Atos 17

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Filiposdâba egaseybyem myani Paulo, Silas warâ Anfípolis einkâ, Apolônia einkâ warâ sakadylymo. Ilâpyryem myani âtâ anary Tessalônica kehoam saindylymo. Judeu domodo Deus agâ agueze âtâdyguyhobe myani mârâ âtâ anaym.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Adâito ara, tâzekobyzegueho oday myani Paulo myarâ idâly. Azagâ tokalâ warâ tâzekobyzegueho ara myani Deus itaumbyry iweniby wâgâ tonlo modo agâ xunâgu.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Messias wâgâ saguhoem kuru Deus itaumbyry egatuim modo inweniby wâgâ myani aguelymo.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Arâ Paulo aguely tindatuo myani judeu domodo ewy Jesus nheinwândylymo. Paulo, Silas warâ eagâ idylymo lelâ. Gregu domodo ewy Deus einwânnipe myani mârâ âtâ anaym, judeu domodo nheinwânto ara. Toenzepa akaemo ewy Jesus tâinwânsemo myani Paulo, Silas warâ aguehobyry wâgâ. Pekodo tynrenseim toenzepa tutuzeim modo Jesus tâinwânsemo lâpylâ myani. Jesus einwânniem itaymby modo, Paulo, Silas warâ agâ on-hoam itaunmâmomy.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Toenzepa typemugudo modo ewy Jesus tyeinwântoem, tâzewenrymo imolymo tientuo myani judeu domodo Jesus einwântânry, Paulo, Silas warâ agâ iewiâpadylymo. Aituo inakanhe aitaynrim modo ewy agâ âtâdyguylymo. Paulo, Silas warâ wâgâ inakanhe kulâ aguelymo myani. Aituo myani akaemo inakai modo tâwanunenry modo iewiâpadylymo, adaenkelymo adaguly. Inepa kehoem Jasão etyram idâlymo Paulo, eagonro modo warâ âxidâdobyryam. Tianwâdysemo myani, pymâ domodo enadoram tiantomoem, tienagazedomoem warâ.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Paulo domodo niompyramo olâ myani târâ. Tyewiâpaduomo myani Jesus einwânni modo, Jasão warâ tâtâdyzebalâ pymâ domodo enadoram nhadylymo. Adaenkelymo myani:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Jasão ety odaymo keankâ. Kywymâry Roma donro ezewenry neinwântaymbamo keankâ. “Jesus kywymâry kuru, mâkâ Roma donro pymâ mâkeba” nyguemo — kelymo.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Awârâ aguelymo myani Tessalônica donro modo, pymâ domodo warâ nehoguebyramo. Toenzepa kehoem myani iewiâpadylymo.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Aituo myani pymâ domodo Jasãoram, Jesus einwânni modoram warâ aguelymo:
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Iguantuo myani Tessalonicadâ Jesus einwânni modo, Paulo, Silas, eataen-ho modo warâ Bereiaram ingonodylymo. Myarâ saintybyem myani, judeu domodo âtâdyguyho âtâ odaji idâlymo.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Târâ myani tonlo modo Pauloram âzenomedâolymo Jesus wâgâ. Tessalônica donro modo emyenro keba myani tonlo modo. Toenzepa myani Paulo tiengatudyze ato tindadyse awylymo. Kopaelâgâembaba myani Deus itaumbyry iweniby wâgâ âsenomedâdylymo, âkealâ kuru Paulo aguely awyly tiuntuhomoem.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Agui judeu domodo ewy, gregu uguondo modo ewy, pekodo tynrenseim toenzepa tutuzeim modo ewy warâ Jesus tâinwânsemo myani târâ.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Judeu Tessalônica donro modo, “Bereiadâ Paulo, Jesus wâgâ aguely” kely tindatuomo myani idâlymo myarâ, Jesus wâgâ aguely izepa tawylymogue. Awylygue myani nhunâguedylymo, tonlo modo Jesus xunâry egatuwâni modo agâ iewiâpadomoem.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Jesus einwântânry modo iewiâpaduo myani, tonlo Jesus einwânni modo Paulo paru emelaji nhadylymo, âwientoem. Silas, Timóteo warâ Paulo agâ nâtâbamo myani. Târâ Bereiadâlâ myani âxiânlymo.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Paulo âwientoem sanipyry modo eagâlâ myani Atenasram idâlymo. Bereiaram odopâdylymo iraynâ myani, Paulo eyanmo aguely:
