Atos 11
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo, Judéia eynynâ Jesus einwânni modo warâ indadylymo myani Cesareiadâ aityby modo egary. “Judeu keba modo Deus itaumbyry tindatuo, Jesus neinwândâmo” kely myani indakylymo.
1 Tur Abarayah naatu baitumatumayah Judea wanawanan Ufun Sabuw God ana tur hibaib isan tur hinowar.
2 Pedro Jerusalémram odopâduo myani Jesus einwânni modo ewyram âdunâgueoly.
2 Imih Peter yena Jerusalem titit ana veya baitumatumayah hai ar afu’afuw himisir higam hio,
3 — Koendâ inkâba mykeankâ Cesareiadâ mawyly. Judeu keba ety odaji igawândâ. Eagâmo mâtâdyguy, mâwinduadâ warâmy. Koendâpa awârâ arâ — kelymo myani.
3 “O in Ufun Sabuw hai ar mo’oh tutufih bairi kwama kwa’aa kwatomatom iti ina.”
4 Aituo myani Pedro koendâ kehoem idânârâ aityby modo nhegatuly, târâ Jopedâ tatay aitaymby modo ara myani nhegatuly.
4 Naatu Peter busuruf aneika abisa mamatar i kubuna hai tur eowen eo.
5 — Târâ Jopedâ Deus agâ augueday kogonekâ ienu oday âtygaduo sedâ, lençol imâsedo keankâ, quatro iopiry wâgâ ekâjibyem. Wopaylâ keankâ mârâ.
5 “Veya ta Joppa ama ayoyoyoban ana maramaim matau hibora’ah sawar ta rar gagamin na’atube tainin kwafe’en marane hikuhamihamiy rena sisibu’umaim nutanub.
6 Koendâ mârâ ioday senuagaendâ. Toenzepa ânguydo imeom sedâ, idu odano, poji anano, âtâ inatano, onro wâgâ ârahujini, kaynâ tawâguneim modo warâ. Idânârâ mâkâ modo kâzewenry eynynâ tâsenry lelâ keankâ.
6 Ayu anunuwariy for yumatah ta ta a’itan, uma’ar, kok, uway naatu mamu aitah,
7 Ilâpygueduo keankâ Deus yam aguely kâindadyly. “Aukâ, Pedro! Xyâgâ, sâkâ warâ awâkâ mâenkyly ewy” kely keankâ Deus.
7 basit orot ta fanan anowar iuwu eo, ‘Peter kumisir sawar iti kurouw ku’aa.’
8 “Kâmpyra ise aze, Pymâ! Xina ezewenry eynynâ tâseim keba kulâ kântaymba ise urâ” uguely keankâ.
8 Baise ayu ao, ‘Regah men karam, anayabin bay kakafih naatu gubagub auman men kafa’imo awau’umaim narunamih.’
9 — Aituo keankâ Deus agueondyly: “ ‘Sâkâ’ uguely-ro watay, ‘Kâmpyra ise urâ’ tâkezeba ikâ” kely.
9 Baise orot fanan iban maiye marane eafare eo, ‘Sawar abisa God kurereb gewasin eo, o men kakafin inarouw inao’omih.’
10 Aituo keankâ Deus agueondyly yam: “Xyâgâ, sâkâ warâ awâkâ ewy” kely. “Kâmpyra ise aze, Pymâ! Xina ezewenry eynynâ tâseim keba awylygue ise kâmpyra wawyly” ugueondyly keankâ. Azagâ tokalâ ieto wâgâ keankâ Deus yam agueondyly: “Xyâgâ, sâkâ warâ awâkâ ewy” kely. “Xina ezewenry eynynâ tâseim keba awylygue ise kâmpyra wawyly” uguely lelâ keankâ azagâ tokalâ ieto wâgâ. Ilâpygueduolâ keankâ mârâ lençol imâsedo odopâdyly kau odaxi.
10 Sawar iti i mar tounu matar, basit yomaninamaim sawar tutufin etei matabir maiye in mar wanawanan run.
11 — Ilâpygueduo keankâ azagâ tokalâ warâ uguondo saindyly âtâ eydâ watoram. Judeu keba keankâ akaemo. Cornélio Cesaréia donro mykeankâ ygâseze igononimo.
