Atos 5
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Tâlâ myani Jesus einwânni Ananias, iwydylâ Safira warâ. Tonroru vende iemâmomy.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Aituo myani Ananias tywydyram aguely:
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Aituo myani Pedro ton-honre kehoem eyam aguely:
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 — Ânguy “Onroru vende iekâ” kewâpyra keankâ. Vende mânhepygueduo ânguy lâgâlâ keankâ “Idânârâ dinheru mâenmakeyby âdy pebanro modoram xudugâ” kepa warâ. Âmâ xurâlâ keankâ mârâ onro, tâwâlâ ize mato ara amânhetoem. Vende mânhepygueduo, âmâ xurâlâ keankâ dinheru warâ, tâwâlâ ize mato ara amânhetoem. Inakanhe inkâba dinheru mâempajigâdyly âmaemoem. Iwâgâ tâdâsenogudyly myguely olâ inakai. Xina kulelâ mâkeba enokuze mygueho, Deus lâpylâ warâ! — kely myani Pedro.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Pedro aguepygueduolâ kehoem myani Ananias onro onwa ihuguely. Iguely lelâ-ro warâ. Idânârâ Ananias aitobyry xutuwânibyry modo toenzepa kehoem myani âseanedylymo.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Aituo myani salokuzenomo modo ewy idâly, Ananias eguepybyry ituwynze. Tintuwymbygueduo myani tâdâzepyâdoam nhadylymo.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Três horas sakabygueduo myani Ananias iwydypyry saindyly Pedro eydâ atoram. Tuso igueypyem awyly nutuba myani.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Aituo myani Pedro eyam aguely:
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Aituo myani Pedro aguely:
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Aguepygueduolâ kehoem myani iguely. Pedro enadoram kehoem myani ihuguely. Salokuzenomo modo saindylymo myani. Egawândylymo. Âwântybyem, pekodo igueypyem lelâlâ awyly nhedylymo. Aituo myani eguepybyry nhadylymo iso eatadoanlâ.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Idânârâ myani Jesus einwânni modo nhutulymo, Ananias, iwydylâ warâ Deus enokuze kehomobyry wâgâ iguehomobyry. Jerusalémdâ tâtyuneim modo egary tydasemo myani. Aituo myani toenzepa kehoem âseanedylymo. Idânârâ kehoem Deus eon-honru nhytadylymo.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo Jerusalémdâ Deus eon-honru tânehonzemo myani. Âdykâ ânguy anhetânry kehoem myani anhekylymo Deus eon-honrugue. Alâ myani idânârâ Jesus einwânni modo Deus etydâ âtâdyguylymo Galpão de Salomão oday.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 — ausente —
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 — ausente —
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Deus eon-honrugue tâwânuneim modo kua tyese myani Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo. Awylygue mykâinane Pedro ânwa oze sakadyly tiuntuduomo, sakadodâ typemugu tâwâneim nheguetunâdylymo. Pedro sakaday, egadopyry iwâgâmo sakaduo, kua tyese mykâinane.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Jerusalém iwaguepa tâtyuneim modo, toenzepa myani tâwânuneim modo, kadopâgue taseim modo warâ nhadylymo Pedro eydâ atoram. Mâkâ modo kua tyetaynze lelâ myani Deus eon-honrugue.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Toenzepa myani akaemo kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru, eataen-homolâ saduceu domodo warâ iewiâkymo tâsewânilymogue, ânguy adâkely nidapyra awylygue, kurâdo, akaemo Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo aguely lelâ nheinwânkylymo awylygue warâ.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Aituo myani pymâdo aguely Deus ety iguardary modoram:
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Mârâ kopaelâ olâ myani anju Deus eydâ atodâba xytâguyly. Saintybyem myani kadeia iwyantary modo nhenahunguewâdyly, tientaguehomoem. Egasebygueduomo koendâ kehoem pyanta modo tânahuonze olâ myani. Eagâmo kuohoram idâwânmy. Aituo myani eyanmo aguely:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 — Emedyly wâgâ idâwâtaungâne Deus etyam. Jesus unârybyry egatuwâdaungâ akaemo tonlo modoram unâ tâdâsemagueho — kely myani Pedro domodoram.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Aituo myani Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo mâkâ anju aguehobyry ara emedyly wâgâ Deus etyram idâlymo. Deus ety idaseraji egawândylymo warâ. Kâmakerim Jesus wâgâ kurâdo enomedâdyly nhaguondylymo myani.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Aituo myani guarda domodo kadeiaram idâlymo. Myarâ saintybyem olâ myani, Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo nepyramo. Tiempyramo tituo myani odopâdylymo pymâdo âtâdyguyhobyryam. Aituo myani aguelymo:
