Atos 21

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Éfeso donro Jesus einwânni modo iwymârydo agâ âsedaengüybyem ani pepi imâsedo odaji xina âxiedyly. Ilha Côs einkâ ani xina sakadyly. Kopaelâgâem Rodesram xina idâly-ro warâ. Âdiempa kulâ ani xina târâ Rodes iduantay epagudyly. Tonlopyryem, xina idâly lelâ ani âtâ anary Pátara kehoram.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Mârâ iduantaji saintybyem, pepi imâsedo Feniciaram idânri xina nhodyly. Aituo ani mârâ oday xina idâly.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Ilâpyryem ani sul eynynâ xina ilha Chipre nhakadyly. Ilha sakanibyryem Siriaram ani xina idâly. Âtâ anary Tiro keho Síria eynynonroram xina saindyly ani. Târâlâ ani mârâ pepi imâsedo âdydo imeom nhapaguely. Awylygue ani xina âzetaguely lâpylâ, pepi imâsedo sapaguely, sapadondyly warâ inwânwânse.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Pepi odayba âxiegueybyem, tonlo modo Jesus einwânni xina nhuinly. Akaemo ewy xina tuiose ani. Tokalâ semana ani xina eagâmo awyly. Saguhoenlâ Deus Ispiritury eyanmo adâkeze myani Paulo âsenagazedyly wâgâ Jerusalémdâ. Aituo ani eyam aguelymo:
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Myarâ idârin-em tawyly tutuzelâ olâ ani Paulo. Aituo xina idâly. Jesus einwânni modo tâtâze ani xina idâhoram. Uguondo modo, tywydy agâ, tymeom agâ warâ tuantaji tâtâzemo ani xina agâ. Târâ sagunu wâgâ idânârâ ani xina âzeguhoam idyly, Deus agâ adâkehoem.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Ilâpygueduo ani, xina âsedaenguly eyanmo. Aituo ani xina pepi imâsedo odaxi âxiedondyly, akaemo odopâdyly tâtyram warâ.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Xina idâly Tirodâpa, Ptolemaidanra. Myarâ saintybyem xina âxieguely. Tonlo Jesus einwânni modo edaenkuze xina idâly. Tokalâ iguandyly ara ani eagâmo xina awyly.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Kopaelâgâem xina pepi imâsedo odaxi âxiedondyly, Cesareianra tâtâhoem. Xina Cesareiaram saindyly ani. Saintybyem Filipe etyram ani xina idâly. Mârâ anaxi, mârâ anaxi warâ Jesus wâgâ aguely myani mâkâ ewanu. Sete uguondo modo Jerusalémdâ iduakeyby ewylâ myani mâkâ, Filipe, âdypebaom modoram pyni epâni.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Quatro lelâ ani exiry âwynsaundo modo. Unâ Jesus wâgâ tâgatuze lâpylâ ani akaemo.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Iweâpadobe ani xina târâ awyly. Târâ xina ataylâ ani uguondo Ágabo âewyly Judeiadâpa. Deus aguehobyry agueim lâpylâ myani mâkâ.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Xinaram saindyly; Paulo iwanxiery nhawâdyly. Tuhuru, tâwâry warâ nhekâjily mârâgue. Aguely:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Awârâ agueduo ani xina, tonlo Jesus einwânni modo warâ, Paulo Jerusalémram nâtâba itoem xina aguely.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Tohogüenze lâpylâ ani xina, arâ aieholy awyly tiuntuduo.
