ana veya’amaim orot busuruf tur eo, sabuw hai tur sawar hifofofor men kafaita.
15 Tonlo modo ewy Satanás eon-honrugue kua nhedyly-ro waunlo ara, enanajimo, Deus eon-honrugueba. Awylygue âjigue aguelymo:
15 Baise sabuw afa hio, “Nati i demon hai ukwarin wabin Beelzebul ana fair itin imih enununih.”
16 Kurâ domodo wâne myani Jesusram aguelymo:
16 Naatu sabuw afa hikok i marane ina’inan ta tiwa’an hita’itin, imih hikubibiruw.
17 Âdara xunâgumo awyly tutuze myani Jesus. Aituo aguely:
17 Baise abisa hinotanot Jesu so’ob naatu iuwih, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow, hai fair boro hina gurus, na’atube orot aawan natunatun aawat bairi hinakusib hinabiyow boro hinama kakaf.
18 Kadopâ modo iwymâryma Satanás. Kadopâ modo âjiguelâ âseguebyly, tygue tygue idylymo warâ watay, ton-honremba tâise Satanás. Tywymâgueba tâisemo mawânkâ.
18 Imih Satan an aiwob wanawananamaim hina kusisib hinabiyow, ana aiwob boro mi’itube fair nab nabat? Ayu iti tur ao anayabin i kwa a turamaim, ayu Beelzebul hai ukwarin fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o.
19 “Jesus kadopâ modo ingonodyly olâ, Belzebu mawânkâ aitoem eon-honru xudunri” tâkeze âmaemo. “Belzebu eon-honrugue kulâ kadopâ mânhâkylymo” myguepa olâ âmaemo âynynonromoam. Arâ âynynonromoram amyguepa âmaemo watay, arâ yam adâkezeba lâpylâ itaungâ.
19 Baise ayu Beelzebul ana fairamaim demon ana nununih na’at, bo kwa a bai’ufununayah fair yait itih demon tinununih? Imih kwa taiyuw a bai’ufununayah iti kwa’o isan hinabi’obaiyi kwa a tur i men turobe!
20 Deus eon-honruguelâ kadopâ modo kânhânkyly. Won-honru tiunduypyguelâ nhutuen-honly tarâ pymâem tawyly — kely Jesus.
20 Baise ayu God ana fairamaim demon ana nunih hinatitit na’at, nati ebi’obaiyi God ana aiwob i natitaka.
21 — Uguondo ton-honreim, typyeim koendâ tâty nhenuagaendyly watay, idânârâ tâlâ ato âdapa lelâ. Ânguy negawântaymba isejiguy emagazeze.
21 Orot fairin aurin ahay waf karam ma ana bar ekakaif, ana sawar etei boro natafafar hina’in.
22 Uguondo mâkâ takaze ton-honreim âewyly watay olâ, mâkâ nemaemba. Aituo mâkâ âtâ odo ipy âsemagueho âzemakeoly, isejiguy idânârâ adaholy, tataen-ho agâ mâkâ uguondo ton-honreimbyry kuru nhepajigâdyly warâ. Satanás takaze ton-honreim wawylygue, xurâ modo kainly.
22 Baise orot fairin anababatun nati orot boro nawasfufur narun ana ahay ana waf tafahimaim ema’am boro niteten nan ana ofonah nafaramih bairi hinabow.
23 — Ynynâba âmaemo-ro watay, ynynonroem inkâba âmaemo. Kurâ domodo Deus nheinwântoem iemawyadâbyra âmaemo watay, neinwâmpyra itomoem amânhenehonlymo lakuru. Ydâ iwague mânhenehonlymo, mâindâtyguylymo tâise koendonro kuru — kely Jesus.
23 Orot yait ayu ananamaim men enan, i ayu isou ebiwosai, naatu orot yait men ibaisu airi sabuw abita’ay, i was geyayan.
24 Aituo myani Jesus aguely:
24 Demon kakafin orot biyanamaim titit ana veya i efan gewasin ta imaim ma baiyarir isan nuwet in, baise nuwet inan efan men ta tita’ur, naatu eo, “Ayu i boro ana matabir maiye au bar abihamiy ana’itin.”
25 Adâkeduo ituo odopâdyly. Nodopâbyra awyly ara, koendâ myani mâkâ uguondo, eagonro kadopâram nâdynanâoba, âtâ koendâ kehoem nhontyby, taxiemba wâne myara.
