Lucas 10

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ilâpygueduo myani Kywymâry setenta e dois lelâ uguondo modo induakewâdyly. Azagâ myarâ, azagâ myarâ, azagâ myarâ warâ ingonodylymo. Eyanmo aguely:
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Kurâdo xuruse ingonodylymo myani. Âji modoram idâlymo iraynâ myani aguely:
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Deus xunâry egatuze ogonodyly, kaneru, auwa modo duaxi igonodyly ara.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Dinheru kadataundâ. Owosarymo kadataundâ warâ. Owogonromo kulelâ âhurumo etary sataungâ, eagonro kadataundâ. Ânwa oze monhontybymo agâ iweâpa tâtunâguezeba itaungâ.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 — Âtâ odaji âwântybyem “Deus agâmolâ ise” kewâtaungâ tonlo modoram.
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Deus xurâem tâidysedonrobe târâ-ro watay, eagâmolâ ise Deus, amyguehomobyry ara. Deus xunâry tindadyseba tonlo modo watay olâ, agâmo kulelâ ise Deus, eagâmopa.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Mârâ âtâ saguhoem kuru mâzekaunâohomobyry odaylâ itaungâ. Nhegameybymo einwâtaungâ, enywâdaungâ alelâ. Âdylâ nhuduypymo einze tywypazeba itaungâ, Deus xunâry mâengatulymoguelâ, mawânrâ âpynirymo mâempywadylymo. Âtâ modo odaji tâtuguguezezeba itaungâ, âji iwâkuru koendonro waunlo xuize.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 — Âdaunlo âjiram aindylymo, tonlo modo koendâ idaenkulymo warâ watay, târâlâ itaungâ, nhuduypymo einwâtaungâ lelâ.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 Tonlo tâwânuneim modo kua ietaungâ. “Iweâpa nitaymba ise Deus ton-honru nhenehonly âduaymo” kewâtaungâ tonlo modoram.
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 Âdaunlolâ âjiram mydâlymo, tonlo modo amyguelymo tindadyseba-ro watay, warâ aguewâtaungâ igasedaymo:
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 “Xirâ âji anano onro sawionu tuhuru etary onwa ityby xina nhutoleguguely, Deus aguehobyry mâindadyseba mawylymogue âsenagazeze xutuhoem, Deus xunâry âyanmo xina egatuze âetobyry mâindadyseba matomobyry wâgâ. Mâkâ Deus eon-honru enehorim izepa matomobyry wâgâ” kewâtaungâ târâpa mâxiguelymo ume.
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 Sodoma donro modo mykâinane tumunruneim kehoem; awylygue myakâwândy Deus peto in-hugueândyly nhonwamo adain-homoem. Xypyryem, idânârâ turâ keba ara enagazeze. Deus itaumbyry mâengatulymo tindadysebaom modo olâ ise Sodoma donro modo âsenagazedobyry takaze kehoem âsenagazeze. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 Aituo myani Jesus eyanmo aguely:
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 — Tâdâsenagazedo saintuo, âmaemo ynynâbaom modo toenzepa ise mâsenagazedylymo, Tiro, Sidom warâ donro modo âsenagazedo takaze kehoem. Medâmolâ Deus eon-honrugue awidyly. Akaemo olâ akâwândy nepyramo.
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Koendonro, tynreim warâ âmaemo, Cafarnaum donro modo, inanajimo. Deus eydâ atoram mydâlymo warâ wâne, inanajimo. Arâpa olâ. Satanás eydâ atoram ise mâjigonoholymo — kely Jesus.
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 Aituo myani aguely tynynonro modoram:
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Deus xunâry egatuze idâypyem myani setenta e dois uguondo modo odopâdylymo; Jesusram aguelymo:
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 Jesus aguely myani:
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Idataungâ. On-honrumo xudu, âgâu, ielawada, awâkâ modo mankabeduomo, mâdâhoba mitomoem. On-honrumo xudu; Satanás eon-honru mankadomoem.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 Âdainkâba kadopâ modo mânhâkyhomobyry wâgâ omarumo. Deusram idâwâni modo ezedy iweniho wâgâ izedymo iwenibyem awylygue olâ omarumo kuru nidâ — kely Jesus.
