Atos 2

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pentecostes etyguedo ume myani idânârâ Jesus einwânni modo tâjidydâ âtâdyguylymo. Trigu ekaunâdyly israelita domodo nhetyguedo myani mârâ âty.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Ilâ ume myani Deus Ispiritury nhonwamo xytâguyly. Sapezenru ton-honreim ara kehoem myani Deus eydâ atodâba ipyru xytâguyly indadylymo. Idânârâ kurâdo âtâ oday ekadaymby modo idamâmomy.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Aituo myani peto iatygu emyenro nhedylymo. Agui myani mârâ aunlo âzepajiwâdyly, mâkâ angawaym, mâkâ angawaym, mâkâ angawaym warâ.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Deus Ispiritury nhonwamo âewyly, koendâ kehoem enomerymo xuduze. Aituo myani Deus Ispiriturybe tâituomo, âkelo anano modo itanwe aguelymo lâpylâ, tytanwe lelâba.|src="CN01890B.tif" size="col" loc="Acts 2:1-13" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Atos 2.1-4"
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Târâ Jerusalémdâ toenzepa myani judeu domodo Deus einwânni. Mârâ ananobyry lelâba myani myarâ saini.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Jesus einwânni modo âkelo anano modo itanwe aguely tindatuo myani akaemo eagonro anano modo ewy âtâdyguylymo. Mârâ tâjitanrugue nâsenomedâbyralâ myani aguelymo. Idase âtâdyguywâdyby modo toenzepa myani âsewânilymo. Koendâ kehoem mawânkâ myani aguehomo indadylymo.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Toenzepa myani âsewânilymo, awylygue âjigue aguelymo:
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Kytanwelâ olâ aguelymo kindakyly! Âdara kuruka arâ kehoem aguelymo?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Âzeydonro keba, âjitanweom keba warâma kurâ. Pártia donro, Média donro, Elão donro, Mesopotâmia donro, Judéia donro, Capadócia donro, Ponto donro, Ásia donro warâ kurâ.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Tâlâ kuduay Frígia donro, Panfília donro, Egito donro warâ. Tâlâ tarâ kuduay Líbia eynynonro modo, Cirene iwaguepanro. Tâlâ kurâ Romadâpa âetyby.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Tâlâ tarâ kuduay judeu domodo lelâlâ, Israel iweompyry. Tâlâ lâpylâ tarâ âkelo kurâdo; akaemoma Israel iweom keba; judeu domodo ezewenry iweniby tâinwânsemo olâ. Creta donro, Arábia donro warâpe tarâ kuduay. Âdaraka tâjitanru tiuntudânrygue aguelymo? Kytanwelâ asaemo, Deus koendâ anhetaymby modo wâgâ aguely — kelymo.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Âseguâdâdylymo myani. Âdara tâkeho nutuba idylymo. Aituo myani âjigue adapâiguelymo:
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Kurâdo olâ myani Jesus einwânni modo tyeilezemo lelâ. Warâ myani aguelymo:
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Aituo myani Pedro agueze saudyly. Târâ lâpylâ myani akaemo onze lelâ Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo. Ago kehoem myani târâ âtâdyguyby modoram, Jerusalémdâ tâtyuneim modoram, saintaymby modoram warâ aguely:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Toku ikay inkâba xina, amyguehomo ara inkâba. Emedyly wâgâ kulâ awârâ, nove hora kulâ. Emedyly wâgâ xina judeu domodo vinhu nenywâbyra.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Warâ âyanmo auguely, xina arâ aguely mâindatomobyry wâgâ. Deus itaumbyry egatuimbyry Joel Deus aguehobyry inwenibylâ xirâ aini.
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Warâ myakâwândy Deus aguely:
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Ynynonro modoram ise mârâ ume Yispiritury kâingonodyly.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Kyaneni kau wâgâ iepanâgueze urâ, ton-honre wawyly kâenehohoem.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Xixi tohoreba ise.