25 Basit matabir maiye na ana bar titit, hirereb hina yabuna inu’in itin.
26 Aituo myani mâkâ kadopâ sete lelâ tataen-hodo inakai modo kuru ese idâly, mâkâ uguondo odaxi tâxiedomoem. Aituo mâkâ uguondo ago kehoem kuru inakanhe itondyly, tokalâ kadopâbe tatobyry takaze kehoem — kely Jesus.
26 Naatu tit in demon kakafih anababatun etei seven nawiyih bairi hina nati’imaim hisusuw hima. Yomaninamaim orot ana itinin botabir kakafin anababatun matar men marasika ma’am na’atube.”
27 Jesus aguepygueduo myani pekodo kurâdo duano ago kehoem aguely:
27 Jesu iti na’atube bat binan sabuw hai tur eo’owen auman, babin ta sabuw wanawanahimaim ma’am, Jesu isan eo, “Babin yait taub o ya’i bitoman i ebiyasisir.”
28 Aituo myani Jesus aguely:
28 Baise Jesu eo, “Sabuw iyab God ana tur hinowar tibi’ufunun i turobe anababatun tibiyasisir.”
29 Kurâdo âtâdyguybyem atay myani Jesus aguely:
29 Sabuw moumurih maiyow hiru’ay Jesu hi’ar bebera’uh, naatu Jesu iuwih eo, “Boun ana veya’amaim sabuw hai yawas etei i eaf, ina’inan matar itah isan tefefefeyan, baise ina’inan ta boro men anitih, ina’inan ta’imon i Jonah isan mamatar i hiso’obaka.
30 Nínive donro modoram Jonas aguewânmy: “Deus inagazenehonzemo, inakanhe amidylymogue” kewândymy. Urâ, Uguondo Kaynâpa Âetyby, Deus Ingonotyby lâpylâ urâ; Jonas unâ nhegatuybylâ âyanmo kâengatuly lâpylâ. “Deus inagazenehonzemo, yeinwâmpyra mawylymogue” uguely.
30 Anayabin Jonah biyanamaim ina’inan mamatar i Nineveh sabuw isah. Imih Orot Natun i sabuw iti boun tema’am hai i’inanen.
31 — Enanâguewâdaungâ mâkâ pekodo Sabádâ pymâpyry. Taypa myani mâkâ idâly, âkelo anaymba, Salomão enomery idase. Ienomery olâ Salomão enomery takaze kehoem. Tarâ âduaymo lelâlâ wâne urâ, arâlâ olâ inomedâdomo mâindadyseba, mâuntudyzeba warâ mawylymo. Awylygue ise, xypyry etay, Deus enadoram mâepanâgueduomo, warâ ise mâkâ pekodo pymâ aguely Deusram: “Tâwâlâ akaemo kurâ domodo, Jesus tonomedâdyly tindadyseba atomobyry ara nâsenagazedâmo” keze.
31 Baibatebat ana veya tafaram Sheba hai aiwob babin boro namisir. Sabuw iti boun tema’ama boro tur fokarin maiyow na’uwih, anayabin ef yok na’in tafaram yomaninaka aiwob orot Solomon ana binan gewasin nowaramih natit, baise a tur ao’owen, sawar ta iti boun kwa’i’itin i Solomon natabir.
32 Kanra imâsedo odanopyryem myakâwândy Jonas idâly Niniveram, Deus itaumbyry egatuze. Jonas aguely tindatuomo myakâwândy, mârâ xidadâ odano modo Deus nheinwândylymo. Âjityendylymo, inakanhe tawyly inmolymo warâ. Akaemo emyenro keba olâ âmaemo. Urâ, Jonas takaze won-honru. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato. Auguely mâindadyseba, mâinwândyseba warâ olâ âmaemo. Awylygue ise xypyry etay Deus enadoram mâepanâguelymo-ro watay, warâ ise Nínive donro modo Deusram aguelymo: “Tâwâlâ akaemo kurâ domodo Jesus aidyly, aguely warâ einwântânrybyry modo nâsenagazedâmo” kezemo — kely Jesus.
32 Naatu a tur ao’owen maiye, Baibatebat ana veya Nineveh sabuw boro hinamisir kwa iti kwama’am boro tur fokarin maiyow hina’uwi, anayabin Jonah binan hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih etei hihamiyen dogor baikitabir hibai, naatu boun i a tur ao’owen, orot ta Jonah tafanamaim i natit iti wanawanamaim ema’am.
33 Aituo myani Jesus aguely:
33 Orot men ta ramef ito’ab naatu bai run ibunimih, o noukwat wanawanan tarafutimih. Baise ana sisikofamaim sikof, saise sabuw hinanan ana marakawin hina’itin boro hinarun.
