Judas 1

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Urâ Judas, xirâ kata iweninri, Jesus Cristo emary, Tiago iukono. Âmaemo Deus tynynonroem induakeyby modoram xirâ kata kâinwenily. Tywyneim âmaemo Kunwym Deus xurâem, Jesus Cristolâ nhenimo warâ.
1 Ayu Jude i James airi atufuw, baise Jesu Keriso isan abi’akir. Kwa iyab Tamat God iyabuwi e’afi ana yabowamaim kwama’am naatu Jesu Keriso ana tafafaramaim kwama’am etei isa a fef akikirum.
2 Âynynâmo Kunwym Deusram kâenkadyly, âtyendâmolâ itoem, akaladânimo peba itoem, toenzepa âwynedylymo nhenehon-hoem warâ.
2 Kabeber, tufuw, naatu yabow kwa wanawanamaim wanatowan na’in nasuwa nare.
3 Yataen-ho kâinwyneguyly âmaemo. Toenzepa keankâ âdara Deus kâmakely awyly wâgâ âyanmo kâinwenidyze wawyly. Awârâ wâgâpa olâ xirâ kata kâinwenily. Tâlâ mawânrâ Deus tynynonro modo nheinwânkyly nhenomedâdobyry. Awârâ konomedâdobyry modo âdalâ nâdugukeowâbyra. Âurutomoem xirâ kata kâinwenily, Jesus wâgâ ioze lelâ inomedâdomobyry mâinmopa mitomoem, inomedâdomobyry arapa iese kerin-am madagâikeoba mitomoem.
3 Are au ofonah, ayu asinaftobon yawas boubun tafafaram isan atakirum, baise nati efanin ayu dogorou wanawanan i kokok kwanekwan mi’itube akikirum ana’ototofari, saise God mar maumurih efanin mar ta’imon ana sabuw baitumatum bitih, nati baitumatum i kwanafair kwanawasfafar gewas kwanama.
4 Âduaymolâ inokunimo; inokudylymo kulâ awyly mâuntuba olâ âmaemo. Angahumo oday âunârymo tiungukedyzemo, mâuntuba olâ âmaemo. Adâkely umelâ Deus xunârybyry nhugukelymo. “Deus koendonro awylygue, inakanhe aguitobyry xygakeim awylygue warâ, tâwâlâ inakai modo aguiendyly, tâwâlâ âdalâ kulâ aguykeândaynly warâ” kelymo. “Deus eynynonro xina” tâkewâzemo wâne, kewâdylymo kulâ olâ. Jesus Cristo kulelâ kywymâry; mâkâ aguientoem aguehobyry ara adâidysebamo olâ. “Ywâgâ iozepa kulâ unâ egatuwâni modo enagazeze olâ urâ” kewânmy Deus.
4 Anayabin sabuw afa God ana ef ufunane tenan i wa’iwa’iramaim hina wanawanat hirun, bai’obaiyen hibotabir te’o, “God i manaw kabeber wairafin imih karam boro tanisesebar kwanekwan, naatu Regah Jesu Keriso ata Bonawiyenayan ta’imon teyayaub.” Iti sabuw i marasika Buk Atamaninamaim isah hi’oka inu’in baimakiy boro hinab.
5 Kydamudo israelita domodo aitobyry enanâguewâdaungâ. Egitodâ awylymo ume, enagazenimo amaymba tâmakezemo myakâwândy Deus. Deus tâmakebygueduolâ, toenzepa Israel domodo ewy Deus aguehobyry takazemo myakâwândy. Awylygue myakâwândy Deus tâinwântânry modo ingueânehonwâdyly. Tutuzelâ wâne âmaemo xirâ, mâenanâguehomoenlâ olâ auguely.
5 Iti sawar etei isah i kwaso’ob, baise akokok nuhi anakusib maiye, Regah ana sabuw Egyptane nawiyih hitit, baise nati ufunamaim sabuw iyab men hibitumatum etei gurusih himorob.
6 Idânârâ adaguly iraynâ akaemo anju domodo Deus aguehobyry sakanibyry modo enanâguewâdaungâ lâpylâ. Deus eydâ atodâmolâ myakâwândy, tyeinwândyly ume. Deus tywymâryem awyly izepamo olâ myakâwândy. Deus agâ âzekiba myakâwândy ize awylymo. Awylygue myakâwândy Deusram târâpa âieholymo. Tâtagueim tuhuadaguenry tyameim odaji myakâwândy âjigonoholymo, aunloenlâ korentygue ekâjiwâdybyem awylymo. Târâlâ akaemo typygueba kehoem Deus tânagazenehon-ho saindyly inwânwândylymo.
