Atos 4

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pedro, João warâ aguelymo ume myani kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo saindyly. Deus ety iguardary iwymâry, saduceu domodo warâ saindylymo, aguelymo idase.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Pedro, João warâ,
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Aituo myani guarda domodoram aguelymo:
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Toenzepa myani akaemo, azagâ uguondo Jesus wâgâ aguehomobyry idataynrimbyry modo Jesus nheinwândylymo. Cinco mil uguondo modo awârâem myani Jesus einwânni, iwelo einwânni modo agâ, pekodo modo, iamimeom warâ tapâguezeba.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Kopaelâgâem myani pymâ Jerusalém donro modo âtâdyguylymo, judeu domodo iwymâry, agaityom modo, Moisés ezewenry wâgâ iweniby enomedâni modo warâ.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Târâlâ myani Anás. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru myani mâkâ. Ipemugudo tarâlâ lâpylâ myani, Caifás, João, Alexandre, eagonro modo warâ.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Aituo myani sodadu domodoram aguelymo:
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Deus Ispiritury ton-hondâni awylygue tyanepa kehoem eyanmo Pedro wakely:
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 Mâuntudyze âmaemo merâ uguondo adakobâdânrybyry xina kua nhetobyry, âdara xina kua nhetobyry awyly warâ.
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Egatuze urâ, mâuntuhomoem, idânârâ judeu domodo nhutuhoem lâpylâ warâ. Uguondo kua idyly keankâ, Jesus Cristo Nazaré donro eon-honrugue, mâkâ kruz wâgâ mâyâympymo, Deus kurâem nhetondyby eon-honruguelâ.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Jesus izepa keankâ âmaemo. Tâlâ âwâgâmo Deus aguehobyry iweniby. Warâ aguely:
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Jesus kulelâ kâmakerim, eagonro lâpeba. Ânguy eagonro nigonotaymba Deus kâmakerin-em — kely myani Pedro.
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Tyanepa kehoem Pedro, João warâ aguelymo tindatuo myani pymâ tynruneim modo toenzepa kehoem âsewânilymo. Tutuzemo mawânkâ myani âsenomedâdyby keba, âdy keba warâ awylymo; tonomegueim agueho ara kehoem agueduomo olâ Jesus eynynonrobyry asaemo — kelymo.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Eagâmolâ myani mâkâ uguondo adakobâdânrybyry epagu. Awylygue myani Pedro, João warâ wâgâ âdakepa awylymo.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Aituo myani Pedro, João, uguondo kua nhetybymoram warâ aguelymo:
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 — Âdakiendylyka ise akaemo azagâ uguondo modo? Idânârâ Jerusalémdâ tâjikeim modo tutuzemo, adyesenry anhetomobyry, mâkâ uguondo kua nhetomobyry. “Adakobâdânrybyry kua nietaymbamo” kykely-ro watay, kurâdo kyeileze.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Kyjigâsedon-nemo wao, “Mâkâ uguondo kua ityby wâgâ, Jesus wâgâ warâ ânguyram adâkezeba itaungâ” kykehoem. “Jesus wâgâ amyguezesedylymo-ro watay, toenzepa kehoem inagazenehonzemo xina” kykely ise eyanmo — kelymo myani.
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Aituo myani akaemo azagâ ingâsenehonlymo, aguelymo:
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Agueduomo Pedro, João warâ aguelymo lâpylâ:
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Jesus aidyly xina nedâ. Nhenomedâdo xina nidadâ warâ. Awylygue ise iwâgâ adâkely xina nimopa awyly — kelymo.
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Arâ agueduomo myani pymâ domodo eyanmo aguely:
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Quarenta anos takaze myani mâkâ uguondo Deus eon-honrugue kua ityby.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Âzetagueoybyem myani Pedro, João warâ idâlymo Jesus einwânni modoram. Idânârâ kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, judeu domodo iwymârydo warâ aguehomobyry tâgatuzemo myani.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Nhegatuybymo tindatuo myani idânârâ kehoem Deus agâ aguelymo:
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Âispirituryguelâ myakâwândy imary Davi xirâ aguely inwenily:
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Idânârâ pymâdo on-hoam isemo.
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 — Davi aguehobyry ara kehoem keankâ aidyly. Herodes, Pôncio Pilatos warâ, judeu domodo agâ, judeu keba modo agâ warâ nâtâdyguywâdaundâmo, tarâ Jerusalémdâ âmery Jesus tienagazedomoem. Inakanhe aityby keba lelâlâ wâne keankâ; alâ olâ keankâ Mâingonotyby nhenagazenehonlymo.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Tutuzelâ makynre arâ ainiem awylymo, “Warâ ise aidyly” myguehobyrylâ awylygue. Idânârâ awârâ modo aidyly on-honruguelâ, arâ ize mawylyguelâ warâ.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 — Pabai, tutuzelâ âmâ, pymâ domodoram xina âjiewiâseolymo. Xina tienagazedyze akaemo. Imary tawylygue xina on-honru nhekadyly, tyanepa xina âwâgâ aguezesedoem.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 On-honru xinaram xudugâ, tâwânuneim modo kua xina nhetoem, adyesenry modo kehoem xina anhetoem warâ, xina agâlâ mawyly xutuhoem. Warâ xina imarydo aiekâ, Jesus âdykâ inakanhe ityby keba eon-honrugue xina aitoem — kelymo myani Deusram.
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Deus agâ adâkely nhewanikebygueduomo myani mârâ âtâ âtâdyguyhomo âzekânily; Deus Ispiritury eyanmo âewyly, eon-hondâzemo. Aituo myani idânârâ kurâdo eon-honru âduduoly, Jesus xunâry egatuze tyanepa itomoem.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Koendâ kehoem myani idânârâ Jesus einwânni modo âzetaynlymo. Aguimo wâne, tokaleom aramo lelâ olâ myani. Turâem lelâ waypamo myani, tâlâ tato modo ipaom modoram nhepâdylymo.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 — Pymâ Jesus nigue wâne. Iwerâ olâ kurâem itondybyem. Kurâem itondybyem awyly ume xina nedâ — kezesemolâ myani.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Tâty ioday tato vende iemâmomy. Tonroguneim modo tonroru vende ietaunmâmomy warâ. Ebyrypyry myani Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modoram nhudulymo.
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 Akaemo myani dinheru xudunri âdy pebaom modoram. Arâ myani akaemobyry âdy peba nipyra awyly. Idânârâ ipa tato aralâ mykâinane nhemakelymo.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Tâlâ myani uguondo José keho. (Akaemo Jesus xunâry egatuwâni modo olâ myani “Barnabé” kerim eyam. “Kon-hondâni” keze aguely.) Ilha Chipre anaym iazeypy, Levigue tydamudogueim warâ myani mâkâ.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Tonroru vende iemâmy. Ebyrypyry Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modoranlâ myani nhuduly, âdy pebanro modoram nhuduhomoem.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.