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 — Ânguy lâpeba târâ kadeia oday! Idânârâ pyanta modo koendâ kehoem enahunwâdybyenlâ, pyanta eni modopelâ warâ olâ enra. Xina pyanta nenahungueagui. Kadeia oday xina netai warâ. Akaemo etadâdyby modo peba olâ enra târâ. Ânguy xina nepyra enra — kelymo.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, guarda iwymâry warâ kadeiaram idâwâtyby modo aguely idamâmomy. Tindatuo, âseguâdâmâmomy âdara itomobyry awyly nutuba tawylymogue. Aituo myani âjigue aguelymo:
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Aguelymo ume myani egatuim saindyly. Aguely:
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Mâkâ aguely tindatuo myani akaemo Deus ety iguardary iwymâry, izodadury modo warâ Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo sawâtonze idâlymo. Sawâtonibyryem, nenagazebyramo olâ myani.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Pymâdo enadoram myani nhadylymo. Aituo myani kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru aguely eyanmo:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 — “Jesus wâgâ kurâdo kâzenomedâdaundâ” xina nygue wâne-ro. Etaungâ! Idânârâ asaemo taunlo Jerusalém donro modo iwâgâ unâ indadylymo. Amyguelymogue kurâ domodo xina ewentâgueze Jesus iguehobyry wâgâ — kelymo.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Aituo myani Pedro domodo aguely:
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Jesus iguehoem kruz wâgâ makâjien-homo. Deus kydamudo nhyrentyby olâ kurâem nietondâ.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Deus Ingonotybylâ mâkâ Jesus pymâem itoem. Deus ahoru eynynâ mâkâ iwerâ, pymâ tynrenseim ejidydâ. Kâmakerim mâkâ. Kurâ Israel iweompyry modo inakanhe kydawyly kinmohoem myani Deus, awârâ modo anhedyly. Kurâ judeu modo Jesus kieinwândyse mâkâ, inakanhe kydawyly tyngakehoem.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Jesus aidyly enipyry modolâ, aguely idanipyry modolâ warâ xina, iwâgâ aguenri. Deus olâ Tyispiritury tugonose lâpylâ tâinwântaynrim modoram, Jesus wâgâ ton-honre aguehomoem. Awylygue xina adâkeho nhutuly — kely myani Pedro.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Arâ kehoem Pedro aguely tindatuo myani akaemo pymâ tynrenseim modo toenzepa kehoem iewiâpadylymo. Akaemo Jesus xunâry egatuwâni modo xyâze kelymo warâ.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Aituo myani tokalâ akaemo ewy saudyly. Fariseu domodo ewy myani mâkâ, Gamaliel keho. Moisés inweniby wâgâ enomedâni myani mâkâ, idânârâ nhyrenkylymo warâ. Aituo myani guarda domodoram aguely:
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 — Nhaum, idataungâ, kydamudo Israel iweompyry. Koendâne akaemo uguondo modo âdara kiendyly awyly kydutunre.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Uguondo Teudas aitobyry enanâguewâdaungâ. “Uguondo tynrenseim urâ. Auguely idataungâ” tâkeze myani. Toenzepa myani uguondo modo eagâ idâwâtyby modo awyly, quatrocentos awârâem. Tâdyoze olâ myani. Igueduo, idânârâ eagonropyry modo tâwenkezemo, tâtyram todopâdaynzemo warâ myani. Mâkâ Teudas aiese kewâtobyry, ton-honremba tâise myani.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 — Judas aitobyry enanâguewâdaungâ lâpylâ. Galiléia donro myakâwâm mâkâ. Kurâdo sapâgueho ume myakâwâm âepanâguely. Toenzepa kehoem kurâdo Judas agâ tâtâzemo myakâwâm. Tâdyoze lâpylâ olâ myakâwâm mâkâ. Igueduo, idânârâ eagonropyry modo tâwenkezemo lâpylâ myakâwâm. Adiendyse atobyry ton-honremba tâise lâpylâ myakâwâm.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Awylygue olâ âyanmo auguely. Jesus wâgâ aguewâni modo âdalâ kulâ aguiempyra kine, uguely. Kyzetaguehonremo lelâ. Alâ nâtâzezedaymbamo ise, ton-honrumogue kulâ, kurâdo nhenomedâdylymo-ro watay.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Deus eon-honrubemo-ro watay olâ ise âdakiempyramo kurâ, Deus agâ kydâseguebyly awylygue — kely.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Aituo myani guarda domodoram aguelymo:
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Aituo myani Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo târâpa âxiguelymo. Toenzepa kehoem iomazelymo, Jesus Cristo wâgâ adâkeduo tâzenagazeolymo awylygue.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Jesus wâgâ aguepa nipyramo olâ myani. Kopaelâgâembaba myani iwâgâ aguelymo. Deus ety oday kurâdo nhenomedâdylymo warâ. Âtâ odakâ adakobâdylymo lâpylâ, Jesus unâry egatuze, Jesus wâgâ agueze.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.