6 Naatu tounamatar iyab hibi’ukwarin hai fair men hikakafiy, baise hai efan nowah anababatun hikwahir hire fatum wanatowan inu’inuwinamaim God fatumih gugumin wanawanan ya hima Baibatebat Ana Veya gagamin tekakaif.
7 Enanâguewâdaungâ lâpylâ Sodoma donro modo agâ, Gomorra donro modo agâ, xidadâ mârâdâ iwaguepaom modo agâ warâ aityby. Inakai modo, kywypado modo warâ aiedyly nimopamo myakâwândy. Anju domodo Deusgue tywymâgu izepa atobyry, ara lâpylâ myakâwândy akaemo Deusgue tywymâgu izepa awylymo. Eagâ tohogüin-hobyry lelâba myakâwândy nhynanâguylymo, pekodo modo, uguondo modo alelâ. Pekodo, pekodo agâ, uguondo, uguondo agâ warâmo kulâ myakâwândy. Arâ inakanhe aidylymogue myakâwândy Deusram âzenagazeolymo. Petomâgue myakâwândy iadulymo, adainlymo warâ. Mârâ peto amaymba nâsemaguebamo myakâwândy, myara lâpylâ ise Deus eynynâbaom modo mârâ peto nhâtânry amaymba nâsemagueba awyly.|src="co00656b.tif" size="col" loc="Jude 1:5-7" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Judas 1.7"
7 Ef nati ta’imon Sodom Gomorah sabuw naatu bar merar nati sisibinamaim hima’am hai yawas etei baisesebar kwanekwan hitin. Orot taiyuwih naatu baibin taiyuwih hibisesebar kwanekwan isan God wairaf wanatowan iyafar re nati bar merar sabuw etei e’arahih himorob. Naatu nati sawar etei i sabuw bowabow kakafin wairafih hai baimatnuwen.
8 Mârâ xidadâ anano modo, “Adâiseba itaungâ” tâkehonly umelâ aitomobyry ara lâpylâ asaemo iozepa kulâ unâ egatuwâni modo Deus enudâba kulâ aidyly. Warâ aguelymo: “Xina anhekyly koendâ lelâ awyly, Deus nenehom xina nhâenkyem” kelymo. Kewâdylymo kulâ olâ. Awylygue âdaunlo modolâ nhynanâguylymo; aituo pylâ tâwâlâ kulâ inakanhe idylymo-ro warâ. Awylygue tywymâry modo aguely neinwâmpyra awylymo. Deus pymâ imâsedo kuru aguely neinwâmpyra awylymo. Anju domodo nhunâguedylymo warâ.
8 Ef nati ta’imon sabuw mim kwanekwaneyah hai baifuwenamaim biyah hibokarit, God ana aiwob hikwahir, naatu Auyom mar ana sabuw hi’uwih higigimih.
9 Anju domodo iwymâry, anju Miguel, asaemo iozepa kulâ unâ egatuwâni modo ara âdalâ kulâ aguepa myakâwândy. Diabu niwykeba myakâwândy. Miguel, Diabu warâ myakâwândy ânguy Moisés eguepybyry sodoem ini awyly wâgâ âjihogulymo. Ton-honre myakâwândy Miguel, âdylâ adientoem, Diabu niwykeba olâ myakâwândy. Warâ myakâwândy aguely: “Satanás, ioze inkâba awârâ amidyly. Deus ise agâ agueim, urâ mâkeba” kely.
9 Baise tounamatar hai ukwarin Michael, Demon mowan hairi Moses biyan isan higamigam ana maramaim, i men taiyuwin ana fair tafanamaim bat awan fokar demon mowan iu kwanikwaniy baise eo, “Regah boro nakwarar narumutufuri.”
10 Asaemo iozepa kulâ unâ egatuwâni modoma tiuntudânry modo tywykeze. Ânguydo imeom wâne adienkylygue nâpaunzebyra, adiendyse tatolâ anhekylymo, myara lâpylâ asaemo iozepa kulâ unâ egatuwâni modo ize tatolâ anhekylymo Deus ize ato keba. Awylygue ise Deusram âzewentâolymo; xypyry etay âzenagazeolymo warâ.
10 Iti sabuw tur naniyah men hiso’ob, baise asir hio tibigigim kwanekwan, naatu sawar afa naniyah i hiso’ob baise haru forobe tisisinaf kwanekwan, imih nati sawaramaim boro nagurusih.
11 Kaikâlâ ise asaemo ize tato kulâ aieni modo, Caim ara. Dinheru wâgâ kulâ âtynanâni modo, Balaão ara. Corá aimâmy myara lâpylâ aidylymo. Deus israelita domodo iwymâryem induakeyby Moisés tywymâryem izepa myakâwândy Corá; awylygue myakâwândy Moisés idueryem idyly. Awylygue myakâwândy Deus, Corá iguehoem anhedyly.
