João 7

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Arâ adâkely ewanikeimbyryem, Galiléia eynynâ Jesus adakobâdyly. Judéia eynynâ nadakobâbyra awyly, tonlo pymâ domodo mawânkâ tyândyse.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Âty Âtâ Wakurigueto etyguedo iwaguepa ani, kydamudo âji âdy peba ato einkâ adakobâdaymo, âtâ wakurigueto oday kulâ xykyhomobyry enanâgueho.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 Aituo Jesus iukonodo eyam aguelymo:
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Mâkâ kurâ tâdutuodyze donro, adienkyly noentaymba, kurâ domodoram tâzehohoem. Aunlolâ inanry adyesenry kehoem amânhedyly; kurâ domodo enanaym pylâ aiekâ — kelymo.
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Iukonodo lelâlâ wâne, Jesus Messiaslâ awyly neinwâmpyramo olâ.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Jesus aguely:
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Yeinwântânry modo âizemo lelâ, urâ olâ yizepamo. Anhekylymo inakai wâgâ auguelygue, yizepa awylymo.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Âmaemolâ âtyam idâwâtaungâ. “Idâ” mygueduomo kulâ inkâba ise âtyam udâly; Pabai ugonotuo ise udâly — kely.
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Arâ adâkebygueduo, Galileiadâlâ wao Jesus iweâpa kuba olâ târâ awyly.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Âtyam tukonodo idâpygueduo, Jesus idâwâm lâpylâ. Tutuzebalâ idâly, kurâdo nutubalâ.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Judeu domodo iwymâry âtydâ nhuinlymo. Tonlo modo nhapâiguelymo:
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Toenzepa iwâgâ aguewâni modo. Aguelymo:
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Tutuzenryenlâ Jesus wâgâ aguelymo, pymâdo indadyseba tawylymogue. Jesus wâgâ adâkeduo, tânagazedyly tyntadylymogue.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Âty quatro iguandyly sakadybyem awyly ume, Jesus idâly Deus etyam. Târâ taseray âtâdyguyby modo nhenomedâdyly.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Pymâdo Jesus aguely tindatuo âsewânilymo; warâ aguelymo:
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Aituo Jesus in-hoguly:
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Pabai ize ato aieni modo xutuzemo Deus “Aguekâ” kehobyry augueho awyly; yangahu oday unâry kulâ mâkeba augueho awyly.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Tunâry tyangahu odano kulâ tagonroam egatuim tonomery wâgâ koendâ adâkehon-hoem kulâ aguely. Aunlo mâkeba olâ urâ. Unâ egatuim konokuni keba watay, tunâry kulâ mâkeba agueho, tugononibyry aguehobyrylâ. Tugononibyry mâkâ ehoguedyze ato, mâkâ mâkeba. Unâ egatuin-em Deus ingonotyby urâ.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 Moisés myakâwândy Deus aguiendyse ato kâzewenry iweninri. Âmaemo olâ kâzewenry agueho mâinwâmpyramo. Yâze myguelymo, âdawipyralâ — kely.
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Kurâ domodo aguely:
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 — Iweâ kulâ keankâ adyesenry agânhedyly. Tâwâneim kua kânhedyly. Tâzekobyzegueho oday agânhedyly awylygue mâseguâdâdâmo, yagâ âewiâpadâmo-ro warâ.
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Deus aguiendyse ato kâzewenryem saguhoenlâ Moisés iweniwâm. Warâ tâzezewenry wâgâ iwenibyem awyly: “Iamudo iwelo egaseyby tokalâ semana ipygueduo ilery ety iopiry satâwâdaungâ, Judeu tawyly nhenehon-hoem” kely. Moisés agâ inkâba kâzewenry tâjilery ety iopiry satâly adaguly, kydamudo agâlâ. Iamudo tokalâ semana ipygueduo, kâzewenry agueho arâ ilery ety iopiry mantâlymo, tâzekobyzegueho umelâ.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Iamudo ilery iopiry ety tâzekobyzegueho odaylâ kehoem tatâze âmaemo watay, nhewentâdaundâ, tâzekobyzegueho odaylâ tâwâneim kua kânhedylygue.
