Atos 28

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Onroram xina saintuo, tonlo modo xina iose tâtâzemo ani.
1 Ataiy ana dones ayey men yait ta aboyouw, naatu nuw imaibo ai’inan, aki i ana Malta nuw ayen.
2 Koendâ kehoem ani xina nhedaenkulymo. Kopâ ihuguely, toenzepa igâwynu warâ ani. Awylygue ani peto nhatyguylymo sagunu wâgâlâ.
2 Nuw sabuw merarayow gewasin maiyow hiti, ai merar hiyi wairaf hi’asir rari, anayabin toun i yarayar naatu tutuban ea’ani.
3 Se iladyby tindâtyguyby Paulo nhamely peto onwanji. Âgâupe myani mârâ peto duay. Peto âdâpigu tiuntuduo keanra ani mâkâ âgâu se iladyby modo duaypa egasely. Paulo se peto onwanji nhamely ume ani emarydâ âdâholy.
3 Paul ai heaf na wairaf wan yayara’aten, naatu kok wairaf wabuburin bai kayam tit, Paul uman yub fifin.
4 Tonlo modo Paulo emary wâgâ âgâu adasedâdyby tientuo ani aguelymo:
4 Nuw sabuw Paul umanamaim kok fifin inu’in hi’itin basit taiyuwih hio, iti orot i uman rara. Riy yan yawasin taiy na yen, baise koubaitotorayan ana god men ekokok boro yawasin nama.
5 Aituo ani Paulo mâkâ âgâu nhahogudyly peto onwanji. Tâtobyry newânebyra ani.
5 Baise Paul uman ta’asiy kok wairaf wan yen earah naatu men abisa ta isan matar.
6 Emary sakyzely, iguely warâ myani nhenuenguylymo. Âdalâ idyly enuenzezemolâ myani. Paulo olâ ani âdanipyra. Âdapa awyly tientuo myani, tunâry nhugukelymo.
6 Sabuw hima hi’itin hinotanot i boro uman tadaw o an ta’uy tare tamorob. Baise manin maiyow hima hikakaif men abisa ta isan matar, imih hai not hibotabir hio, “Iti orot i god wari’en!”
7 Aituo ani mârâ ilha donro pymâ, Públio keho, xinaram aguely:
7 Nati dones inan sisibin turin i orot wabin Publius ana bar merar. Publius i nati nuw hai orot gagamin. Ai merar yi, veya tounu ana nanawan na’atube bairi ama ituwi.
8 Nhunwym tâwâne myani. Tykyho wâgâlâ myani egueky, iaturu, ixigu warâ. Tâwâneim eguetonra Paulo tâwânse ani, Deus agâ agueze:
8 Publius tamah sawow biyan ana fora’abin ra’at, naatu yan yub ana gem yan inu’in. Paul na ana bar run isan yoyoban, biyan butubun naatu yawas.
9 Toenzepa ani târâ Maltadâ tâwânuneim modo. Pymâ Públio nhunwym kua ienipyryem awyly tiuntuduomo ani Pauloram âewylymo idânârâ kehoem. Aituo kua âieholymo Deus eon-honrugue.
9 Sawar iti mamatar ana tur hinowar, sabuw iyab nati nuwamaim hisawow hi’inu’in hinan etei hiyawas.
10 Tonlo modo ani koendonro kuru xina agâ. Toenzepa âdydo imeom xinaram xuduwânmo. Târâpa xina idâly ume, idânârâ xina ize ato modo xuduwânmo.
10 Naatu hai kakaf gagamin na’in aki hiti, wa afe’en ayey ana veya ai remor isan abisa akokok etei hibaisi.
11 Azagâ tokalâ warâ nunâ ani xina Maltadâ awyly. Pepi imâsedobe ani târâ tuantay. Xidadâ Alexandria donropyryem saintyby myani mârâ sapezenru ton-honreim adaguly iraynâlâ. Akaemo ideusry gêmios ekudobe ani mârâ pepi iorudâ, Zeus imeom azagonropyry ekudo, Castor, Pólux warâ.
11 Sumar tounu ama’ama ufunamaim wa ta Alexandria’ane nan abai. Iti wa wabin, “God Kikifu” anayabin iti wa nanamaim i Kastor naatu Folux hairi hai yumat hikirum hi’inu’in. Rarab siba’u aki nati nuwamaim wa tafan ama in rarab siba’u sawar.