34 Kânugue mawânrâ kytâho kiendyly, iajino oze kytâly. Koendâ kiendyly-ro watay, ânwa iozeno oze lelâ kytâly. Koendâ kiempyra kurâ-ro watay, tuzase kurâ, iamu duay tâduzato ara. Epy xurâem toenzepa lelâlâ iamu — kely Jesus.
34 Mata i biya ana hinow, mata gewasin biya etei boro marakawin. Baise mata kakafin biya etei boro nagugum.
35 Inanaynmolâ itaungâ. Yeinwânniem mawylymo xutuwâdaungâ. Esagonrim ara xirâ unâry mâindakylymo. Yeinwâmpyra âmaemo-ro watay olâ iamu odano ara kulâ âmaemo.
35 Isan imih kwanakaifi gewas a marakaw biyamaim men kwaniwa’an nagugum.
36 Yeinwântâ kuru mataymo, koendâ utuze, koendâ ugononibyry xutuze warâ âmaemo. Ânwa tyajineim oze idânri ara ise âmaemo — kely.
36 Biya tutufin etei namamarakaw na’at, biya turin boro men nagugum. Baise na biya wanawanan tutufin etei namarakaw, ramef ana marakaw tafamaim in ekukusisiyar na’atube.”
37 Jesus aguepygueduo myani fariseu aguely eyam:
37 Jesu iti tur eo in sasawar ufunamaim, Pharisee orot ta kok i boro Jesu hairi hitan ana baremaim bay hitaa. Imih Jesu ifefeyan hairi hina ana bar hitit naatu bay aa ana efanamaim mare.
38 Awârâ tientuo myani fariseu tyangahu oday aguely:
38 Baise Pharisee orot Jesu i’itin i men ofafar i’ufunun an souwibo na bay aa ana efanamaim mare, imih Pharisee orot ana kasiy ra’at.
39 Aituo myani Jesus aguely eyam:
39 Naatu Jesu iu, “Kwa Pharisee i a kerowas naatu a tew ufuhine kwa sasouwen, baise kwa dogor wanawanan i baribar kakafin naatu rougoy rabirabin.
40 Tuândy kulâ âmaemo! Tâsenoguze âmaemo, angahumo oday inakanhe âunârymo soense myguewâdylymogue. Deuslâ kodo xugunipyry, mâkâlâ lâpylâ kyangahu oday kunâry xudunri warâ.
40 Kwabikoko’aw! God biya ufunane wowowab na’atube biya wanawanan auman wowowab men kwaso’ob?
41 Deus ize ato kuru âdy pebanro modoram pyni mâundulymo. Awylygue ipanro modoram âunduwâtaungâ, arâ ise tywykeba mawylymo, Moisés inweniby agueho ara.
41 Imih a kerowas naatu a tew wanawanah abisa’awat tema’am yababan wairafih kwanitih hinaa, saise kwa a sawar etei boro hinigewasin.
42 — Toenzepa âsenagazeze âmaemo fariseu domodo! Dez lelâ âsejiguymo ewy, tokalâ inanry mâundulymo Deusram, Moisés inweniby agueho ara. Âpa ezano ewy pyni ekubâzeândo Deusram mâundulymo inanry, hortelã, arruda, awârâ modo mâentâdybymo. Moisés inweniby kuru olâ inanry amânhepyra âmaemo. Âdypebaom, kaikânro modo warâ mâintyembyra olâ minasemo. Deus mâinwântaymba âmaemo. Tâwâlâ âsejiguymo dez ieto ewy tokalâ âunduwâtaungâ Deusram, âdypebaom modo mâintyendylymo mâenanânehombamolâ.
42 Yababan boro gagamin maiyow kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa iti mint, rue, naatu adanafur afa God baitinin isan i men nuhi eburubur, mar etei ana mumusin God kwabitin, baise ma gewas naatu God ana yabow isan i nuhi eburubur, gewasin nati sawar i kwati’a’ait sawar afa auman kwatasinaf.
43 — Toenzepa âsenagazeze âmaemo, fariseu domodo! Kurâdoram mâdyren-hondyze mawylymogue. Âtâ tâdâtâdyguyho odaji mydâduomo, waunroem kehoem inanry ikadylymo pymâ modo xurery wâgâ kehoem. Kurâdo âwankuem âedyseba minasemo madakobâdomodâ warâ.
43 Yababan boro kwanab, kwa Pharisee sabuw! Anayabin kwa a kok gagamin i Kou’ay Bar wanawanah efan gewasih kwanabow kwanamare kwanama, naatu ahar hai efanamaim a kok gagamin i sabuw a merar hinay naatu hinakakaf.