11 Baimakiy boro kakafin anababatun hinab, Cain sisinafumaim ana ef hi’ufunun tenan, naatu kabay isan yah rab. Balam sawar kakafih sisinafube tisisinaf, naatu Korah ana konakon wanawanan hirun higugurusibe boro nagurusih.
12 Âmaemo Jesus eynynonro modo âjigue mâwinduatomoem, tâpyneze mawylymo mâenehon-homoem warâ mâtâdyguyhomobyryam tâtâze akaemo iozepa kulâ unâ egatuwâni modo, agâmo âwinduase. Tywykenry duay tywykeim emyenro akaemo. Tywypazeba kehoem tâzenanaym toku ikaji idylymo. Kaneru etaynrim modo wâne, turâem koendonro adientay, kaneru nepyramo myara, akaemo tâwâlâ on-hondylymo, âkelo olâ niompyramo. Eunu tâmyguyneim kopâem ihugueim emyenro akaemo; ihugueim ara wâne sapezenruam tadahoze olâ nihugueba itoem. Âkealâ konomedâdomo tynwânwânse kurâ; konokudylymo kulâ olâ. Nady ewisely kinwânwânkyly, newiseba olâ, waunlo emyenro akaemo. Mârâ se iwindy agâlâ tojionkeoze, iladoem myara ise akaemo iozepa enomedâni modo iguelymo, Deus agâpamo ise typygueba kehoem.
12 Iti sabuw aurih biya’ohow aurih biya’ohow en naatu bir kakaf en, farumayah na’atube a kau’ay wanawanan hirun a’aa atom ana yasisir i teo’of nowah, sakuk aurin toun en ebabin enan na’atube. Naatu maur ana veya ai baiwa’e tekerer tebatabat tiu’uyarir na’atube,
13 Parutabâ sahugânu ton-honreim ara kehoem akaemo. Sagunu onwa tâese mârâ sahugânu, todopâday olâ iwyku sagunu wâgâ tâxiânze. Arâ lâpylâ akaemo iozepa kulâ unâ egatuwâni modo, âdykâ takadomobyrydâ, kywypado modo, inakai modo warâ kehoem anhekylymo. Ximukâ kau wâgâ tâjidy xugukerim emyenro akaemo. Mârâ ximukâ aunlo tânuagaenze adakobâni modo watay, tuzase. Arâ lâpylâ ise iozepa kulâ unâ egatuwâni modo, Deus eydâ atoam kainlânehomba awyly. Âji tyameim kehoem aienibyryenlâ Deus, akaemo iozepa kulâ unâ egatuwâni modo ejidyem. Târâ ise Deusram aunloenlâ âzenagazeolymo.
13 taiyuwih hai biya’ohow ana itinin tor yan yabat erab fus ekubar rougoy erarouw na’atube. Naatu daman hai efan hisa’ir tibibib kwanekwan na’atube, baise nahimaim i gugumin kakafin God isah ya’asair wanatowan inu’in.
14 — ausente —
14 Naatu Adam ana rara’ane hitutufuw renan Enoch i Adam ana’agir bai seven tufuw, i sabuw isah eobaimanih eo, “Kwa’itin, Regah ana sabuw kakafiyih maumurih na’in ai rourin na’atube bairi hitit tenan.
15 — ausente —
15 Sabuw etei baibatiyih isan, naatu sabuw iyab God ana ef hisa’ir kakafin tisisinaf kousirih isan, naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah God ana ef hisa’ir tur kakafih hio hibigigim isah.”
16 Alâ akaemo konokudaynrim modo ilahuru Deus agâ, anhekyly modo izepa tawylymogue. Alâ inakanhe adâidyse tato anhedylymo. Tadaloenly keduonro akaemo; âdypeom modo wâgâ, pymâ domodo wâgâ warâ koendâ aguelymo, âdylâ tienmakehomoem kulâ.
16 Iti sabuw i gamin okwanekwaneyah naatu bai’ubabarenayah, taiyuwih hai yawas kakafih tibi’ufunun. Naatu taiyuwih isah teo’o ra’ara’at, sabuw afa isah awah heaharewan saise i hai ma gewas isan.
17 Yataen-hodo, Pymâ Jesus Cristo tunâry egaturin-em induakeyby modo aguehobyry kâzenanânehonwâdaundâ.
17 Baise au ofonah, abisa ata Regah Jesu Keriso ana kob abarayah marasika hio kwananowar i kwananuh.
18 Wakewânmomy: “Xypyry etaji idyly-ro watay, sainse lâpylâ Deus âwankuem ieni modo; einwânni modo âwankuem iesemo lâpylâ warâ. Deus eynynonro keba ise akaemo. Awylygue ise idânârâ inakai adiendyse tato anhedylymo” kewânmo.
