1 Coríntios 15

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Unâ tâdâsemagueho âyanmo kâengatuyby mâenanâguedyzemo wato iwerâ, Cristo eynynâ ypemugudo. Kâmakezelâ Cristo iguely kely mâindatuomo, tâinwânse ani âmaemo. Unâ iwâkuru âyanmo kâengatuyby mâinwândylymo; mâinmowâbyra âmaemo.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Xirâ unâ mâinwântuomo, Jesus mâinwântuomo warâ lelâ Deusram mâzemakeolymo. Mâinwâmpyra kulâ, “Jesus tâinwânse urâ” myguelymo watay, âdyem nitaymba awârâ; tâmakezeba ise âmaemo-ro warâ.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Unâ yam egatuybylâ ani âyanmo kâengatuly, unâ tutuzeim lelâlâ. Inakanhe aguitobyry xygakeze myakâwâm Cristo iguely. Deus itaumbyry awo wâgâ “Arâ ise aidyly” kehobyry aralâ myakâwâm mâkâ Kywymâry aidyly.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Tuhu imâsedo esagueyby odaji myakâwâm eguepybyry âzetadâoly. Azagâ emedyly idyly wâgâ myakâwâm Deus kurâem nhetondyly, itaumbyry awo wâgâ iweniby aralâ.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Kurâem itondybyem myakâwâm Pedroam âepanâguely. Ilâpyryem doze lelâ tywâgâ aguenriem tinduakeyby modoram âepanâguely.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Ilâpyryem myakâwâm quinhentos tâinwânni modo âtâdyguyhomobyryam âepanâguely. Akaemo ewy tâigueze; aguilâ olâ iguedânry. Akaemo mawânkâ iwerâ Jesus igueypyemba awyly wâgâ agueim.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Ilâpyryem Tiagoram âepanâguely. Ine kubalâ idânârâ tywâgâ aguenriem tinduakeyby modoram âepanâguely.|src="cn01850B.tif" size="span" loc="1 Corinthians 15:1-11" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1 Coríntios 15.3-7"
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Idânârâam tâepanâguebygueduo, xypyryem akâwâm yam âepanâguely lâpylâ. Mâkâ kâinwândyly akâwâm, akaemo nheinwâmpygueduo iweâpa kehoem. Awylygue iamudo adakadybyem iazeypy emyenro urâ.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Jesus agâ adakobâdyby keba urâ; tywâgâ aguenriem induakeyby modo enday, âdy mâkeba urâ. Jesus Induakeyby kelygue tâzekeim mâkeba gâlâ tâise urâ warâ, mâkâ kâinwândyly iraynâ, toenzepa eynynonro modo enagazenibyry wawylygue.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Arâ wawyly umelâ, yagâ koendâ olâ akâwâm Deus. Iweloem yetondâ mâkâ, unâ egatuin-em Jesus induakeybyem witoem, iwâgâ auguehoem. Alâ kulâ inkâba ani uduakely, xirâ agânhetoem. Toenzepa kâsewanily, koendâ lelâ mâkâ xurâem kâsewanihoem. Eagonro modo, Kywymâry Jesus induakeyby modo takaze ton-honre kehoem kâsewanily. Auguely idanipyry modo toenzepa mâkâ tâinwânse. Urâ keba olâ akaemo nheinwântoem aienehoim; Deuslâ awârâ aieni. Yagâ koendâ tawylygue, mâkâ arâ ayedyly.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Koendonro kuru olâ unâ tâdâsemagueho egatuly, xina agueim atay, eagonro modo agueim atay warâ. Xirâ unâ âyanmo xina negatu; meinwândâmo-ro warâ.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Igueypyem, Cristo kurâem itobyryma ani xina nhegatuly âyanmo. Tâlâ olâ âduaymo wakeim: “Cristo igueduo kurâem tyetonze lelâlâ wâne akâwâm Deus, kyigueduo kurâem kyetombyra olâ ise” keim. Arâ adâkezeba itaungâ!
