1 Timóteo 5
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Timóteo, agaityom Deus izepa ato anhedyly-ro watay, kâzeudâ; koendâ eyam aguekâ; tyewiâseba, pabai myguehoam amygueho aralâ aguekâ. Salokuzenomo Deus izepa ato anhedyly-ro watay, âukono mâunruto aralâ xurukâ
1 Orot gagamin men kwararin yamutufurin isan iniwa’an, baise tamat na’atube koufair initih. Naatu orot baubuh tait na’atube isah inasinaf.
2 Âze aralâ aripido egâ, nhaundudo aralâ âwynsaundo modo egâ warâ; Deus xurâem tywykeim eagâmo akâiedâ.
2 Baibina’ah inakakafiyih o hinat kukakafiy na’atube, naatu baibin baubuh not gewasinamaim ruburub na’atube inakaifih hinama.
3 Jesus einwânni modo xurukâ, pypâ modo typemugüenry nhemawyadâdomoem, pynigue, âtâ iwogonromogue, âdy ipa atomogue warâ.
3 Kwafur baibin iyab baibais tekokok ina’itih inibaisih. Jesu i ata yawas boubun|src="C056.tif" size="span" loc="1Ti 5.3" copy="Illustration used with permission of New Tribes Mission." ref="5.3-16"
4 Tymegue, tywegue warâ pypâ watay olâ akaemolâ eni nidâ, Jesus einwânni modo keba. Awârâ mawânrâ Deus aguiendyse ato. Kunwyndo agaityoem ituo kiendyly Deus ize ato, iamudoem kydawyly ume kâentomobyry ara.
4 Baise kwafur babin yait natunatun o wawawan auman, gewasin nati kek i boro hai Kirisiyan ana bowabow hinasinaf hai nibur isah naatu hinah tamah, uwahinah hikakaifih isan wan hinay hinibaisih, anayabin nati i God ana kokok gagamin.
5 Tâlâ pylâ olâ pypâ modo mâkâ kulelânro; ânguy eni pebaom. Jesuslâ nheinwânkylymo, Deus tâendylylâ nheinwânkylymo warâ. Deus agâ aguepa nipyramo. Peto oday, kopae alelâ Deus tâentoem nhekadylymo. Pypâ aunlo modo mawânkâ Jesus eynynonro modo nhekyly.
5 Kwafur babin yait ema’ama sibasiba’u, naatu orot babin men yait ebibais, i ana not ana baitumatum etei i God nitin fai mar God baibaisin isan nayoyoban.
6 Tâlâ pylâ olâ pypâ modo Deus ize ato araba kulâ aini. Tohomaendyly kulâ ize atomo, Deus xurâem adâidyly keba. Niguepa wâne, Deus xurâem olâ igueypyem, eagâpa ietybyem awylygue. Aunlo modoma Jesus einwânni modoram tâensebamo.
6 Baise kwafur babin yait biyan ana yasisir ebaib, biyan ufunane i yawasin baise wanawanan i murubin.
7 Timóteo, amyguehomo âurutobyry arâ Jesus einwânni modo xurukâ, ânguy inakanhe iwâgâmo aguepa itoem.
7 Iti roube’aten tur auman ini’obaiyih hinaso’ob, saise hinasinaf gewas naatu men yait ta ubar nitih.
8 Tâty odaylâ typemugu Jesus einwânni koendâ etânry watay, Jesus einwântânry takaze mâkâ inakai anhedyly. Deus ize ato aiedyly inmolylâ mâkâ arâ aituo.
8 Orot babin yait ta tain tuwan men ebi’u’uwanih, i taiyuwin ana nibur na’atube, nati orot i ana baitumatum eyayaub naatu sabuw baitumatum atih natabirih kowarar anababatun.
9 Pypâ sessenta anu takazeom; tokalelâ tusoneimbyry tâenseim,
9 Kwafur babin yait ana tabin ta’imon, naatu ana kwamur 60 sasawar i wabin kwafukwafur hai bukamaim kwanakirum.
10 koendonroem lelâ âdutuoyby; koendâ lelâ tymeombyry enamanânibyry; Jesus einwânni modo âkelo âji anaymba âetyby modo koendâ lelâ ejitânibyry, ihugoguerimbyry; âsenagazeni modo koendâ enipyry, nhonipyry warâ; koendonro aiedyly imodânrybyry warâ ise pypâ modo Jesus einwânni modoram tâentuneim modo.
