Gálatas 1

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Urâ Paulo, xirâ kata âyanmo iweninri. Jesus wâgâ aguenriem aguehoymby urâ. Jesus Cristolâ, Kunwym Deuslâ warâ uduakeim. Jesus igueypyem awyly ume kurâem ietonibyry mâkâ Deus. Ânguy kulâ arâ auguehoem yam aguewâpyra, âdaunlo kurâ kulâ tugonotuneba ani warâ, xirâ unâ wâgâ aguenriem witoem yam agueze.
1 Ayu Paul, iti bowabow isan i men orot maiyow hirubinu, o men orot maiyow ta iti bowabow itu’umih. Baise Jesu Keriso, naatu Tamat God Keriso morobone biyawas i ayu rubinu tur abarayan amatar.
2 Idânârâ Cristo eynynâ kypemugudo tarâ yagonro modo, âmaemo Galácia eynynonro modo Deus turâem induakewâdyby nhedaenkulymo lâpylâ.
2 Taituwa baitumatumayah iyab iti bairi ama’am, kwa ekaleisia nati Galasia wanawananamaim kwama’am etei a merar ayiy.
3 Âynynâmo Kunwym Deusram, Kywymâry Jesus Cristoram warâ kâenkadyly koendâ mâzehohomoem, akaladânimo peba itoem warâ.
3 Manaw kabeber naatu tufuw Tamat God naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Inakanhe aguitobyry xygakezelâ myakâwâm Jesus Cristo iguely, xirâ anaym Satanás amaymba kâmakehoem, Deus ize ato agâ âseinwândânry modo aguiempyra kitoem warâ. Tâwâlâ myakâwâm Jesus âtuly, kâmakehoem. Kunwym Deus ize ato aralâ myakâwâm aidyly.
4 It iti boun tafaram ana kakafinamaim fatumit tama’ama baiyawasit isan, Keriso Tamat God fanan bai ana kokomaim sinaf biyan kwahir ra’iy na kakafinane botaitit.
5 Aunloenlâ Deus ehoguedyly ize wato. Âkeá lelâlâ xirâ. Alâ-ro warâ.
5 Imih Tamat God tanabora’ara’ah wanatowan, wanatowan. Amen.
6 Kâinwâmpyra aze, Jesus wâgâ unâ iozeno einwânnipyryem, inepa kehoem einwândyly mâinmolymo, turâem âgâsenimobyry Deus agâba midylymo warâ! Koendâ Jesus agâmo awyly ume, eagonro unâ tâdâsemagueho kulâ mâinwânkylymo. Iozepa kulâ amidylymo!
6 Keriso ana manaw ana kabeberamaim God kwa ea’afi i men manin kwama naatu kwaihamiy tur ta kwabaib isan ayu aororsa’ir,
7 “Eagonro tâdâsemagueho” uguely, âdy eagonro tâdâsemagueho lâpeba olâ. Jesus kieinwântuo lelâ kydâsemaguely. Tâlâ olâ xirâ unâ tâdâsemagueho xugukeze kewâni modo. Toenzepa konokuni modo akaladâdylymo.
7 nati tur i men kafa’imo tur gewasin. Iti ao anayabin sabuw afa i kwa ama tibi’afiy naatu a not tibikwakwaris, i tekokok kwa Keriso ana Tur Gewasinane hinabotaiti kwanatit.
8 Awâtârâ agâmo tawyly ume, “Jesus mâinwântuomo lelâ ise Jesus imakelymo” xina kepa nipyra ani. Unâ âyanmo xina nhegatuyby âkeloem ânguylâ nhegatuly watay olâ mâkâ egatuimbyry peto nhântânry onwanji ise adameoly, tâwâlâ wâne ise xinabyry ewy awyly, anju Deus ezayba âeni awyly warâ.
8 Baise aki o tounamatar ta marane tur aki abibinan nihamiy nabinamaim nabibinan na’at, gewasin nati orot i kwanihamiy nan wanatowan ana baimakiy nab.
9 Âyanmo augue, augueondyly xirâ: Unâ âyanmo xina nhegatuyby âkeloem ânguylâ nhegatuly watay olâ mâkâ egatuimbyry peto nhântânry onwanji ise adameoly.
9 Iti tur i marasika ao naatu iban ao maiye, orot babin ta nan tur ta gewasin men Tur Gewasin iti kwanowar kwabitumatum na’atube nabibinan na’at, nati orot i gewasin kwanihamiy nan wanatowan ana baimakiy nab.
10 Arâ auguely, kurâ domodo nhehoguedoem inkâba. Deus auguely nhehoguedyly ize wato. Kurâ domodo ywynedoem inkâba auguely. Kurâ domodo nhehoguedoem auguely-ro watay, Cristo emaryem witaymba tâise urâ.
10 Ayu i men kafa’imo sabuw hai yasisir isan asisinafumih, en anababatun. Ayu akokok i God aniyasisir. Kwanotanot ayu asisinaftobon sabuw hiniyasisir? Ayu sabuw baiyasisir isan ana sisinaf na’at, ayu i men Keriso ana akir wairafin.
11 Cristo eynynâ ypemugudo, mâuntudyzemo urâ, xirâ unâ iwâkuru tâdâsemagueho kâengatuyby, kurâdo nhugutyby kulâ keba awyly; yangahu odano keba, agaityom modo nhegatuyby keba warâ xirâ.
11 Taitu akokok anao kwanaso’ob, iti Tur Gewasin abibinan i men orot hai notamaim himatarimih.
12 Jesus Cristolâ xirâ unâ xutuen-honri waunroem kuru yam. Ânguy yam aguewâpyra tâdâsemagueho wâgâ, ienomedâbyra warâ, Jesus Cristolâ ienomedâni.