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Kyigueduo kurâem kitombyra kurâ-ro watayma Cristo myakâwâm kurâem nitondaymba-ro.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Cristo kurâem nitombyra watay, Deus itaumbyry âyanmo xina nhegatuly lâpeba tâise, âdy mâinwânkylymo peba tâise warâ.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Iguewâtyby modo kurâem nitombyra watay, konokuni kulâ tâise xina. “Deus olâ myakâwâm Cristo, igueduo, kurâem tyetonze” adâkeze lelâlâ xina warâ. Igueypy modo kurâem nitombyra kely âkealâ watay, Deus, Jesus kurâem nietondaymba tâise.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Iguewâtyby modo kurâem nitombyra-ro watayma myakâwâm Cristo kurâem nitondaymba lâpylâ-ro, tâkanâdobyrydâ negaseba warâ-ro.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Igueypyenlâ mâkâ watay, âdyem nitaymba mâinwândylymo, amitaynlymo kulâ. Igueypyenlâ mâkâ-ro watay, inakanhe amitomobyry nygakewâbyra tâise Deus, âji tâdâsenagazedoanlâ tâise mydâlymo, âigueduomo.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Cristo kurâem itondybyemba watay, idânârâ mâkâ einwânni iguewâtyby modo tâise tâdâsenagazedodâ, aunloenlâ Deus agâpa ietybymoem, inakanhe aitomobyry tygakezeba awylygue.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Iguewâtyby modo kurâem nitombyra, kyigueduo Deus agâ kipyra kurâ warâ watay, kaikâ lelâlâ tâise kurâ, kewâdyly kulâ kieinwântobyry wâgâ. Idânârâ tarâ onro anaym Cristo xurâem aguitayn-hobyry modo, kâwanopyry, kuomarobyry, awârâ modo âdyem nitaymba tâise.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Igueypyemba olâ Cristo iwerâ! Igueypyem awyly ume, kurâem tyetonze myakâwâm Deus. Awylygue tutuze lelâlâ kurâ, kurâem kyetonze lâpylâ mâkâ awyly.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 — ausente —
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 — ausente —
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Deus aguehobyry ara kehoem idânârâ aidyly. Waunroem kuru Deus, Jesus Cristo kurâem nhetondyly, igueypyem awyly ume. Cristo odopâduo ise kurâ eynynonro modo kurâem kitondyly.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Aituo maise onro anaym xypyrylâ idânârâ Deus iduery modo eon-honru, ton-honremba ienehonze Cristo. Awârâ adiempygueduo, “Pabai, agânhetoem amyguehobyry idânârâ ajietai. Âmâ lelâ Pymâ iwerâ. Imaym lelâ iwerâ idânârâ” keze Deusram.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Deus aguewâm, Cristo pymâem itoem. Iwerâ Deus eynynâbaom modo ton-honreim xypyry etay Cristolâ ise iwymârymo. Tuduery modo eon-honru sainze mâkâ. Sodadu wâne tuduery tiameyby tywykabeze sawânipyryem tawyly tienehon-hoem, myara ise Cristo tynynâbaom modo eon-honru nhainly.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Xypyryem kuru tainzeim ise tâjiguely. Kuduery awârâ tâjiguely, kyiguely tytaze kydawylygue. Cristo olâ tâjiguely sainze.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Iwenibyenlâ myakâwândy Deus itaumbyry awo wâgâ: “Idânârâ iwymâryem ise mâkâ âeni âewyly” kely myakâwândy iweniby. Cristo pymâem awylylâ agueho. Idânârâ iwymâryem lelâlâ Cristo. Tunwym Deus iwymâryem nipyra olâ; Deuslâ mawânkâ pymâem ieni.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Idânârâ iwymâryem Cristo awyly, aguewânmy Deus. Idânârâ Deus izepaom modo eon-honru tyaimpygueduo, “Pabai, agânhetoem amyguehobyry idânârâ ajietai. Âmâ lelâ Pymâ iwerâ” keze tunwym Deusram. Warâ ise idânârâ Deus emaym lelâ idyly, ize ato ara lelâ itoem.