Atos 7
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Aituo myani kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru Estêvão nhapâiguely:
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Aituo myani Estêvão in-hoguly:
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 “Ity anaymba âxiguegâ. Âpemugudo nhângâ. Mârâ âtâ anary âyam kâenehonly anaxi idâ” kewândymy Deus.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 — Aituo myakâwândy kydamu âxiguely “Caldéia” kehodâba. Harã anaxi myakâwândy âxidâze idâly typemugudo agâ. Harã anaynlâ myakâwândy nhunwym iguely. Ilâpyryem myakâwândy Deus Abraão ingonodyly xirâ eydâ kydato anaxi.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Canaãdâ lelâlâ wâne myakâwândy kydamu ejiku, eonronruempa olâ myakâwândy. Deus olâmy eyam, “Ity anarylâ ise xirâ” kewândymy. “Âigueduo, âweompyry ety anaryenlâ ise” kewândymy warâ. Deus arâ agueday, kydamu Abraão tymeguneba myakâwândy.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 “Tarâpa âxigueze âweompyry modo. Âkelo anaxi idâzemo. Âkelo kurâdo duaxi âxidâze, idâzemo warâ. Iweâpa ise tâty anaymba awylymo, quatrocentos anos awârâem. Mârâ âtâ anary idâhomobyry iwymâry modo âweom enagazezemo. Âweom mârâ âtâ anaym âsewanihobyry tâpywaduneba ise. Kaikâem kulâ ise enagazedylymo” kewândymy Deus — kely.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 — “Âweom enagazedaynrim modo enagazeze lâpylâ olâ urâ. Ilâpygueduo ise odopâdylymo mârâ âtâ anaymba, tarâ yrentomoem” kewândymy Deus kydamu Abraãoram.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 “Uguondo imeimbyry iazely-ro watay, ilery ety iopiry satâgâ, israelitalâ awyly xutuhoem” kewândy lâpylâmy. “Ynynonro modo aito ara aikâ” kewândymy kydamuam. Aituo myakâwândy Isaque iazely, Abraão imery. Sete emedyly itybyem atay myakâwândy nhunwym ilery ety iopiry nhatâly, Deus, “Aiekâne” kehobyry ara. Isaque uguondoem itybyem, Jacógue tymezeduo ilery ety iopiry satâwâm lâpylâmy. Uguondoem itybyem, doze lelâ myakâwândy Jacó imeom uguondo modo. Sete emedyly itybyem myakâwândy tymeombyry iazely agâ ilery ety iopiry nhatâwâdyly, israelitalâ awylymo xutuhoem. Akaemo doze uguondo modolâ idânârâ israelita modoem iepani — kely myani Estêvão.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Aituo myani Estêvão agueondyly:
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 José âzenagazeoduo, Deuslâ myakâwândy eon-hondâni. Toenzepa kehoem myakâwândy enomery nhuduly. Salokuzenomo koendonroem tyenehonze myakâwândy. Awylygue myakâwândy Egito donro modo iwymâry “Faraó” keho, toenzepa José ize awyly, pymâem nhenehonly warâ. Tâty, tysejiguy warâ eniem nhedyly myakâwândy.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 — Mârâ ume myakâwândy âpa ezay etâdyby iladaynly, iguewâdyly warâ Egitodâ. Tâlâ myakâwândy toenzepa âsewinzeni modo. Pyni tadainze lâpylâ myakâwândy tarâ Canaãdâ. Kydamudo typynigueba idyly myakâwândy.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Egitodâ trigu ekanâdybybe kely tindatuo myakâwândy kydamu Jacó tymeombyry ingonodyly sanâse. José iwaigorudo saguhoem myarâ idâlymolâ myakâwândy.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 — José esedaunmâmomy, ânguyem awyly nutubamo olâ myakâwândy. Idânârâ idâontomobyry wâgâ myakâwândy, “José urâ, unwânmo imery” kely eyanmo. “Ypemugudo asaemo” kewândymy Faraóram.