Atos 20

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tyewiâtuneim modo tâtyram odopâbygueduo myani Paulo akaemo Jesus einwânni modo ingâsenehonly. Nhurudylymo myani Jesus lelâ nheinwântomoem, ize ato ara lelâ aitomoem warâ. Ilâpyryem, âsedaenguly, Macedônia yan-yam tâtâhoem.
1 Sabuw hibuyuw in sawar nuwarob ea’afuw ufunamaim, Paul bai’ufununayah etei e’af ayuwih koufair tur itih naatu eo tuturih. Imaibo ihamiyih au Masedonia na’at in.
2 Jesus einwânni modope ato âtâ anakâ takazemo myani. Jesus tâinwânselâ itomoem, ize ato ara lelâ aitomoem warâ myani akaemo nhurudylymo. Aituo Acaiaram saindyly.
2 Naatu Masedonia ana uman men sanet imaim bar merar ta ta run tit baitumatumayah isah binan koufair itih remor na Greek tit.
3 Azagâ tokalâ warâ nunâ myani târâ awyly. Paru oze Siriaram idâze kely ume myani judeu tonlo modo aguelymo:
3 Nati’imaim sumar tounu ma, naatu au Syria na’at na isan bobobuna Jew sabuw rabinamih hiyayakitufuw tur nowar. Imih i ana not bogaigiwas matabir maiye Masedonia awat na.
4 Jesus einwânni modo ewy eagâ tâtâze myani: Sópatro, Pirro imery (Beréia donro), Aristarco, Segundos warâ (Tessalônica donro), Gaio (Derbe donro), Timóteo (Listra donro), Tíquico, Trófimo warâ (Ásia eynynonro). Warâ myani Paulo nhapygueno Filiposram idâday.
4 Orot iti na’atube i hitur bairi hin, Berea bar merarane i orot Fairahus natun Sopater, Thessalonica’ane i Aristakus, Secundus hairi, Derbe’ine i Gaius, naatu Asia’ane i Tychicus, Trofimus hairi, naatu Timothy.
5 Urâ, Paulo warâ Filiposdâlâ ani xina, akaemo sete lelâ waunroem Troaderam xina inwânwânse idâday.
5 Iti oro’orot i wa ta hibai wan hirabon Troas imaim hima aki hikaifi.
6 Pão Ioliho Pebanro etyguenibyryem ani xina Filiposdâba âxiguely. Cinco emedyly itybyem ani xina eagâmo oxiodyly Troadedâ. Tokalâ semana ani târâ xina awyly.
6 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw sasawar ufunamaim Philipi imaim wa abai, veya umat roun ufunamaim Troas imaim ai ta’imon, nati’imaim fur ta’imon ama.
7 — ausente —
7 Fur antoro’ot ebubusurufimaim, bai’ufununayah etei rafiy kakafiyin baimasibin isan abita’ay ana veya, Paul binan sabuw iuwih naatu mar natot boro nan, imih kutuw binan in fainaiwan tit.
8 — ausente —
8 Naatu bar tafan aki ama’amamaim i ramef moumurih na’in hitoto’ab.
9 Salokuzenomo Êutico janela wâgâ ani ekadybyem awyly. Paulo aguezesedyly idaselâ myani xuedunu âewyly, MYN alelâ myani xykyly, janela wâgâpa ihuguely lelâ onro onwa. Ihuguehobyryram xina xytâguywâm. Xina saunâmâ wâne; ipa olâ ani mâkâ igueypyem.
9 Bar ana sou awanamaim i orot boubun wabin Eutikas ma Paul ana binan nonowar. Baise Paul kutuw binan ma nowar inan busuruf matan fot taf koukuw. Naatu naniyan meyemeye matan anababatun fot ikitabir bar noyate tafan ana tet tounu imaim hima’am raiy rab easabun, hire murubin hibai hibora’ah.
10 Aituo ani Paulo xytâguyly. Âguedy angataji eguetudyly, inwymogoynly, Deus eon-honrugue kurâem nhenehondyly. Warâ ani aguely:
10 Baise Paul raiy orot isnowah kwafure rouh eo, “Men kwaniyababan, yawasin inu’in.”
11 Ilâpyryem ani xina âkuondyly sala tâtâdyguyhobyry odaji. Aituo Paulo pão nhepajiwâdyly tonlo modo ara kehoem. Xina eagâ nhedawynly, Jesus turâem iguehobyry tienanâguehoem. Mârâpygueduo emedyly ara kehoem Paulo aguezeseze awyly. Emetybyem ani idâly ânwa oze tuhuru wâgâ.
11 Imaibo matabir maiye yen bar tafan rafiy bai imasib eaan. Naatu fai manin ma binan in mar tot basit ihamiyih.
12 Mâkâ salokuzenomo janela wâgâpa ihugueybyem igueypy, kurâem itondybyem ani etyram nhadylymo. Idânârâ ani iomamunumo, kurâem itondybyem awyly tientuo.|src="cn02005B.tif" size="span" loc="Acts 20:7-12" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Atos 20.9-12"
12 Orot yawasin hibai hin au bar dogoroh ereyasisir auman.
13 Paulo tuhuru wâgâ idâday, paru oze ani xina Assosram idâly inwânwânse. Tâxiguely iraynâ “Assosdâ ise kydoxiodyly” keypyem ani tuhuru wâgâ Assosram idâly.