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Tâlâ iguewâtyby modo eynynâ batiza ini modo. Iguewâtyby modo kurâem itondyly neinwâmpyramo-ro watay, arâ anitaymbamo tâise.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Xina myarâ, myarâ warâ Jesus xunâry egatuze adakobâni modo kâmayno einkâ takaze inanry xina. Iwâgâ xina aguepa nipyra olâ; tutuzema xina, tyâly-ro watay, xypyry etay kurâem itonze tawyly. Arâpa-ro watay, âdaunloenlâ xirâ âwanu xina aniensezedaymba tâise.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Cristo eynynâ ypemugudo, kopaelâgâembaba inanry Jesus eynynâbaom modo yâly nhegaedylymo. Âkealâ xirâ auguely. Toenzepa olâ inanry kâzehoguedyly, âduaymo Kywymâry Cristo Jesus anhetyby wâgâ.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Tarâ Efesodâ kâmaynoem keankâ kâdutuly. Ânguydo imeom tyewiâseim modo agâ kâjitoguyly waunlo ara keankâ, Jesus Cristo wâgâ augueday, yizepaom modope awylygue. Yigueduo kurâem witondyly kâinwâmpyra urâ-ro watay, âdyem nitaymba tâise arâ kâsenagazedyly. Aituo “Ize kydatolâ kyzeinre, toku ikaji kitoem kehoem kydadakuinre warâ, kopaelâgâlâ igueze mawânkâ kurâ” Deus eynynâbaom modo keho ara awidyly lelâ tâise koendonro.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Aypa olâ! Arâ aguewâni modo aguelygue tâsenoguzeba itaungâ. “Xypyry etay iguewâtyby modo kurâem nitaymba ise” kewâni modo agâ on-hoam midylymo-ro watay, earamolâ ise mâinwândylymo. Tutuzelâ âmaemo wakely: “Tadataen-ho inakai, koendâ aini modo inakanhe tyesemo” kely.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Koendâ angahumo oday âunâgumo nidâ, saguhoem âunâgomobyry ara inkâba. Deus izepa ato aiedyly imowâdaungâ. Warâ auguely, mâpybazedomoem; tâlâ mawânkâ âduaymo Deus ize ato koendâ xutudânry modo.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Tâlâ ise sapâiguewâni modo: “Âdaraka ise kurâ, Deus kurâem kyetonduo? Âdaraka ise kodo? Xirâ kodo iwerâ tâlânro aralâka ise?” keim modo.
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Tuândy domodo! Kodo âdugukeoze, kodo iwerâ tâlânro ara inkâba ise. Ewy igueduo mawânrâ âpa ezay etâdyby ilusely.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Âdylâ ewy etâdyly, trigu ewy atay warâ, âtugugueim araba wâne, ondaxi ietybyem olâ tyazeze, ago tâise, taryseze, tâwiseze warâ.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Âikâlâ, âikâlâ warâ nady ewy modo Deus aguehobyry aralâ. Awylygue tâwy modo aralâ etâdyby modo iazely awyly.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Alâpylâ tâjiunru modo âzekiba lelâba awyly. Kurâ nhunru âikâlâ. Ânguydo imeom nhunru âikâlâ, tawâguneim modo nhunru âikâlâ warâ. Kanra nhunru âikâlânro kuru-ro warâ.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Arâ lâpylâ kau wogonro modo, onwogonro modo agâ âkeloem awyly. Idânârâ kau wogonro modo iwâkuro, taunlo onro wogonro modo iwâkuro agâ âkeloem.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Xixi, nunâ, ximukâ warâ ehoru âzekiba lelâ inkâba lâpylâ, tâwâlâ lelâlâ wâne idânârâ iwâkuruem lelâ awyly. Idânârâ ximukâ modo, âzekiba lelâ ehorunu nitaymba.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Arâ lâpylâ ise kurâ iguewâtyby modo kurâem Deus kyetonduo, âkeloem ise kodo iweloem, iwerâ tâlâ kydato agâ. Kodo iwerâ tâlâ kydato igueze mawânrâ. Kodo iwelo olâ ise igueim keba.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Mârâ kodo tâpyâzeim ton-honreim keba, inakanhe ini kulâ. Kodo iweloem ietyby olâ ise ton-honreim, tywâkureim warâ.