11 Nati ana veya’amaim orot tounu Caesarea’ane ayu isou hiyafarih hina bar ama’ama imaim hitit.
12 Eagâmo Cornelioram udâhoem nhekaduomo keankâ Deus Ispiritury yam aguely: “Âdamyguepalâ eagâmo idâ” kely. Seis uguondo modo Jope donro Jesus einwânni modo xina agâ nâtâmo lâpylâ Cesareianra. Cornélio ety odaji keankâ xina egawândyly.
12 Anun Kakafiyin iuwu bairi kwanan men inakwahir, naatu Joppa’ane taitu nah six hituru bairi an Caesarea atit naatu orot wabin Cornelius ana bar arun.
13 Aituo keankâ yam aguely: “Deus agâ auguely ume, anju yam nâepanâgue. ‘Uguondo modo ewy âtâ anary Jope kehoram igonokâ, uguondo Simão Pedro igâseze.
13 Cornelius ana bar wanawanan Tounamatar mi’itube irerereb i’itin i ai tur eowen naatu tounamatar iu, ‘Orot afa iniyunih hinan Joppa orot wabin Simon Peter biyan hinatit.
14 Mâsemaguehomo wâgâ ise âyanmo, âpemugudomoam warâ aguely’ kely keankâ anju” nygue Cornélio yam.
14 Naatu i boro ayawas ana tur nab nan nao kwananowar, naatu nati turamaim o a nibur bairi naatu taituwa afa bairi kwama’am boro yawas kwanab.’
15 — Târâ unâ iwâkuru Jesus wâgâ kâengatuly umelâ keankâ Deus Ispiritury nhonwamo xytâguyly. Saguhoem kurâ judeu modo kuonwa tâetobyry aralâ keankâ judeu keba modo onwa xytâguyly.
15 “Naatu ayu abusuruf ao anan ana maramaim Anun Kakafiyin re targabuwih, anamaim it tatar gabuwit na’atube.
16 Aituo keankâ Pymâ Jesus aguehobyry kâenanâguely: “João kurâdo batiza nhedyly parugue. Iweâpa nipyra olâ ise Deus Ispiriturygue batiza mâieholymo, ynynonroem mawylymo mâenehon-homoem” Jesus kehobyry.
16 Imaibo ayu Regah abisa eo i anot, ‘John i harewamaim bapataito it, baise kwa boro Anun Kakafiyinamaim bapataito kwanitih.’
17 Kurâ judeu domodo pymâ Jesus Cristo kieinwântuo, Deus Tyispiritury kuonwa nigonodâ. Cesareiadâ wawyly umelâ keankâ Tyispiritury ingonodyly judeu keba modo nhonwa, kuonwa tingonotobyry ara. Deus anhetyby izepa widyse inkâba urâ — kely myani Pedro.
17 Imih iti i bebeyan, God siwar ta’imon Ufun Sabuw itih, it Regah Jesu Keriso tabitumitum ana maramaim bitit na’atube. Imih ayu yait God abisa sisinaf boro ata’otan?”
18 Jesus einwânni Jerusalém donro modo awârâ tindatuo Pedro agâ tyewiâseba idylymo myani.
18 Iti tur hinonowar ana veya hai gamin sawar, God hibora’ara’ah hio, “Turobe. God Ufun Sabuw auman kakafih baihamiyen yawas bain isan hai ef botawiy itih.”
19 Estêvão xyâpygueduo myani toenzepa Jesus einwânni modo Jerusalémdâpa âwientaynlymo. Jesus eynynâbaom modo myani enagazenimo. Taypa ânwienipe myani. Fenícia anaxi idânripe, ilha Chipre anaxi idânripe warâmo myani. Tâlâ pylâ myani Antioquia anaxi idânri modo. Tâtâhobyrydâ myani unâ Jesus wâgâ agueim nhegatulymo. Judeu domodoram kulelâ olâ myani aguelymo, judeu keba modoampa.
19 Biyababan bai’akir kakafin Stephen hirab momorob ana maramaim matar, baitumatumayah tarbounih hitit nanabin hin. Afa hin Fonisia, Cyprus, naatu Antioch imaim hitit Jew akisihimo isah tur gewasin hifaram.
20 Tâlâ pylâ Chipre donro, Cirene donro warâ Jesus einwânni modo Antioquiaram tâtâzemo lâpylâ myani, Jesus wâgâ agueze. Unâ iwâkuru Pymâ Jesus xunâry myani nhegatulymo judeu keba modoram.