13 Wa abai arabon an Asos atit naatu Paul iu’uwi na’atube baiwaninamih arun, anayabin i ababawat boro ufui rarabon.
14 Aguehobyry ara ani xina aidyly. Târâ ani xina nhodyly. Xina agâ idâly paru oze âtâ anary Mitilene kehoram.
14 Tafaram Asos imaim bairi abitar ana veya na wa afe’en yen bairi ana Mitilin atit.
15 Târâpa xina âxiguebygueduo, kopaelâgâem ani xina sakadyly ilha Quios iwaguepa. Kopaelâgâem emedyly wâgâ ani Samosram xina saindyly. Tokalâ iguandyly sakabygueduo ani Mileto iduantaji xina saindyly.
15 Mar to wa ainatit ana Kios nuw aihamiy, veya bairou’abin ufunamaim Samos nuw a’afuwabon, naatu veya baitounin ana Miletus atit.
16 Xina nâtâombyra ani Efesoram, iweâpa tâidyseba ani Paulo Ásia eynynâ. Toenzepa ani sahulu Jerusalémram taintoem. Pentecostes etyry iraynâlâ ani târâ tawyly ize awyly.
16 Paul Ephesus baihamiyin mutufor yan rabon isan ana not bogaigiwas, men kok boro veya gagamin Asia wanawananamaim tama, anayabin bimatkabiy ana kok i Jerusalem natitabo Pentecost ana veya nab.
17 Miletodâ tataylâ ani Paulo âjitaumbyguely Éfeso donro Jesus einwânni modo iwymâry modoram:
17 Miletus imaim Paul Ephesus ekaleisia orot ukwarih na bairi o isan isah tur iyafar.
18 Saintuomo ani Paulo aguely eyanmo:
18 Naatu hina hititit ana veya iuwih eo “Ayu boubuntoro’ot ana Asia wanawanan atit bairi mi’itube tama’am i kwa kwaso’ob.
19 kopaelâgâembaba Pymâ Jesus wâgâ auguely. Agâmo watay, sawoem witaymba ani urâ; ywâgâ inkâba auguely. Âjidadârymo anano modo inakanhe aitobyry kâentuo, kohogüendâ. Judeu domodo ienagazedâmo toenzepa kehoem.
19 Taiyuwu ayara’iyu Regah ana akir wairafin na’atube yawas fokarin wanawanan wainabu abow eremamaturu auman, Jew sabuw asabunu isan hiyakitifuw men anot.
20 Jesus wâgâ âyanmo auguepa wipyra olâ wakynre. Kurâdo âtâdyguyho âtâ oday inomedâdâmo idânârâ kurâdo enanaym. Itydâmolâ inomedâdâmo lâpylâ warâ.
20 Kwa kwaso’ob ayu kwa isa abibinan ana veya men kafa’imo abir, a baibais ana tur ta abotanimih, en baise etei bebeyanamaim bar arun atit a binan kwanowar.
21 “Âjityendaungâ inakanhe amitomobyry wâgâ. Jesus izepa ato aiedyly imowâdaungâ. Deus aguely idatondaungâ. Pymâ Jesus einwântaungâ warâ” tâkezeze ani urâ judeu domodoram, judeu keba modoram alelâ.
21 Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah i bebeyan hai kakafih baihamiyen God isan tatabir naatu Regah Jesu baitutumin isan auwih.
22 — Iweâma udâly Jerusalémram, Deus Ispiritury myarâ ugonotuo. Kâuntuba urâ, âdy târâ aini awyly.
22 Naatu boun Anun kakafiyin fatumu, i ana kokomaim au Jerusalem anan, men aso’ob nati’imaim boro abisa isou namatar.
23 Âsenagazeniem wawyly lelâ kâuntuly. Ietadâzemo awyly, tutuze urâ. Mârâ anaxi, mârâ anaxi warâ udâly umelâ ani Deus awârâ kâuntuhoem aguely.
23 Ta’imonamo Anun Kakafiyin bimatnuwu i aso’ob, bar merar ta ta anarun anatitit dibur naatu biyababan i nati’imaim hima tekakaifu.
24 Tyanepa olâ urâ-ro warâ. Yâze keduomo kadahuliwâbyra ise urâ. Pymâ Jesus ugononi, tywâgâ unâ koendonro egatuze. Wakeho xirâ unâ kâengatuly: “Deus koendonro lelâlâ. Tâwâlâ lelâlâ wâne aguehobyry sakanibyryem kydawyly, Deus olâ kâmakeze, Jesus kieinwândylygue” keze ugonodâ. Iewanuem nhuduypylâ xirâ kâenwanikely — kely.