12 Aituo ani xina mârâ pepi imâsedo odaji âxiedyly. Xina saindyly ani Siracusaram. Azagâ tokalâ warâ emedyly ara ani xina târâ awyly.
12 Wa abai atit an tafaram wabin Sarakus imaim arun veya tounu imaim ama.
13 Siracusa dompyryem ani xina Regioram idâly. Myarâ saintybyem, kopaelâgâem ani sapezenru âewyly xina ikaynâ. Régiodâpa egaseybyem, azagâ iguandyly wâgâ ani xina saindyly Pozuoliram. Pepi odayba xina âzetyly. Tuhuru wâgâ xina idâly.
13 Naatu nati’imaim atit anunuw ana Rhegium bar merar gagamin arun imaim a’in. Mar to waruw gurufune busuruf babin, naatu aki atit anunuw veya bairu’abin Puteoli arun.
14 Jesus einwânni modo ewy xina iomâ târâ. Ekamâmo eagâmolâ xina itoem. Aituo ani tokalâ semana târâ eagâmo xina nhakadyly. Tonlopyryem ani tuhuru wâgâ xina idâly Romaram.
14 Nati’imaim baitumatumayah afa hima’am atitourih naatu hifefeyani bairi fur ta’imon ama. Imaibo aremor ana Rome atit.
15 Romadâ Jesus einwânni modo xina saindyly egary tydasemo myani. Tâlâ xina inwânwânse idâwâtyby modo praça Ápio keho idâwaym. Tâlâ lâpylâ “Azagâ tokalâ warâ âdydo imeom vende ieto” kehodâ xina inwânwâni modo warâ. Akaemo tientuo, Paulo iomazely. Aituo Deusram aguely:
15 Baitumatumayah Rome hima’am aki anan bigai hinowar basit hina Apius ahar ana efan hitit, naatu afa hina Nanawan Bar Tounu hibatabat imaim hi’iti ai merar hiyi, Paul iti sabuw i’itih ana veya God ana merar yi naatu i koufair gagamin maiyow bai.
16 Romaram xina saindyly ani. Aituo ani Pauloram aguelymo:
16 Ana Rome atitit ana veya, Paul akisin ma isan ana baibasit hitin, naatu baiyowayah orot ta hiyai kaif hairi hima.
17 Azagâ tokalâ warâ emepygueduo myani Paulo judeu domodo iwymâry modo Romadâ tâtyuneim modo ingâsedaynly, eagâmo adâkehoem. Tyam idâduomo, warâ myani eyanmo aguely:
17 Veya tounu ufunamaim Jew orot ukwarih etei Paul eaf hiru’ay. Eaf hiruru’ay ana veya’amaim iuwih eo, “Taitu ayu i men kafa’imo ata sabuw isah asinaf kakaf, naatu uwatanah hai binanakwar abisa hibitit aigigimimih, baise Jerusalem imaim ayu hifatumu naatu hibuwu Rome gawan umanamaim hiya’u.
18 Idânârâ agânhetyby wâgâ yapâiguemo, idânârâ yapâiguehomobyry xihogu-ro warâ. Auguely tindatuomo, “Âdy inwentâdo lâpeba âmâ” nyguemo. Umoze nyguemo. “Âda mitobyry lâpeba âmâ âiguehoem” nyguemo warâ.
18 Ayu ubar hitu bairi ao hinunutitiy au kakafin men ta hitita’ur boro ata morob, imih hikok boro hitabotaitu.
19 — Judeu domodo olâ keankâ ietaguedyzebamo. Aituo keankâ tonlo pymâ modoram auguely: “Romaram ugonotaungâ Kywymâry César-ram. Mâkâ lelâlâ ise aguenri, inakanhe, inakanhemba warâ awitobyry wâgâ” uguely keankâ eyanmo. Awylygue tarâ Romadâ wawyly, ywâgâlâ agueze, ihoguze warâ, ypemugudo judeu domodo ewentâgueze inkâba.
19 Baise Jew sabuw men hikok ayu hitabotaitu, imih ayu Caesar isan ai fefeyan. Iti asisinaf i men ata sabuw ubar baitih na’atube abiwa’an.
20 Awylygue âgâsedylymo, agâmo kâtunâguedoem. Tutuzelâ âmaemo, iweâpalâ kydamudo Deus Ingonokyly saindyly inwânwânseze awylymo. Deus Ingonotyby eynynonro urâ. Kydamudo inwânwântyby kâinwândylygue olâ, iwerâ korentygue kehoem ekâjibyem wawyly — kely myani Paulo.