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Inakanhe aini mâentuomo, inepa kâzewentâdaundâ. Âkealâ, âkealâba warâ awyly koendâ mâuntuduomo lelâ ewentâdaungâ — kely.
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Aituo târâ Jerusalémdâ aguelymo:
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Etaungâ! Notoendaymba awâkâ. Tarâlâ idânârâam aguely. Ânguy etadâze kewâpyra. Kywymârydo nutumo keanra Deus Ingonotyby Messiaslâ awâkâ awyly.
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Kurâem olâ awâkâ Messias keba. Tutuzema kurâ awâkâ âdykonlo awyly. Messias âewyly watay, MOK alelâ ise âepanâguely. Ânguy âdykonlo mâkâ awyly nutuwâbyra ise — kelymo.
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Deus ety idaseray tienomedâday, kaynâ kehoem Jesus aguely:
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Urâ olâ tutuze ingonotybyenlâ mawânrâ kâewyly — kely.
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Aguely tindatuo, sawâse kelymo. Ânguy olâ tâmary nhonwa niepyra, sawâto odayba awylygue.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Tonlo modo ewy agui Jesus tâinwânsemo myakâwâm. Aguelymo:
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Fariseu domodo, “Messiaslâ awâkâ Jesus” kely indadylymo. Aguely izepamo. Aituo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo agâ aguelymo. Deus ety donro guarda modoram warâ aguelymo:
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Arâ âturudaymo, Jesus aguely tonlo modoram:
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Uize âmaemo, iepyra olâ ise âmaemo, udâhoram mydâpa mawylymogue — kely.
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Aituo aguelymo:
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 — Âdakezeka enra awâkâ aguely: “Uize âmaemo, iepyra olâ ise âmaemo” kely? Xina nutuba enra awârâ — kelymo.
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Âty xypyry tohoguezeim kuru ume Jesus saudyly. Kaynâ kehoem aguely:
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Xirâ Deus itaumbyry awo wâgâ iweniby enanâguewâdaungâ: “Yeinwânni modo iweloem âiehozemo, âdaunloenlâ Deus agâpa nâiehoba itomoem. Paru sawedânry ara ise iodaymo eon-hondânimobe awyly aunlolâ” — kely.
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Deus Ispiritury tâinwântaynrim modoam ingonokyly wâgâ ani Jesus aguely. Xirâ modo ume Deus Ispiritury eyanmo tugonoseba ani, xirâ anaynlâ Jesus awylygue, Tunwym tynrenseim ezaxi nâtâba awylygue.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Aguely idanipyry modo aguelymo:
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Einwântânry modo olâ aguelymo:
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 “Davi ipemugu ewy ise Messias” tâkeze myakâwândy Deus lelâlâ. Iazely ise Belémdâ, Davi iazehobyrydâ. Arâ mawânrâ Deus itaumbyry awo wâgâ iwenibyem awyly — kelymo.
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Jesus einwânni, einwântânry idylymo.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Ânguy olâ myakâwâm nawâpyra. Einwântânry modo ewy Jesus tianwâdysemo ani.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Deus ety iguardary modo Jesus sawâse igonotyby modo odopâdylymo, fariseu domodo, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo warâ eydâ atomoam. Aituo aguehonlymo:
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Aituo in-hogulymo:
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Fariseu domodo iewiâpadaynly, aguelymo:
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 Kywymârydo mâkâ neinwântaymba. Xina fariseu domodo ewy tokalâ mâkâ neinwântaymba.
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Âdaunlo modo kulâ mâkâ einwânni. Kâzewenry wâgâ nâsenomedâdaymba akaemo, xina âsenomedâdo ara. Inakanhe âiehoze akaemo Deusram — kelymo.
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Akaemo duay tâlâ myani fariseu Nicodemos keho, kopae Jesus agâ agueze idâypy. Tataen-hodo aguely tindatuo, aguely:
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 — Idânârâ kehoem kâzewenry tutuze kurâ. Koendâpa ânguylâ iguehoem aguely, eagâ aguykeba kulâ, warâ awyly tutuzelâ kurâ. Âdy anhetyby kiuntuba kulâ âsenagazedoem kienwentâdaymba kurâ. Xarâ kyjigâsene, tâsemaguehoem, âdara kely awyly kindatoem — kely.
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 — ausente —
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 — ausente —
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.