20 Baise baitumatumayah afa Cyprus naatu Sairini hima’am hin Antioch hitit Ufun Sabuw auman isah hibinan tur gewasin Jesu Keriso isan hai tur hi’owen.
21 Antioquiaram idâypy modo agâlâ myani Jesus eon-honrumo xuduzelâ. Jesus egary tindatuomo, toenzepa kurâdo inakanhe adâidyly tumozemo myani, Pymâ Jesus tyeinwântomoem.
21 Regah ana fair tafah mara’at hibinan sabuw moumurih na’in hitumatum Regah isan hitatabir.
22 Jerusalémdâ Jesus einwânni modo, Antioquiadâ aityby modo egary indadylymo myani. Judeu keba modo Jesus tâinwânsemo kely myani indakylymo. Aituo myani Barnabé ingonodylymo myarâ.
22 Abisa hisisinaf ana tur in Jerusalem ekaleisia hinowar, basit Barnabas hiyafar na Antioch tit.
23 Saintybyem myani akaemo agâ koendâ kehoem Deus awyly nhedyly. Awylygue myani toenzepa iomaru. Aituo myani mâkâ Jesus einwânni modoram aguely:
23 Natitit ana maramaim God sabuw mi’itube bigegewasinih itih, basit yan sisir naatu koufair itih eo, dogor tutufin etei kwaniturobe Regah sisibinika kwanama.
24 Koendonro myani mâkâ Barnabé. Jesus tâinwânse lelâlâ myani mâkâ; Deus Ispiritury aguehobyry adyese lelâlâ warâ. Toenzepa kurâdo Pymâ Jesus nheinwântomoem adyenehonze myani.
24 Barnabas i orot gewasin, Anun Kakafiyin biyan karatan naatu ana baitumatum fairin, imih sabuw moumurih na’in bow hina Regah biyan hitit.
25 Târâpa âxigueybyem myani Barnabé Tarsoram idâly, Saulo ese.
25 Imaibo Barnabas Saul nuwihinamih in Tarsus tit.
26 Tiontuo myani eagâlâ odopâdyly Antioquiaram. Tokalâ anu myani târâ awylymo, Jesus einwânni modo agâ. Toenzepa kurâ domodo tonomedâzemo myani Jesus wâgâ. Târâ Antioquiadâ myani Jesus einwânni modo “cristão” kelygue âzezetâolymo. “Cristo eynynonro” keze awârâ âze aguely. Waunroem kuru Jesus einwânni modo arâ âzezetâolylâ myani mârâ.
26 Nuwih inanan baib ana maramaim nawiy hairi hina Antioch hitit, imaim kwamur ta’imon tutufin ekaleisia nati’imaim bairi hima. Naatu sabuw bai’ufununayah boubuh kou’ay gagamin na’in hi’obaibiyih. Imih bai’ufununayah tafaram Antioch imaim wab iti Kirisiyan teo imaim matar.
27 Barnabé, Saulo warâ târâ ataylâ myani Deus wâgâ aguewâni modo myarâ Antioquiaram saindylymo. Jerusalémdâpa myani idâlymo.
27 Nati ana veya’amaim dinab orot afa Jerusalemane hina Antioch hitit.
28 Tonlo modo Jesus einwânni modo agâ myani âtâdyguylymo. Deus wâgâ aguewâni modo ewy tokalâ uguondo Ágabo kehobe myani. Deus Ispiritury aguehobyrybe tawylygue myani saudyly adâkehoem:
28 Naatu dinab orot ta wabin Agabus Anun Kakafiyin ana fairamaim misir eo, “Baimar kakafin boro’omo tafaram wanawanan namatar.” Iti baimar i Claudius i’aiwob ma’ama ana veya’amaim matar.
29 Ágabo aguely tindatuo myani tonlo Jesus einwânni modo Judéia donro modo nhemawyadâdylymo.
29 Bai’ufununayah hai not hibogaigiwas i hai mour ana fofonin na’atube tuwahinah Judea hima’am baibaisih isan hio,
30 Idânârâ dinheru idâtyguyimbyryem myani Judeiadâ Jesus einwânni modo iwymâryram ingonodylymo. Barnabé, Saulo warâ myani sani.
30 naatu hisinaf. Imaibo Barnabas, Saul hairi umahimaim hiyafar hibai hin ai’in Jerusalem hima’am hitih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.