20 Ana’an iti isan ayu kwa aifefeyan kwatan kwata’itu bairit tatao isan. Ayu hifatumu dibur ama’am anayabin i Israel sabuw orot nati biyanamaim nuhih fot tema’am isan.”
21 Aituo myani aguelymo:
21 Hiya’afut hio, “Aki Judea’ane men fef ta o isa abaimih, na’atube taituwat nati’ine men o asinaf isan naatu abisa isisinaf kakaf ana tur men ta na eo anowar.
22 Xina nhutuly, tâinkâ lelâba, mâinwânto ara einwânni modo eynynâ inakanhe aguelymo lelâ. Awylygue mâinwânkyly wâgâ âmâlâ amyguely xina tindadyse ato — kelymo myani.
22 Baise aki akokok o anot i ku’o anowar, anayabin efan ta ta etei sabuw iti o a kou’ay boubun isan hio tegamigam anonowar.”
23 Aituo Paulo agâ âseinwândylymo, Paulo agueho tindatomoem. Adâkehomobyry saintuo, Paulo eydâ atoram idâondylymo. Iweâpa Paulo eagâmo agueze awyly. Emedyly wogonropyrylâ, até kopae kehoem Jesus wâgâ unâ egatuzeze awyly, enomedâzemo. Kywymâryem Deus idyly wâgâ myani aguely eyanmo. Deus, “Igonose urâ” kehobyry wâgâ Moisés inweniby, Deus eynynâ aguewâni modo inweniby warâ tânanâguen-honze myani.
23 Basit Paul bairi veya hiyai naatu nati veya’amaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay. Paul ma’am ana efanamaim. Mar auman Paul busuruf God ana aiwob isan kubuna naatu eorerereb etei hinowar. Sinaftobon Moses ana ofafaramaim naatu dinab oro’orot hai turamaim sabuw botabirih Jesu dogoroh baitinin isan ma iuwih in veya re.
24 Tâlâ myani Paulo, Jesus wâgâ aguehobyry einwânni modo; tâlâ pylâ olâ myani Jesus, Deus Ingonotyby awyly einwântânry modo.
24 Sabuw afa abisa eo i hitumatum, baise sabuw afa i men hitumatum.
25 Aituo idânârâ idâlymo, âjigue tâtunâgueze. Egasedaymo myani Paulo eyanmo aguely:
25 Taiyuwih wanawanahimaim Paul ana tur yomanin eo isan hibusuruf hibibas ufunamaim himisir hitit hin. Paul eo, “Anun Kakafiyin i turobe uwatanah isah dinab orot Isaiah iwan eo,
26 “Âpemugudoram aguera:
26 ‘Kwen sabuw iti isah kuo,
27 ‘Unâry mâinwâmpyra âmaemo,
27 Anayabin nati sabuw fudirih i fokar.
28 Paulo eyanmo agueondyly myani:
28 Isan imih ayu akokok kwa kwanaso’ob, God ana yawas i Ufun Sabuw isah ebiyafar naatu i boro tur hinanowar!”
29 [Paulo aguepygueduo myani judeu domodo idâly. Ton-honre kehoem âjihogulymo Paulo eynynonro modo, Paulo eynynonro keba modo warâ.]
29 Tur iti eo ufunamaim Jew hihamiy taiyuwih higam auman hin.
30 Azagâ anos ani Paulo Romadâ awyly, âtâ tâpywazeim oday. Koendâ lelâ myani tyam idâwâni modo nhedaenkuly.
30 Kwamur rou’ab tutufin Paul bar ta tutubun imaim ma naatu sabuw iyab itinamih hinan i mar etei hai merar yiy.
31 Idâduomo myani Deus pymâem idyly wâgâ aguely eyanmo. Pymâ Jesus Cristo wâgâ tonomedâzemo lâpylâ myani. Tyanepa myani aguely eyanmo. Unâ koendonro Jesus wâgâ aguenri negatuen-homba nipyra myani akaemo pymâ domodo.
31 Nati’imaim ma’am men kafa’imo bir naatu men abisa ta ana ef ya’afutimih, baise God ana aiwob isan ma binan, naatu Jesu Keriso isan sabuw i’obaibiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.