20 Veya matan boro nagugum
21 Idânârâ, ‘Xina emakegâ, Pymâ’ keypy emakeze”
21 Orot yait
22 Aituo myani Pedro agueondyly tonlo modoram:
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Âmaemolâ olâ keankâ Jesus egamenri, tumunreim modoram kruz onwa adakâjiohoem, iguehoem warâ. Deus aguehobyry aralâ olâ keankâ awârâ modo aidyly. Tutuzelâ myani arâ amidylymo awyly.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Jesus igueypyem awyly ume, Deus olâ kurâem nietondâ. Nigueompyra ise mâkâ-ro warâ. Nudupa lelâlâ tâise mâkâ iguewâtyby modo ejidydâ etadâdyby ara itoem.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Kydamu Davi iweniwânmy Jesus wâgâ:
25 David nati orot isan eo,
26 Awylygue toenzepa womaru.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Tutuze urâ, alâ igueypyenlâ yenehomba mawyly.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Âdara aunloenlâ kyiguepa kitoem aguidyly wâgâ ienomedâdâ.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Aituo myani Pedro agueondyly:
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Deus itaumbyry egatuim myakâwândy mâkâ, niguepa tatay. “Tokalâ âwerymo ewy ise pymâem kânhekyly. Judeu domodo iwymâry wâne maze myara ise pymâem awyly. Agânhekyly modo lelâlâ xirâ âyam augueho” kewânmy Deus, Daviram.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Awylygue myakâwândy Davi tutuze lelâ awyly Deus ingonokylybe awyly. Deus Ingonotyby igueypyem, kurâem itondyly Deus eon-honrugue awyly tutuze myakâwândy. Awylygue myakâwândy,
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 — Âkealâ olâ Deus eon-honruguelâ keankâ Jesus kurâem itondyly. Tutuze xina âkealâ awyly. Jesus igueypyemba awyly xina nedâ. Âkealâ tâkeze xina: “Kurâem itondybyem mawânkâ!”
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Eydâ tatoram olâ Deus nadâ. Pymâ tynrenseinhe mâkâ iwerâ, Tunwym ahoru eynynâ ekadybyem awyly. “Ispíritu igonose urâ” tâkehobyry Jesus nigonotai xinaram iwerâ. Sapezenru ton-honreim ara kehoem âjipyruguely midataimolâ. Peto iatygu ara kehoem xina wâgâ metaimolâ. Âtanwemo xina aguely midataimolâ warâ. Iwerâ Ispíritu Jesus ingonotybylâ awârâ modo aieni.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Tywâgâ inkâba myakâwândy kydamu Davi aguely. Deus eydâ atoram nâtâwâbyra myakâwândy eguepybyry. Jesus wâgâ myakâwândy awârâ Deus aguehobyry Davi inwenily:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 âduery modo eon-honru kainly ara,
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 — Nhaum, Israel domodo, koendâ ydataungâ. Kywymâryem Deus ingonotyby keankâ mâkâ Messias kruz onwa mankâjien-honlymo, Deus Ingonotyby “Âese” kehobyrylâ — kely myani Pedro târâ âtâdyguyby modoram.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Arâ Pedro aguely tindatuo myani idânârâ kehoem itywandylymo, Jesus tienagazenehon-hobyry wâgâ. Aituo myani Pedro domodoram aguelymo:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Aituo Pedro in-hoguly:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 — “Âyanmo, âmeombyrymoam, âweompyrymoam, idânârâ âtâ anary onro anano modoram warâ ise kâingonodyly” nygue mawânkâ. Deus tynynonroem tingâsedaymby modoram Tyispiritury igonose — kely myani Pedro.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Eyanmo aguezesezelâ myani Pedro; aguely:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Agui tonlo modo ewy Pedro aguely tâinwânsemo myani. Jesus nheinwântuomo myani batiza âieholymo, Jesus eynynonroem tawyly tienehon-homoem. Ilâem toenzepa kurâdo Jesus tâinwânsemo myani, três mil awârâem.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Koendâ kehoem myani Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo aguely indadylymo. Tindatuo myani toenzepa kehoem nheinwândylymo, Jesus wâgâ nhenomedâdylymo warâ. Âdy pebaonram tâlâ tato nhudulymo. Deus agâ agueze âtâdyguylymo. Âwinduase âtâdyguylymo lâpylâ warâ, Jesus iguehobyry tienanâguehomoem.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Deus eon-honrugue adyesenry modo kehoem myani Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo anhekyly. Awârâ modo anhedylymo tientuo, idânârâ kurâdo Deus tynrensemo tawyly enehonwânmomy.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Idânârâ Jesus einwânni modo âjigue nâtâdyguyba nipyramo myani. Tâlâ tato nhepâdylymo ipaom modoram.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Tonrorumo, âdydo imeom tâlâ tato warâ vende nhedylymo. Ebyry tienmakeybygue, âdy pebanro modo xurâem âdylâ nhanâdylymo warâ myani aidylymo.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Kopaelâgâembaba myani Deus ety idaseray âtâdyguylymo. Alâpylâ myani tâtydâ âtâdyguylymo âwinduase, Jesus kruz wâgâ iguehobyry tienanâguehomoem. Âjigue iomarunumo. Tâwânrempamo myani, âkelomo agâ tâzepajigâzemo lelâ.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Deus nhomaendylymo.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.