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Xina aguely tindadyseba ani. Aituo ani xina âdakepa idyly.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Iweâpa târâ itybyem ani tysejiguy tiankyly xina nhodyly, Jerusalémram tâtâhoem.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Cesareiadâ Jesus einwânni modo ewy xina agâ tâtâzemo ani. Jerusalémram saintybyem Menasom etyram ani xina adaholy, târâ xina itoem. Chipredâ iazeypy myani mâkâ; iweâpalâ myani Jesus nheinwândyly.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Jerusalémram xina saintuo, Jesus einwânni modo xina tientuo tuomazezemo ani. Koendâ kehoem ani xina nhedaenkulymo.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Kopaelâgâem ani Paulo agâ xina idâly, Tiago agâ agueze; Jesus einwânni modo iwymâry myani mâkâ. Idânârâ Jesus einwânni modo iwymârydo âtâdyguybyem ani târâ.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Aituo ani Pauloram âzedaenkuolymo. Ilâpygueduo, idânârâ adâitayn-hobyry nhegatuly ani eyanmo.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Tindatuo, idânârâ iomazewânmo. Aituo ani aguelymo:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Moisés inweniby izepa âmâ, waunlo ara olâ enanajimo. “Paulo, judeu domodo âkelo âtâ anakonro modoram aguely: ‘Moisés inweniby imowâdaungâ. Âmerymo ilery ety iopiry kadatâwâdaundâ. Kydamudo ezewenrypyry imowâdaungâ’ nygue Paulo” warâ kely keankâ indakylymo. Kewâdyly kulâ olâ mârâ aguehomobyry.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Saintybyem mawylymo xutuzemo lelâlâ enra. Tâpaunzeze xina, âdy xurâmoem amânhekyly wâgâ, kewâdyly kulâ mawânrâ âwâgâ indatybymo.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 — ausente —
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 — ausente —
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 — Judeu keba modo Jesus einwânni olâ tâwâlâ Moisés inweniby ara anipyra awylymo. Anhekylymo wâgâ tiunrutomo pape xina nigonodâ lâwâne. “Onrogue, segue warâ xygatyby modoram ânguylâ nhunru xuduypy kâdâtaundâ. Ânguydo imeom idu odano modo, âtâ inatano modo warâ mântomoem tâwâlâ wao iunu napâdâ; munru kâzenywâdaundâ warâ. Uguondo tywydy lelâ nynanâdâ; pekodo tusoram lelâ nâdynanâo warâ” kely keankâ tygatary wâgâ xina nhurutomo — kelymo ani Pauloram.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Kopaelâgâem ani Paulo akaemo quatro uguondo modo agâ Deus ety odaji idâly. Moisés inweniby ara, Deusram “Aiese xina” tâkehobyry adientuomo, akaemo okogueday, eagâmo tokogueze lâpylâ myani Paulo. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modoram aguely myani:
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Sete emedyly ituo myani, Paulo idâly Deus etyram. Judeu domodo Ásia eynynâba âetaymby modo Paulo nhedylymo myani, mârâ tasera, “Judeu domodo idaserary” kelygue tâzekeindâ. Târâ Paulo tientuo, toenzepa kehoem myani iewiâpadylymo, Paulo tagâ judeu keba modo nhenetybybe-ro waunlo ara tienehonduomo, judeu keba âwânto keba mârâ tasera awylygue.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Aituo myani adaenkelymo judeu tonlo modoram:
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Arâ aguelymo myani Paulo, Trófimo, judeu keba, Deus ety idaseraji sanipyryen-ro waunlo ara tienehonduomo. Éfeso donro myani mâkâ uguondo. Paulo eagâ Jerusalémdâ adakobâdyly tâensemo olâ myani.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Tâinkâ lelâba ani awârâ modo egary âtâ anakâ. Aituo ani tonlo modo tâgaune kehoem idâlymo. Paulo nhawâdylymo; nhuxidylymo Deus etydâba; judeu domodo idaserayba nhejikelymo. Ilâpyryem idânârâ pyanta nhenahunlymo.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Roma donro sodadu iwymâry, “komandanty” keho, awârâ egary tydase myani.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Awârâ unâ tindatuo myani sodadu domodo ingâsedyly, iwymârymo warâ. Inepa kehoem myani eagâmo idâly kurâdo eydâ atoram. Saindylymo myani kurâdo Paulo nhapioguly ume. Sodadu domodo tywymâry agâ tientuomo, inepa kehoem napioguba idylymo myani.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Aituo myani komandanty Paulo opaji saindyly. Sodadu domodoram aguely warâ:
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Tadaenkeze lelâ myani in-hogulymo. Âikâ, âikâ warâ myani taenluem aguelymo. Agui mawânkâ myani âdaituo tâtâdyguylymo awyly xutudânry modo. Âikâ, âikâ warâ tadaenlu tindatuo myani, sodadu domodo iwymâry âdara tâjidyly nutuba idyly. Aituo myani sodadu domodo ejidyanlâ nhaleholy. Toenzepa myani kurâdo nhapygue idâly.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Tâdâkuhoram taintuo myani sodadu domodoram adanâholy, tyewiâtuneim modoram âda nâiehoba itoem.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Tadaenkeze kehoem myani kurâdo nhapygue idâly.
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Sodadu domodo ety odaji tâkaunâze kelymo ume kehoem myani Paulo aguely komandantyram, gregüem:
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 — Mâkâ egípcio saguhoem xina agâ iewiâpadyby kebaka âmâ? “Pymâ domodo Roma donro xina neinwântaymba ise” nygue tagonro modoram. Quatro mil kyâwâni modo iwymâry ani mâkâ. Tagâ poji anaxi tasemo ani. Mâkâ keba âmâ? — kely.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Aituo myani Paulo in-hoguly:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 — Tâwâlâ aguekâ — kewâm lelâmy komandanty.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.