Atos 22
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 — Nhaum, idataungâ. Ypemugudo, idataungâ âyanmo auguely, âdy inakai aieni keba wawyly mâuntuhomoem — kely myani Paulo.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Hebraiku-em aguely tindatuomo myani âdakepa kuru idylymo, koendâ tindatoem.
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 Aituo myani Paulo agueondyly:
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Izepa ani urâ, asaemo “Jesus kieinwântuo lelâ Deus eydâ atoram kytâly” kewâni modo. Jesus einwânni modo senagazedâ. Sawânehomo. Uguondo modo, pekodo modo warâ kadeia odaxi setadâneho, xyâen-homo warâ.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru, idânârâ pymâ tonlo modo warâ, Jesus einwânni modo enagazenibyry wawyly, tutuzemo. Kata modo tâmakeze ani urâ, judeu Damasco donro modoram kantoem. Jesus einwânni modo kanwâdyly, kâenagazedyly witoem aguenri ani mârâ kata. Sawâsemo, ekâjibyem xarâ Jerusalémram kâenewylymo witoem ani udâdyse wawyly myarâ. Toenzepa ani kâenagazedyzemo wawyly, Jesus nheinwândylymogue — kely myani Paulo.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Aituo myani Paulo agueondyly:
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Aituo ani ianugue onro onwa yihuguely. Tâjitanru kâindadyly. “Saulo! Saulo! Âdaituoka ienagazedyly?” kely.
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 — “Ânguyka âmâ, aguenri?” uguely ani.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 — Emâ akaemo yagâ idâwâtyby modo mârâ tohoreim. Aguely lelâ ani indakylymo, âdakeze aguely nutubamo olâ ani.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Aituo ani kampâiguely: “Âdyka agânhedyse mato, Pymâ?” uguely.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 — Epyem yemâ mârâ tohoreim. Awylygue ani yagonrodo iemary wâgâ yawâtâ Damascoram yadylymo.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Uguondo Ananias Deus xyrenipe myani târâ. Moisés inweniby ara lelâ aini myani mâkâ. Idânârâ judeu Damasco donro modo ize ato myani mâkâ.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Uize tâtâze ani. Wopaji saintybyem ani aguely: “Iweâ lelâlâ Deus mâentoem aiese” kely.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Aituo ani yam aguely: “Saulo, kydamudo iDeusry âduakely tâmaryem. Adienkylylâ âyam tiuntuen-hondyze ato. Jesus mâendyse mâkâ, Jesus âdykâ inakanhe aitânry. Jesus lelâlâ âyam aguely mâindadyse mâkâ.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Jesus wâgâ aguenri ise âmâ. Idânârâ mydâhobyry einkâ ise mâentyby, mâindatyby modo warâ mâengatuly.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Aukâ. Inepa Pymâ Jesus inakanhe amitobyry nhygakehoem ekagâ, xygakeze lelâ” kely ani Ananias yam — kely myani Paulo.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Paulo aguely:
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Warâ ani yam aguely: “Inepa Jerusalémdâpa âxiguegâ. Taunlo modo ywâgâ amyguely neinwântaymba ise” kely ani.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 — “Utunri, saguhoem âdaunlopyry wawyly, tutuzelâ akaemo. Âtâ tâdâtâdyguyho odakâ âinwânnipyry modo xuize, sawâse, sapioguze warâ kadakobâdobyry, tutuzelâ akaemo.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Estêvão nhândaymo, womaru lelâ ani. Eon-honrumo kâunduly lelâ ani nhân-homoem. Nhonwa tuhu samewâni modo ety iwogonro nhoniem tâise lelâ ani urâ” uguely ani Jesusram.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 — “Tarâpa âxiguegâ, Paulo. Taypa ise ogonodyly, judeu keba modoram unâry egatuze” kely ani Jesus yam — kely myani Paulo.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 “Jesuslâ ugononi, judeu keba modoram tunâry egatuze” keduo myani iewiâpadylymo. Ago kehoem adaenkelymo:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Ago kehoem adaenkelymo; tâty BOH waunlo nhetylymo; kayam PUGU PUGU nhedylymo; sagunu kayam nhamelymo idylymo myani. Arâ aidylymo myani, Paulo aguely nehoguebyra tawyly tienehon-homoem.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Kurâdo arâ aidyly tientuo myani komandanty tyzodadury modoram aguely:
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Tiampioguhoem nhekâjilymo ume olâ myani Paulo aguely cem lelâ sodadu Roma donro iwymâryam, eydâ iwaguepalâ tawylygue:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Mâkâ sodadu modo iwymâry arâ Paulo aguely tindatuo, idâly myani tywymâry komandanty agâ agueze:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Aituo myani komandanty Paulo sapâigueze idâly.
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Komandanty aguely:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Awârâ tindatuomo, inepa kehoem myani Paulo sapâiguewâni modo iopayba idylymo. Paulo Romadâ tâzeke awyly tiuntuduo myani, komandanty âseanedyly, sapioguhoem ekâjien-hoimbyryem tawylygue.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Roma donro komandanty tiuntudyze myani âdaituo judeu domodo Paulo nhewentâguedylymo awyly. Aituo myani kopaelâgâem aguely:
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.