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Silas, Timóteo warâ inwânwânse Atenasdâ tatay, Paulo toenzepa xygatyby modo nhyrenkylymo, nhetygueguylymo tâense myani. Deus ara kehoem nhyrenkylymo. Toenzepa myani xygatyby modo, toenzepa lelâlâ âji sahuimbelâ kehoem myani. Tientuo, toenzepa myani Paulo âjityendyly.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Kopaelâgâembaba myani Jesus xunâry nhegatuzezedyly. Âtâ tâdâtâdyguyho oday myani Jesus wâgâ judeu domodoram, judeu keba modoram alelâ aguezesedyly. Judeu domodo iDeusrylâ myani akaemo judeu keba modo nhyrenkylymo lâpylâ. Kopaelâgâembaba lâpylâ myani praçaram idâly, Jesus wâgâ aguezeseze myarâ adakobâze idâwâni modoram.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Agui myani kurâdo tonomeguneim modo mârâ âtâ anaym, imâem âsenomedâdaymby modo warâ. Akaemo tonomeguneim modo ewylâ myani “epicureus” keho modo, “estóicos” keho modo warâ. Aunlolâ myani akaemo ewy Paulo agâ Jesus wâgâ xunâgumo.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Aituo myani akaemo tonomeguneim modo Paulo nhadylymo myarâ iwelo modogue tâdâsenomedâdoam, Areópago kehoram. Târâ myani nhapâiguelymo:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Âdykâ awârâ amygueho xina nidataymba. Tiuntudyze olâ xina âdy awyly. Koendâ wao xinaram egatugâ — kelymo myani.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Idânârâ myani kurâdo Atenas donro modo unâ iwelo idadyly izetonroem awyly. Târâ enamadyby modo, âkelo âtâ ananobyry modo alelâ myani unâ izetonroem awylymo.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Aituo myani enanaynmolâ Paulo saudyly, Areopagodâ adâkehoem:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Âtâ anakâ kadakobâday, toenzepa kurâ ekudo xygatyby modo, âtâ ekudo modo, ânguydo imeom ekudo warâ sedâ. Awâkâ modo mâen-hoguedomo ejidydâ sedâ lâpylâ olâ “Deus tutuzenry xyrento xirâ” kely iwenibybeom âji. Deus mâuntudânrymolâ iwâgâ augueho.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 — Tytanrugue kulâ myani Deus onro, kau, paru warâ nhugudyly, idânârâ onwogonro, kau wogonro, paikano, âdydo imeom, ânguydo imeom, kurâ domodo warâ. Idânârâ tiungutyby sodo, xuturim warâ mâkâ. Kintâdyby oday kulâ tâjikeim mâkeba mâkâ.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Tâmawyadâzeim mâkeba mâkâ, mâkâlâ aieni awylygue. Mâkâlâ kyigueânehondânry. Mâkâ peba-ro watay, kydâepaiguewâbyra tâise kurâ. Awâkâlâ olâ tâlâ kydato modo xudunri.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Saguho uguondo xygamâ. Mâkâ uguondo iepadybylâ awâkâ kurâ domodo onro anakonro. Deuslâ myakâwândy tâinkâ lelâba ejitânimo. Waunro kuru uguondo tyngadyly iraynâlâ myakâwândy Deus aguely âdykâ ejidymo awyly wâgâ. Aguewândymy âdara onro anaym awylymo wâgâ, âdara agui idylymo, âdara aguipa idylymo wâgâ, âdara lelâ tynrenseim modo wâgâ, âdara lelâ tynrensenry modo wâgâ warâ.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 — Koendâ iwâgâ kiuntuhoem, kieinwântoem warâ myani idânârâ kugudyly. Iwaguepalâ awâkâ Deus, kagâ awyly. Kurâdo tuiotodâlâ awâkâ.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Saguhoem aguehonwânmy: “Awâkâ Deus kâendylygue olâ tâlâ kydawyly. Mâkâlâ kydadakobâdoem kon-honru xuduim” kewânmy uguondo gregu. “Deus imeom kurâ idânârâ” kewânmy saguhoem uguondo modo tonomeguneimbyry modo ewy. Aguehobyry tutuzelâ âmaemo.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Kurâma Deus imeombyry. Kurâma ourugue xygatyby keba, pratague xygatyby keba, tuhugue xygatyby keba warâ. Awylygue tâzekudo xygatybyam “Deus merâ” kykeba kydawyly.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 — Kaudyly ume myakâwândy saguhobyry modo koendâ Deus wâgâ nutubamo. Awylygue myakâwândy Deusram toenzepa nâzenagazeoba awylymo. Iwerâ olâ idânârâam Deus aguenripyryem: “Âjityendaungâ inakanhe amitomobyry wâgâ, amitombyra mitomoem” keimpyryem.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Xutuimbyryenlâ Deus âdara tynynonro modo, tynynâbaom modo warâ âikâam, âikâam tientoem. Uguondo Deus induakeyby koendâ tutuze ânguy âji tâdâsenagazedoam idâim, ânguy eagâ ini lelâlâ warâ. Tâigueze lelâlâ myani, Deus olâ kurâem tyetonze. Awârâ adientuo, Deus tânehonze myani Jesuslâ kâmakerin-em tinduakeyby awyly — kely myani Paulo.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 “Jesus kurâem tyetonze myani, igueypyem lelâlâ awyly ume” Paulo kely tindatuo, tâlâ myani âwankuem ieni modo. Tâlâ pylâ olâ myani,
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Adâkebygueduo myani Paulo egasely Areópagodâba.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Tonlo modo ewy Jesus tâinwânsemo myani, Paulo aguely tindatuo. Uguondo Dionísio myani Jesus einwânni modo ewy; tonomegueim kehoem myani mâkâ; târâ Areopagodâ xuturim ewy myani mâkâ. Pekodo Damáris Jesus tâinwânse lâpylâ myani.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.