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Mârâ kodo tâpyâzeim xirâ anano kulâ. Kurâem kitonduo olâ kodo iweloem ietondybyem ise Deus Ispirituryam. Tâlâma kodo xirâ anano kulâ. Tâlâ lâpylâ olâ ise kodo iweloem ietondyby Deus Ispirituryam.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Warâ Deus itaumbyry awo wâgâ iwenibyem awyly: “Waunroem âepaigueim kurâ Deus nhugukyly myakâwândy Adão, tunre, tybygue warâ” warâ iwenibyem awyly. Tâlâ olâ mâkâ, “Adão xypyry” keho, Jesus Cristo. Mâkâ wâgâ kydâzemakeoly. Mâkâ wâgâ iweloem kydâieholy, aunloenlâ Deus agâ kitoem.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Kodo Deus Ispiritury iweloem nhetondyby koendonro kuru, kodo adainrim takaze. Kodo tunreim, tybygueim warâguema saguhoem kydâduguholy. Ilâpyryem pylâ kodo Deus Ispirituryam iweloem ietybybe kidyly-ro.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Kaudyly ume, waunro uguondo nhugudyly myakâwândy onro edunugue. Mâkâpygueduo iweâpa lelâlâ myakâwâm Deus eagonro uguondo onro anaxi ingonodyly, mâkâ Adão takazeno kuru.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Idânârâ kurâ domodo xirâ onro anano modo Adão sodo aralâ sodomo, onro edunugue xygatyby aralâ. Cristo xurâem itaynrim modo sodo olâ ise Cristo kurâem itondybyem myani sodo ilâ emyenro. Iweloma ise kodo, Cristo Deus ezaypa âetyby sodo iwelo ara.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Uguondo onro edunugue xygatyby aralâ kurâ, arâ lâpylâ ise uguondo Deus eydâ atodâba âetyby ara kydawyly.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Xirâ mâuntudyzemo wato, Cristo eynynâ ypemugudo. Pymâem kuru Deus atoram kâgawântaymba kurâ kodo iwerâ tâlâ kydatogue. Âji ânguy nadaimpa, niguepa warâ atodâ itoem nudupa mawânrâ; xirâ kodo iwerâ tâlâ kydato tâwâmase, tadainze warâ awylygue. Kodo iwerâ tâlâ kydato âdugukeoze olâ. Arâ ise aunloenlâ Deus agâ kydawyly, tâwânepa kydawyly, âdaunloenlâ kydadaimpa kydawyly warâ.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 — ausente —
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 — ausente —
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Xirâ kodo iwerâ tâlâ kydato tadainze lelâlâ wâne, âdaunlo emedyly wâgâlâ olâ ise âdaunloenlâ adaindânryem âieholy, kâty kywogonro iduatyby, iwelo agâ kiungukely ara.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Kodo adainrim adaindânryem âiehoduo, Deus itaumbyry iweniby agueho aralâ ise aidyly:
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 “Tâjiguelyam wakykenre:
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Deus aguehobyry sakanibyryem lelâ kurâ idânârâ. Deus, Moisésram tâzezewenry inwenien-hoymby kindadylygue, mâkâ izepa ato aienibyryem kydawyly kiuntuly. Awylygue ani kyiguely kiyntadyly, kyigueduo kydâsenagazedyly kiyntadylygue. Iwerâ olâ tyanepa kurâ, inakanhe aguitobyry xygakeybyem awyly kiuntulygue.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Kon-honwanâdâ olâ Deus, izepa ato aguiempyra kitoem, Kywymâry Jesus Cristo kurutobyry ara lelâ aguidyly awylygue. Awylygue mâkâ agâ aguykeba kipyra kine: “Pabai, iwâkuru lelâlâ âmâ! Idânârâ koendâ awyly takaze koendâ mawyly!” kykenre. Aunlolâ Deus kyzehoguene.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Ypemugudo Cristo eynynâ kâinwyneguyly modo, Jesus toenzepa einwândyly kâjimowâdaundâ. Deus kodo iweloem ietonze awyly einwândyly kâjimowâdaundâ. Kywymâry Jesus amânhetomoem aguehobyry, amânhepyra tâiseba itaungâ. Alâ kulâ inkâba ise xurâem amitomobyry, amyguehomobyry warâ, eagâ kydawyly ume.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.