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Xirâ umelâ kehoem, Deus Ispiritury Jesus nhomazeândyly. Aituo myani Jesus aguely Deusram:
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 Deus agâ adâkebygueduo myani Jesus agueondyly tonlo modo agâ:
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Aituo myani Jesus âsemygâiguely. Tynynonro modoram aguely:
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Awidyly tâense; auguely tydase warâ âmaemo. Saguho Deus xunâry egatuwânibyry modo, saguho pymâ domodo warâ mâenkylymo tiendyse tâisemo myakâwândy, nhetomoem anipyra olâ myakâwândy. Mâindakylymo tindadyse tâisemo myakâwândy, nidapyramo olâ myakâwândy. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Aituo myani Moisés inweniby wâgâ enomedâni saindyly Jesus iopaji. Jesus nhapâiguely myani, tâzewenrymo eynynâ, eynynâba warâ Jesus in-hoguly awyly tiuntuhoem kulâ.
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 Jesus in-hoguly myani:
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Uguondo in-hoguly myani:
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 — Âkealâ amyguely. Arâ amidyly-ro watay, Deus eydâ atoram idâze âmâ, typygueba kehoem eagâlâ mitoem — kely Jesus.
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 Moisés inweniby wâgâ enomedâni uguondo koendonroem myani âdutuly. Awylygue myani Jesus nhapâiguely:
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Aituo myani Jesus unâ tienomedâdoem nhegatuly. Aguely:
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 Mârâ ânwa oze lâpylâ Deus ety oday kurâdo eynynâ Deus agâ agueim idâly myani. Târâ uguondo âdyâypyem ânwa edazekâ nhedyly. Aituo inmyly.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Ilâpyryem Deus ety oday tâwaneim, levita kelygue tâzekeim, idâly mârâ ânwa ozelâ. Uguondo âdyâypy tientuo, sakadyly lelâ, âdaniepyralâ.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 — Ilâpyryem myani uguondo Samaria donro sakadyly mârâ ânwa ozelâ. Samaria donro modo, judeu domodo warâ âjizetonro keba, eagâmo tâtunâguedylylâ izetonro keba. Alâ olâ, mâkâ Samaria donro judeu âdyâypy tientuo, epagudyly, toenzepa kehoem intyendyly.
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 Iopaji saindyly. Âdyâhobyry nhokodyly azeitigue, vinhugue warâ onwa nhedyly. Âdyâhobyry tionkobygueduo myani nhaunâdyly. Tâguy onwalâ nhalokuândyly; nhadyly tâdykyho odaji. Târâ myani emedyly ara kehoem nhonse awyly.
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Emetybyem myani uguondo Samaria donro azagâ dinheru tâwâenseim nhetyly tysejiguy tiankobâdo odaypa. Tâdykyho sodo nhepywadyly. Aituo myani aguely: “Udâzesedyly ise enra. Koendâ waone merâ nhonkâ. Anra dinheru âdylâ sanâto awâkâ xurâem. Xuduze lelâ wâne keanra kua mânhetoem. Nudupa takaze idyly-ro watay, kodopâday ise kâempywadyly” kewânmy — kely Jesus.|src="CN01749B.tif" size="col" loc="Luke 10:30-37" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Lucas 10.30-35"
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 Xirâ unâ tiengatubygueduo myani Jesus aguely Moisés inweniby wâgâ enomedâniram:
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 — Mâkâ ityenibyry — kely Moisés inweniby wâgâ enomedâni.
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Ilâpygueduo myani Jesus tynynonro modo agâ idâzesedyly Jerusalémram. Ânwa oze awylymo ume myani Marta, Maria warâ etydâ epagudylymo.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Marta pyni anhedyly ume myani iwidy Maria, Jesus iopay ekadyly, nhenomedâdo idase, tywary nemawyadâbyra idyly.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Saintaymby modo wâgâ toenzepa myani Marta ewanu. Tywidy tâmawyadâdyze myani. Awylygue Jesus iopaji saindyly, aguely:
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Aituo myani Jesus eyam aguely:
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 Iwanu, amânhedyse mato kuru, ydadyse mawyly takaze. Maria olâ kâenomedâdo tydase. Xirâ tutuzeim kuru, amânhekyly takaze. Ânguy merâ kâenomedâdobyry nhangahu odayba netywâbyra ise — kely Jesus.
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.