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Canaãram odopâdylymo iraynâ myakâwândy eyanmo José aguely: “Pabai agâ, âwydymo agâ, âmeonmo agâ warâ xarâ âetaungâ” kely. Aituo myakâwândy idânârâ kydamudo Egitoram idâlymo. Setenta e cinco lelâ myakâwândy kurâdo myarâ idânri.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 — Târâlâ myakâwândy José nhunwym iguely. Imeom, iweom warâ tâigueze lâpylâ myakâwândy târâ.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Iweâpa ipygueduo myakâwândy kydamudo ibyrypyry âzenehonly Siquémram, xarâ Canaã anaxi. Iweâpalâ olâmy Abraão onro sanâmâ Hamor imeombyry emaym, typemugudo eguepybyry tuhu esagueyby odaji etadâdoem. Aituo myakâwândy târâ kydamudo ibyrypyry etadâdyly — kely.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 Aituo myani Estêvão agueondyly, tydamudo âdara itobyry awyly nhenanâguehomoem:
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Mârâ ume eagonro myakâwândy pymâem ini Egitodâ. Mâkâ pymâ iwelo toenzepa myakâwândy kydamudo nhenagazedyly, târâ xyrentyby José ipemugu awylymo umelâ. Iweâpa mawânkâ myakâwândy kydamu José iguely, mâkâ pymâ iwelo ipa ataylâ.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 — Kydamudo enokumâmy, enagazemâmy warâ mâkâ pymâ iwelo. “Âmerymo iazely uguondo-ro watay, samewâdaungâ paikaji iguehoem” kewândymy eyanmo. Israelita domodo agui idyseba myakâwândy.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Mârâ ume myakâwândy kydamu Moisés iazely. Iamudo iwâkuru kehoem myakâwândy mâkâ. Azagâ tokalâ warâ nunâ myakâwândy nhunwym, ise warâ soenseze awyly âtâ oday.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 — Ago idyly olâ myakâwândy, toensein-emba idyly. Aituo myakâwândy cestu odaji nhedylymo, paikaji ingonodylymo warâ. Niguepa olâ myakâwândy. Pymâ exiry myakâwândy cestu oday awyly ume eni. Aituo tymeryem nhadyly. Tymery ara lelâ nhenamanâdyly.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Pymâ iwery ara kehoem myakâwândy. Awylygue myakâwândy idânârâ Egito donro modo ezewenrygue, enomerygue warâ nhenomedâdyly. Uguondoem itybyem atay, toenzepa myakâwândy enomegu. Tonlo modoram tâdyren-honze myakâwândy — kely.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Aituo myani Estêvão agueondyly, Moisés wâgâ, tydamudo wâgâ warâ:
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Aituo myakâwândy eydâ atomoram idâly. Târâ tatay, âdaituoba kulâ israelita Egito donroam adapioguoly tâense myakâwândy. Awylygue myakâwândy typemugu emakeze idâly, Egito donro xyâwânmy warâ.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 “Ypemugudo keanra tutuze emakerimoem Deus induakeyby wawyly” kely myakâwândy Moisés. Akaemo olâ myakâwândy Moisés neinwâmpyramo.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Kopaelâgâem myakâwândy azagâ israelita domodo âseguebyhoram idâly. Âseguebylymo epagunâze kely myakâwândy. Awylygue eyanmo aguely: “Tâseguebyzeba itaungâ. Âjipemugulâ âmaemo” kely.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 — Mâkâ tagonro enagazeni myakâwândy Moisés agâ iewiâpani, âjitoguylymo epagunâze keduo. Ihohu wâgâ igononibyryem myakâwândy aguely: “Xinaram adâkezeba ikâ. Xina iwymâry mâkeba âmâ! Xina mâuntuwâbyra âmâ!