12 Naatu men orot ta biyanane abaimih, o men yait i’obaiyu’umih baise Jesu Keriso akisinamo i’obaiyu.
13 Tutuzelâ âmaemo, Jesus kâinwândyly iraynâ âdaunlopyry wawyly. Ydamudo, judeu domodo ezewenry kâinwândyly ume, âdy agânhesezeguyly awyly egary, tydaselâ ani âmaemo. Jesus einwânni modo toenzepa kâenagazedyly. Akaemo kâintyembyra wawyly warâ. Idânârâ ani kâyândysemo wawyly.
13 Ayu au yawas wan mi’itube Jew sabuw hai kwafirenamaim ama’am ana veya i kwaso’ob, naatu mi’itube God ana ekaleisia arab abi’a’afiy auman i kwaso’ob, auru men kafai kabeber ta ma’amih, asinaftobon ekaleisia ata gurus tasawar isan aiwa’an.
14 Ydamudo ezewenry agueho ara kulâ kâinane awidyly. Tâsenomedâze lelâlâ ani urâ, judeu domodo ezewenryem iwenibygue. Koendâ kehoem kâinane xina ezewenry iweniby kâuntuly; yataen-ho modo ydadiry agâ âzekibaom modo yara kehoem nhutulymo nitaymbamo kâinane. Toenzepa kâinane ydamudo ezewenry ize wawyly. Âdaunloenlâ kâinmodyze inkâba winane.
14 Jew ata kwafiren wanawanan ayu ana ai ukwarin na’atube, naatu orot ayu bairi ai tufuw ta’imon wanawanahimaim ayu i abow me’at Jew ai kwafiren uwai’inah mi’itube hiyabunibun renan i abukikin.
15 Yagâ koendâ tawyly enehonwâm olâ Deus. Yazely iraynâlâ myakâwândy uduakely, emaryem witoem.
15 Baise God i taiyuwin ana manaw ana kabeberamaim ayu tufuwa’e’eka rubinu, naatu eafu i ana bowabow isan yasairu
16 Kâuntudyze ani Deus, tymery Jesus Cristolâ kâmakeze tingonotyby awyly. Jesus yam âepanâguely iraynâ, kâuntuwâbyra kâinane urâ, mâkâ kâmakerim awyly. Deuslâ awârâ modo yam xutuen-hoim, judeu keba modoram Jesus wâgâ kâengatuhoem. Kâmakerim kehobyry Jesus awyly kâuntuduo, ânguyram auguewâpyra wakynre urutoem.
16 I Natun ayu isou iwa’an irerereb saise ayu Ufun Sabuw wanawanahimaim ata binan. Ayu men an orot ta biyanamaim binan abai,
17 Jerusalémram udâpa lâpylâ ani urâ, Jesus tywâgâ aguenriem induakewâdyby modo agâ agueze. Arábia yan-yam lelâ ani udâly. Iweâpa wipyralâ ani Damascoram kodopâdyly.
17 o men an tur abarayah iyab ayu nou’umaim Jerusalem hima’am aitih baibais isan afefeyanih. Baise ayu i an tafaram Arabia arar yan atit imaibo aremor an Damascus bar merar atit.
18 Azagâ tokalâ anu Jesus einwânniem wipygueduo ani Pedroram udâly urutoem, Jerusalémram. Azagâ semana ani eagâ wawyly.
18 Baitumatum abai ama kwamur tounu sasawar ufunamaim ana Jerusalem atit, Peter airi aidudur, nati’imaim fur rou’ab airi ama.
19 Jesus tywâgâ aguenriem induakeyby modoma ani urâ kâempyra; eagâmo auguepa gâlâ warâ ani urâ. Tiago agâ lelâ ani auguely, Kywymâry Jesus iukono agâ.
19 Naatu nati’imaim anan tur abarayan orot ta men aitin, Regah Jesu tain James akisinamo aitin.
20 Uguewâdyly kulâ mâkeba xirâ kâinwenily; Deus tutuze âkeá lelâlâ awyly.
20 Abisa akikirum i turobe, God so’ob ayu i men abifufuwen.
21 Jerusalém donropyryem, Síria yan-yam, Cilícia yan-yam warâ ani udâly.
21 Nati ufunamaim ayu an tafaram Syria naatu Silisia wanawanahimaim efan ta sabuw ai nanawanih.
22 Jesus einwânni modo Judéia eynynonro modo iepyramo gâlâ ani warâ, mârâ anaxi, mârâ anaxi warâ mawânrâ ani udâly âkelo âji yan-yam.
22 Nati ana veya Judea wanawanan sabuw baitumatumayah ta’ita’imon ayu men himanamu biyah rabimih.
23 Iegary lelâ myani akaemo indakyly: “Mâkâ kânagazenibyry Jesus kieinwântuo lelâ kydâsemaguely kely wâgâ mâkâ aguely iwerâ. Iweâma mâkâ tâinwânse, saguhoem sainze tâkehobyry” kelymo.
23 Baise sabuw afa hio, “Iti orot i marasika nati baitumatum isan it biyababan kakafin itit ea’asbunit, naatu sinaftobon baitumatum gurusin bai’enamih biwa’an, baise boun nati baitumatum isan ebibinan.”
24 Iegary tindatuo, Judéia donro modo aguelymo: “Pabai, koendonro lelâlâ âmâ, kânagazenibyry Jesus nheinwântoem amânhenehon-hombyry wâgâ” kelymo.
24 Naatu God wabin hibora’ara’ah. Anayabin God ayu au yawas botabir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.