18 Iti na’atube a tur hi’owen hio, “Mar yomanin ana veya, sabuw iyab God ana ef hisa’ir hai naniyan kakafinamaim ebobonawiyih boro hinatit hinao hini’ibi.”
19 Jesus eynynonro modo âjizepa itomoem aienehonrim modo wâgâ myakâwâm aguelymo. Idânârâ inakai modo tâpaunzedo, adyese lelâ akaemo konokuni modo. Eagâmo inkâba Deus Ispiritury.
19 Iti sabuw i kausesebayah, hai kok gagamin i tafaram ana yawas kakafih hinasinaf, aurih Anun Kakafiyin en.
20 Earamo tâiseba itaungâ, yataen-hodo. Ago lelâlâ Jesus einwânsezedaungâ, koendâ kehoem Jesus wâgâ âsenomedâzezedaungâ warâ. Deus agâ amyguedaymo, Deus Ispiritury amyguehomoem nhuduhobyry aralâ Deus agâ aguewâtaungâ.
20 Baise kwa, au ofonah, baitumatum kakafiyinamaim nawowabi kwanara’at, naatu Anun Kakafiyinamaim kwanayoyoban.
21 Deus âwynedâmo awyly kâzenanânehonwâdaundâ. Kywymâry Jesus Cristo odopâdyly tânuenzelâ itaungâ; aunloenlâ ise eagâ kydawyly. Kytyendâ tawylygue ise Jesus tagâ kyedyly.
21 God ana yabow wanawananamaim natafafari kwanama ata Regah Jesu Keriso kwanakaif. I ana kabeberamaim boro yawas wanatowan nit.
22 Tâlâ âduaymo ton-honremba kulâ Jesus einwânni modo. Awylygue tâinwânse, neinwâmpyra warâ awylymo. Akaemo modo tytyenzelâ itaungâ, eon-hondâdaungâmo warâ, koendâ nheinwântomoem.
22 Sabuw iyab hai baitumatum ekwakwaris kwana kabibirih baibais kwanitih.
23 Âdylâ peto onwanji ihuguezeajiom tâmaegoze kehoem manwâdylymo wâne, myara inepa kehoem eagâmo aguewâtaungâ, eon-honrumo xuduwâtaungâ, Jesus koendâ nheinwântomoem. Iozepa enomedâni modo tytyenzelâ itaungâ. Tonomeguelâ olâ itaungâ, inakanhe aitomo ara amipyra mitomoem. Inakai kulâ akaemo nheinwânkyly, anhekyly warâ, âtâ tâjiwogonro itânzeyby ara. Mârâ itângu izepa mawylymo, ara lâpylâ akaemo iozepa enomedâni modo aito izepa itaungâ.
23 Sabuw afa wairaf wan teyey saisewat wairaf wanane kwanarowen sukwarabih kwaniyawasih. Naatu kwanabir kwanakakaf auman sabuw afa kwaniwanbabanih, baise hai faifuw hi’usi’us karitanin auman men kwana’us.
24 Warâ inanry auguely, Deus agâ augueday: “Koendonro lelâlâ âmâ xina agâ. Tâenselâ âmâ, Satanás xinaram ‘Aiekâ’ keho xina aniempyra awyly. Toenzepa ise xina iomaru, xina mâenkaunâduo. Eydâ matoam xina idâhoem amiendâ, tâwentâzeba âyam xina saintoem. Âwâkuru, on-honru warâ ese xina.
24 Imih God ta’imon ata Baiyawasenayan tanabora’ara’ah. I karam kwa boro natafafari a boro men narusukun, naatu a aubar en nabuwi ereyasisir kwanan bonamanamarin gewasin nanamaim kwanatit,
25 Âmâ lelâ Deus, ânguy imyenro lâpeba. Xina etaybyay Pymâ Jesus Cristo iguehobyry wâgâ xina mâenmakely. Koendonro lelâlâ âmâ. Imyenro koendonro lâpeba. Âmâ ton-honreim kuru. Âmâlâ idânârâ xutuim. Arâlâ âmâ iwerâ. Aunlolâ ise âmâ. Âkeá lelâlâ xirâ xina agueho” uguely Deusram.
25 Ata Regah Jesu Keriso’one God isan tanaorereb, marakaw, bonamanamarin, fair, onowaten marasika na boun naatu mar etei nama wanatowan, wanatowan. Amen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Judas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.