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 Tutuze urâ, kopaelâgâ egípcio mâyân-hobyry. Iwerâ urâ mâyândyse mato?” kely myakâwândy Moisésram.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Agueduo Moisés âseanedyly. Tâzenagazeoly nhytadyly, egípcio tyân-hombyry wâgâ. Aituo Egitodâba âwiendyly. Midiã anaxi idâly. Pekodo Midiã anano agâlâ myakâwândy ohogüinly. Azagâ lelâ imeom iazely târâ.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 Quarenta anos sakabygueduo, târâ âji aguipa kurâdo atodâlâ myakâwândy Moisés, iwy Sinai iwaguepa. Moisés tuhogueim iatygu emâmy. Mârâ iatygu duay myakâwândy anju âepanâguely. Âdaunloenlâ iwatarylâ, sary warâ niadupa olâ myakâwândy.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Mârâ arâ tientuo myakâwândy Moisés âseguâdâdyly. Iwaguepa saindyly, koendâ tientoem. Iwaguepa saintybyem myakâwândy Deus aguely indadyly.
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 “Deus urâ, âdamudo Abraão, Isaque, Jacó warâ iDeusry” kely. Aguely tindatuo myakâwândy Moisés adapânily tyanugue. Tiendyseba idyly.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 — Aituo myakâwândy Kywymâry Deus aguely: “Tarâlâ urâ. Âhuru etary etygâ. Ienado ihuru tâtagueba ikâ, yrentâ mawyly mâenehon-hoem.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Tutuze urâ, ynynonro modo Egitodâ âzenagazeoly. Alâ inanry saenlumo kâindadyly. Emakezemo kâewyly. Inepa ise Egitoram ogonodyly emakezemo” kewândymy Deus eyam — kely myani Estêvão.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 Aituo myani Estêvão agueondyly:
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Moiséslâ myakâwândy kydamudo sani Egitodâba. Adyesenry modo aiemâmy Deus eon-honrugue, Deus tagâlâ awyly tienehon-hoem. Egitodâ tataylâ myakâwândy nhenehonly Deus eon-honru tagâ awyly. Parutabâ Tapabileim kelygue tâzekeim takadomoem iotagâ wayam, wayam tienehonday, Deus eon-honru enehonwâm lâpylâmy. Kydamudo quarenta anos âji âdy peba ato einkâ adakobâday myakâwândy Deus ton-honru nhenehonly Moisésram.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Moiséslâ myakâwândy kydamudoram agueim: “Kyweompyryram igonose Deus tytaumbyry egatuim. Kypemugulâ ise mâkâ. Uduake wâne Egitodâpa imakerinmoem myara lâpylâ ise mâkâ kâmakerim ingonodyly” kerim.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Kydamudo iwymâry myakâwândy Moisés, mârâ âji âdy peba ato einkâ adakobâdaymo. Deus ingonotybylâ myakâwândy mâkâ anju târâ iwy Sinaidâ, Moisés agâ agueim. Xirâ unâ iozeno agueho tâinwânselâ kurâ até iwerâ — kely myani Estêvão.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Aituo myani Estêvão akaemo âsenanâguehoem Moisés wâgâ agueondyly.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 — Aituo myakâwândy Arãoram aguelymo, Moisés iwaigoruram, Moisés târâ iwy Sinaidâ atay: “Xina ideusry modo xygakâ; xina nhyrenkyly, xina iwaunroruem itoem. Âukono Egitodâba xina nejike. Tarâpa olâ mâkâ iwerâ. Iwy Sinairam nâtâ. Xina nutuba âdara itybyem awyly” kewândymomy.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Aituo myakâwândy bizeru ekudo nhygadylymo. Mâkâ enado kaneru, tapirâ warâ tyâzemo myakâwândy. Enado âzeguhoam tâisemo myakâwândy, tynrentomoem. “Kyzetyguene merâ kydeusry” kelymo myakâwândy. Agueypyem nhetyguedylymo. Deus ara kehoem myakâwândy nhyrendylymo, mâkâ tâmarygue tyngatybymo kulâ.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 — Awylygue myakâwândy Deus, saguhoem tientomobyry ara, nepyramo idyly. “Tâwâlâ inakanhe anidâmo, ize tato ara” kely myakâwândy Deus. Awylygue myakâwândy xixi, nunâ, ximukâ, awârâ modo kulâ nhyrenkylymo awyly. Saguhoem Deus itaumbyry egatuwâni modo iwâgâmo inwenihomobyry ara kehoem myakâwândy aidyly.