10 Wabin gewasin, kek baituwayan, bai merarayowayan, God ana sabuw ah souwenayan, sabuw iyab yababan tebaib ebibaisih, naatu sawar gewasih sinaf isan mar etei ana not imaim yai esisinaf.
11 Pypâ sessenta anu âgânâyam tydadigueim modo keba tâenseim nidâ, aripi kebamo mawânkâ; ohogüin-onze kezemo. Tohogüin-onduo, Cristo xurâem adâidyly imozemo.
11 Baise baibin baubuh iyab kwafur tema’ama wabih men inakirum, anayabin hinama’am hai naniyan tabinamih hinabiwa’an, kouh boro Keriso hinitin hinatabin,
12 Pypâ iduakeyby modo, “Cristo xurâem lelâ ise xina aidyly” tâkezemo mawânkâ. Agueypyem, ohogüin-ondylymo-ro olâ watay, awârâ âwanu lelâ aieniem adâkehobyry nhakadylylâ. Awylygue ise ewentâguedyly.
12 naatu taiyuwih hai kakafinamaim boro bit hinab, anayabin hai omatanen wantoro’ot hio’omatan i hi’astu’ub.
13 Pypâ aripi keba âzemawyadâoly watay, toenzepa ise xynu; mâkâ etyam, mâkâ etyam alâ kulâ ise adakobâdyly, âkelomo xunâgueze. Unâ iwyku keduonroem ise, xutudyzeba tadato kehoem ise nhegatuly.
13 Men nati akisin, baise boro hinanokow ah yan nadeder bar, bar hinarun hinatit hinaremor kwanekwan, naatu men nokonokow akisin, baise boro yanuwayah hinamatar, naatu sabuw afa hai bowabow baimateteyan isah okwanekwaneyah hinamatar, naatu sawar afa isah men hitao i boro hinao.
14 Awylygue, tâwâlâ pypâ aripi keba watay nohogüin-ondâ, âtâdâlâ tâwanu anhetoem, koendâ tuso, tymeombyry warâ nhetoem. Arâ ise kuduery modo kunâguebyra awyly kurâ Jesus einwânni modo.
14 Imih ayu akokok baibin iyab baubuh kwafur tema’am i hinatabin kek hinabow hinituw, naatu hai nibur hinakaifih, saise ata rakit sabuw uwit isan ana ef tinunuwet boro tanahir.
15 Tâlâ mawânkâ pypâ modo ewy Deus ize ato aiedyly imoimbyry. Satanás ize ato anhekylymo iwerâ. Koendonro mâkeba awârâ.
15 Anayabin kwafukwafur afa i hitatabiraka Satan tibi’ufunun.
16 Warâ aguekâ pekodo modo Jesus eynynonro modoram: “Pypâgue typemugüeim âmaemo-ro watay, âmaemolâ etaungâmo. Pypâ typemugüenry modo lelâ mawânkâ Jesus einwânni modo nhekyly” kekâ.
16 Baise baitumatumayan babin yait ana nibur wanawananamaim kwafur baibin hinama’am na’at nibaisih, men ekalesia hinab, saise ekalesia i kwafur baibin iyab anababatun tibiyababan i hinibaisih.
17 Iwerâ Jesus einwânni modo iwymârydo wâgâ ise auguely. Koendâ tâwano aieni modo koendâ lâpylâ nâzepywaomo, ipa tato nhanâtomobe itomoem. Jesus wâgâ unâ egatuim, Jesus wâgâ kieinwânkyly enomedâni warâ lakuru, imâem nâzepywaomo.
17 Ai’in iyab ekaleisia ana bowabow tebobonawiy gewas i kwanakakafiyih naatu hai ma gewas isan tafan kwanaya’abar auman kwanibaisih, sabuw iyab binanuyah naatu bai’obaiyenayah i kwana’itih baibais gewasin kwanitih.
18 Arâ âurudylymo, warâ mawânkâ Moisésram Deus inwenien-hoymby: “Tapirâ kâjitagâjiwâdaundâ, trigu âekyguehoem nhakabely ume” kely. Mateus lâpylâ Jesus aguehobyry tywenize: “Tâwaneim tâzepywaoze lelâ nidâ” kely.