44 — Toenzepa âsenagazeze âmaemo, fariseu domodo! Âkelo modoram koendonroem kehoem wâne mâzehodyze mawylymo. Koendonro keba olâ âmaemo. Âguedy etadâdobyry tywâkureim emyenro âmaemo. Einkâ kakadyly watay, âdy ioday tywângueim awyly kiuntuba olâ kurâ — kely Jesus.
44 Yababan boro kwanab! Anayabin kwa i rah atamanih hai i’inanen en sabuw so’oba’e tafah hibat tereremor na’atube.”
45 Agueduo myani Moisés inweniby wâgâ enomedâni Jesusram aguely:
45 Ofafar so’obayan orot ta Jesu ibatiy, “Bai’obaiyenayan iti tur i’o i aki auman irabi.”
46 Aituo myani Jesus aguely:
46 Jesu iya’afut eo, “Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi auman boro yababan kwanab. Anayabin bit gagamin na’in sabuw tuwabuh kwayara’ah hi’abar tun erarabih, naatu kwa i men kafa’imo uma ta baibais isan kwabitihimih.
47 Toenzepa âsenagazeze âmaemo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo, âdamudomo aralâ tumunreim mawylymogue. Saguhoem myakâwâm Deus itaumbyry egatuwâni modo nhâlymo. Koendonroem kehoem wâne mâzehodyze mawylymo. Awylygue akaemo Deus itaumbyry egatuim saguhobyry eguepybyry etadâdobyry modo mâinwâkudâdylymo iwerâ.
47 Yababan boro kwanab! Anayabin dinab oro’orot kwa a’agir hirouw himomorob i hai rah kwama kwawowowab gaigiwas.
48 Arâ amidylymogue âdamudomo aitobyry ara lâpylâ amidylymo tânehonze âmaemo. Deus itaumbyry egatuwâni modo xyâwânmomy. Eguepymobyry etadâdomobyrydâ iwâkudâni âmaemo.
48 Imih kwa i taiyuw kwakukubuna, abisa a’agir hisisinaf a baibasit kwabitin, dinab oro’orot a’agir hirouw himorob naatu kwa i hai rah kwawowowab.
49 Deus toenzepa tonomegugue, aguely: “Igonose urâ âyanmo iemary modo ytaumbyry egatuwâni modo, ywâgâ aguewâni modo warâ. Egoiguezemo, xyâzemo warâ âmaemo” kewâm Deus.
49 Anayabin iti isan, God ana so’obamaim eo ‘Ayu boro dinab oro’orot naatu kob abarayah aniyafarih, afa boro hina rouw hina morob, afa boro bai’akir kakafin hinab.’
50 — ausente —
50 Isan imih kwa sabuw iti boun kwama’am, God ana dinab oro’orot tafaram aneika hirouw himomorob ana baimakiy i boro kwa kwanab.
51 — ausente —
51 Abel ana rara’ika busuruf na Zechariah ana rara’amaim tit. Zechariah i Tafaror Baremaim iti sibor ana gem naatu Regah ana Bar Kakafiyin hairi hai founamaim hi’asabun morob. Imih anababatun a tur ao’owen kwa iti boun kwama’am iti sabuw hai baimakiy boro kwa kwanab.
52 — Toenzepa âsenagazeze âmaemo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo! Deus imakedyze inkâba âmaemo, ânguyram unâ tâdâsemagueho mâengatudyzeba lâgâlâ âmaemo warâ. Pyanta kadiadupe ieni, ilema xave nhoendyly-ro waunlo emyenro âmaemo, igawâmpyra mitomoem, eagonro modo mâenkaunânehomba mitomoem lâpylâ warâ — kely Jesus.
52 Kwa Ofafar Bai’obaiyenayah so’ob wairafi. Yababan boro kwanab. Anayabin etawan botawiyin run so’ob bain ana tufatan i kwa kwabobotan, naatu kwa iti bar i men kwakokok boro kwarun so’ob kwanab, baise sabuw afa run so’ob bainamih tisisinaftobon kwa i hai ef kwahirihir.”
53 Agueypyem myani Jesus egasely âtâ odayba. Fariseu domodo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ toenzepa kehoem iewiâpadaynlymo, Jesus tywâgâ agueduo. Aituo egaseduo, nhapâiguelymo mârâgue lelâba.
53 Jesu efan nati bihamiy ana veya’amaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu Pharisee yah so’ar hiu kwanikwaniy naatu baibatebat moumurih na’in hibow hitit hibabatiy,
54 Tyangahumo oday xunâgumo:
54 naatu hikubibiruw na’atube abisa tao kakaf na’at saise ubar hititin hitafatum isan.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.