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Yrentaymbamo akâwâm;
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Aituo myani eyanmo agueondyly:
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Kydamudo Egitodâba âxiguewâdyby modo igueduo myakâwândy imeombyry, iweompyry warâ mârâ âtâ nhenewylymo xarâ, Canaãram, onro Deus nhuduypy anaxi. Josué myakâwândy iwymârymo iwelo. Canaãram saintybyem myakâwândy âkeloem tytanruneim modo nhedylymo. Deus kydamudo eon-honru nhuduly myakâwândy, akaemo tâty anano modo nhejikehomoem, akaemolâ tarâ tâxidâdoem. Kydamudo Deus tynrensemo myakâwândy mârâ âtâ tâjitubygueto oday, iwymârymo Davi igueypyem awyly umelâ.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 — Toenzepa myakâwândy Deus Davi inwynedyly. Koendâ kehoem myakâwândy eagâ awyly warâ. “Âtâ imâsedo, iwâkuru warâ kâintâdyze urâ, ityem. Ydamu Jacó âinwântâ myakâwândy, urâ lâpylâ warâ. Awylygue ise ity kâintâdyly” kely myakâwândy Davi Deusram.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Deus olâ myakâwândy Davi intâdyzeba. Awylygue myakâwândy Davi keba Deus ety itâni awyly. Salomão Davi imery myakâwândy âtâ imâsedo Deus etyem itâni.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 — Kurâdo âtâ intâdyby odano kulâ keba olâ Deus Ton-honreim. Deus aguehobyrylâ enanâguewâdaungâ, Deus itaumbyry egatuim inweniby:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 “Tâinkâ lelâba tâlâ wawyly.
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Âdy iwelo urâem amânhekylymo lâpeba,
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Aituo myani Estêvão eyanmo agueondyly:
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Deus itaumbyry egatuwâni modo enagazemâmo, xyâwânmo warâ. “Koendonro Deus Ingonokyly sainse” tâkeze myakâwândy akaemo unâ egatuwâni modo. Mâkâ Koendonro âduaximo naindâ, Jesus. Izepaom modo emaxi muduwâtaundâmo olâ. Âmaemolâ keankâ kruz onwa sakâjien-honri.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Deuslâ myakâwândy kâzewenry xudunri. Emary kaynonro myakâwândy Moisésram agueim. Agueho ara amidyseba olâ âmaemo — kely myani Estêvão eyanmo.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Estêvão aguely tydase myani akaemo pymâ domodo. Tindatuo, toenzepa kehoem myani iewiâpadaynlymo, tyewiâkygue, tyery nhagulymo warâ.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Estêvão olâ myani nâseguâdâbyra; Deus Ispiritury idânârâ myani enomery nhuduly, aitaynrim modo nhemaen-hoem. Kayam MYK idyly myani. Deus Ton-honreim eydâ ato nhedyly. Jesus nhedyly lâpylâ XYDYK warâ, Deus eahoru eynynâ.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 — Kau âzenahungueyby kâenkyly. Jesus kâenkyly, Uguondo Kaynâpa Âetyby XYDYK warâ Deus eahoru eynynâ! — kely myani Estêvão.
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Agueduo myani pymâ domodo toenzepa kehoem iewiâpadaynlymo. Âjiwantahulymo, aguely nidapyra tâitomoem. Toenzepa kehoem adaenkelymo; idânârâ kehoem Estêvão onwa idâlymo myani.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Sawânipyryem myani âtâ anaymba nhegaseândylymo, tyân-hoem. Târâ myani tuhugue tamytâze nhâlymo. Tuhu tiamehomoem tâty BOH waunlo nhetylymo; salokuzenomo Saulo myani akaemo ety iwogonro eni.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Tuhu nhamelymo ume myani Estêvão, Jesusram aguely:
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Ilâpyryem myani âzeguhoam idyly. Toenzepa kehoem adaenkely:
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.