24 Baise ayu taiyuw au yawas ai’itin i men sawar gagamin ta. Ayu au kok i bowabow Regah Jesu bitu i ana bow yomanin ana’asa’ub, naatu nati bowabow i tur gewasin God ana manaw ana kabeber isan anao rerereb.
25 Aituo ani Paulo eyanmo agueondyly:
25 Naatu boun kwa iyab wanawanamaim ama aremor God ana aiwob isan a binan kwanonowar aso’ob boro men kwana’itu maiye.
26 — ausente —
26 Isan imih boun kwa etei matamaim akukurereb, o yait ef inasa’ir inan inamomorob ana bit men ayu anab.
27 — ausente —
27 Anayabin God abisa not yayakitifuw etei akurereb kwanowar sawar men ta abotan au’uf abatamih.
28 Âurudylymolâ xirâ-ro warâ, âmaemo Jesus einwânni iwymâry modo. Deus ize ato ara lelâ aitaungâ. Jesus eynynonro modo tâenselâ itaungâ. Akaemo eniem Deus Ispiritury induakeyby âmaemo. Pastor tâguy kaneru koendâ nhedyly wâne myara Jesus einwânni modo etaungâ. Deus xurâ modo akaemo, inakanhe aitomobyry epywaze myani Jesus iguely.
28 Taiyuw mata toniwa’an kwanakaifi, naatu bobaituw Anun Kakafiyin kwa babamaim ya’aya kwanakaifih. God ana ekaleisia kwaninabatan gewas, anayabin i taiyuwin Natun momorobomaim sinaf nati sabuw hina nowan himatar.
29 — Tutuze urâ, agâpamo widyly-ro watay, tumunruneim modo âduaximo âese awyly. Auwa tyewiâseim kaneru xyâze kely myara ise inokuzemo kelymo, Jesus mâinwâmpyra mitomoem.
29 Ayu aso’ob kwa ana bihamiy ufunamaim haru kakafih boro hinan wanawan hinarun bobaituw hinatar giyigiyih.
30 Iozepa kulâ ise Jesus wâgâ mâzenomedâolymo. Iozepa inomedâdomo kulâ ise mâinwândyse atomo warâ.
30 Kwa taiyuw a kou’ay wanawananamaim auman orot afa boro hinamisir turobe hinabotabir hinifufuwen, saise bai’ufununayah boro i hini’ufnunih.
31 Inanaynmolâ itaungâ, mâzenokuoba mitomoem akaemoram. Enanâguewâdaungâ; tâsenagazeze kehoem ani azagâ tokalâ warâ anos Jesus wâgâ inomedâzemo wawyly — kely.
31 Imih mata toniwa’an! Kwamur tounu bairi tama fai mar erematuru abimatnuwih i kwananot.
32 Aituo ani Paulo eyanmo agueondyly:
32 Naatu boun kwa i God ana tafafarenamaim ayayariyi naatu i ana manaw ana kabeber turamaim nawowabi kwanayen abisa ana sabuw baitihimih eo kwa auman nowamih nit.
33 “Ydinheruru âunduwâtaungâ. Iety ywogonro âunduwâtaungâ. Tâlâ matomo yam âunduwâtaungâ” uguepa wakynre ânguyram, târâ agâmo watay.
33 Ayu men kafai orot babin ta ana gold o ana silver isan abahiy o ana ar ana faifuw isan abahiyamih.
34 Iemaryguelâ keankâ kâsewanily. Âtâ tâjitubygueto kâyngadyly. Vende kânhedyly, ebyrypyrygue pyni kanâtoem, âdy xina ize ato modo kanâtoem lâpylâ warâ, tutuzelâ âmaemo.
34 Kwa etei kwaso’ob, ayu taiyuwu umau’umaim sawar abisa isah abiyababan asinaf himatar abow, naatu bow turou’unah hibiyababan afaram hibow karam.
35 “Âsewaniwâdaungâ, âpynirymo, itymo owogonromo, âdy ize matomo warâ mâentomoem. Âdy pebaom modo ipa ato âunduwâtaungâ” tâkezelâ ani urâ âyanmo. Pymâ Jesus unârybyry enanâguewâdaungâ: “Tuomare kurâ, âdylâ kyam xududuo. Kuomaru kuru olâ, âdylâ kiunduduo” kewânmy — kely Paulo.
35 Ayu ef etei ai’obaiyi, kwanabow raro nababan, saise nati’imaim boro sabuw aurih fair en kwanibaisih. Ata Regah Jesu taiyuwin awanamaim iti tur eo i kwananot ’Baitinin ana baigegewasin i ra’at men tabaib na’atube.”
36 Agueypyem ani Paulo âzeguhoam idyly, Jesus einwânni modo iwymârydo agâ, Deus agâ adâkehomoem.
36 Paul eo sasawar ufunamaim sun yowen bairi hiyoyoban.
37 — ausente —
37 Sabuw etei erererey auman hirouh himamay naatu hio tutur.
38 — ausente —
38 Etei hai yababan ra’at anayabin tur iti na’atube eo isan, ayu boro men ana’iti maiye naatu hinawiy bairi hin wa biyan hitit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.