18 Anayabin bukamaim iti na’atube eo, “Ox rice nawawaskweyakweyar awan men kwana’utan,” naatu “Bowayah hai baiyan i kwanitih.”
19 Timóteo, tokalâ kurâam kulâ Jesus einwânni modo iwymâry âzewentâoly watay, mâkâ agueho kulâ kâjiwantaguedâ. Azagâ, azagâ tokalâ warâ ewentâni watayma akaemo agueho koendâ idakâ.
19 Ain orot ana kakafin hinabow hinan hinao kwananonowar men saise sinaf isan kwananotamih, baise orot rou’ab o tounu hinan sif hinaruboun kwananowarabo kwanasinaf.
20 Mâkâ Jesus einwânni modo iwymâry Deus izepa ato aienibyryen-ro watay, kurâ domodo enanaynlâ eukâmo, eagonro pymâdo adienkyly wâgâ tyanelâ itomoem, “Inakai aguiendyly-ro watay, idânârâ enanaym ise kydâzeuholy” kehomoem.
20 sabuw iyab bowabow kakafin hinasisinaf bebeyanamaim inakwararih inayamutufurih, saise sabuw afa baimatnuwen hinab.
21 Timóteo, warâ âyam auguely, kâenkazezedyly warâ. Âzekiba lelâ Jesus eynynonro modo egâ. Âduery tâwentâzeim watay, eukâ, tyewiâseba olâ-ro warâ. Ataen-ho tâwentâzeim watay, eukâ lâpylâ. Xirâ kâzenanâneho, Kunwym Deus, Cristo Jesus, anju domodo Deus xurâem aini warâ, amânhekyly tâensemo, amygueho tydasemo warâ.
21 God nanamaim, naatu Keriso Jesu na’atube tounamatar kakafiyih etei matahimaim ayu tur fokarin maiyow au’uwi, iti raube’aten tur inabukikin naatu sabuw etei isah i ana fofoninamaim ina’uwih, men ta aukoun inabat ta inarukauwimih.
22 Jesus einwânni modo iwymârydo mâinduakely watay, tadahulizeba ikâ. Waunroem âdaunlo awyly egâ wao. Idânârâ âdapa lelâ aidyly, aguely watayma tâwâlâ imary nhangahumo onwa iekâ, Kywymâry Jesus emaryem awyly xutuhoem. Koendâ iwâgâmo mâuntuba âmâ watay, Deus induakeyby keba kulâ iduakezemo âmâ. Awylygue Deus izepa ato anhedylymo-ro watay, âzewentâoze lâpylâ âmâ, mâinduakehobyry wâgâ. Âdy inakai akâiedâ. Tywykeba ikâ.
22 Mata men nakabiy Regah ana bowabow isan sabuw inabow fair initih, naatu sabuw afa hai kakafin bairi men kwanafaram, biya inakubaitutur gewas.
23 Timóteo, âuwe oday tâwâmase mawyly, tutuze urâ. Awylygue, paru lelâba enygâ, uguely. Vinhu âdiempa âenygâ lâpylâ, âuwe ewânu ekadoem.
23 Men harew akisin inatom, wine kikimin inisuwai auman inatom, anayabin ya ana babaninamaim o mar etei kusasawow.
24 Xirâ enanâguegâ. Tâlâ Deus izepa ato aieni inakanhe aito tâenseim. Idânârâ tâdutuoze âsenagazeze awyly anhetyby wâgâ. Tâlâ olâ mâkâ inakanhe aito tâensenry, tutuzenry warâ, ânguy nutuba ise-ro warâ, xypyry odaxi idyly ara.
24 Sabuw afa hai kakafih i boro marta’imon bebeyan ina’inan, naatu baibatiyen hinab, baise sabuw afa i wa’iwa’iramaim kakafih tisisinaf ufibo tibirerereb.
25 Tâlâ lâpylâ Deus ize ato aieni koendâ aito tâenseim. Tâlâ lâpylâ mâkâ koendâ aidyly tâensenry, tutuzenry warâ. Âdalâ olâ koendonro awyly âdutuoze.
25 Ef nati ta’imon sawar gewasih i bebeyan tai’itah, naatu men abisa ta isisinaf boro wa’iwa’irin na’inumih etei boro hinan rerereb yan hinatit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Timóteo 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.