1 Coríntios 14
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Toenzepa âpynedaungâ. Deus Ispiritury inomedâdomoem ekadaungâ, mâkâ inomedâdomobyry ara xurâem amitomoem. Itaumbyry mâengatuhomoem inomerymo nhuduhoem ekadaungâ kuru.
1 Yabow i ayawasamaim wan nama nabonawiy, naatu dogor wanawanan akok gagamin Anun Kakafiyin usar bai enan akisin kwananuwih kwanab, usar gewasin naatu au gagamin i God ana tur binan ana usar kwanab.
2 Âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue aguein-ro watay, Deus lelâ âdakeze mâkâ aguely awyly xutuim. Deus Ispiritury eon-honrugue mawânkâ tutuzenry kehoem aguely.
2 Orot yait menan botabir tur ta’amaim eo i men sabuw isah eo, baise God isan eo. Anayabin men yait ta so’ob tur boro nanowar naniyan nab, nati tur i Anun Kakafiyin ana fairane tur anababatun wa’iwa’irin eo.
3 Mâkâ tutuzeinhelâ Deus itaumbyry egatuim olâ Jesus nheinwântomo imâem tyenehonze, tâsenagazedyly nhemaen-homoem ton-hondâzemo. Tytyreim, kaikânro modo warâ tuomazeânzemo lâpylâ warâ.
3 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan i sabuw isah eo baibais, koufair, nuhifot ebitih.
4 Mâkâ unâ âkelo tâjitanru Ispíritudâba âenigue agueim watay, âwâlâ kulâ mâkâ âturudyly. Mâkâ kurâdo indakylyenlâ Deus itaumbyry egatuim olâ idânârâ idataynrim modo turuse, Deus wâgâ imâem nhutuhomoem.
4 Yait menan botabir tur ta’amaim eo, nati i taiyuwin ebibais. Baise orot yait God ana tur eo ebibinan, i God ana sabuw tutufin etei ebibaisih.
5 “Âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue adâkezeba itaungâ” uguely mâkeba. Tâwâlâ tâise idânârâ amyguelymo, idânârâ enomedâdybyenlâ watay. Koendonro kuru olâ idânârâ Deus itaumbyry tâjitanru tutuzeinhelâ mâengatulymo; arâma idânârâ âjidaholy âdakeze aguely awyly. Âkelo tâjitanru Ispíritudâba âenigue egatuyby âjidaholy ise, âdakeze aguely awyly egatuimbe-ro watay lelâ. Arâ ise Jesus einwânni modo ton-honre lelâ nheinwândylymo.
5 Ayu au kok kwa etei mena tabotabir tur ta’amaim kwatao, baise au kok gagamin anababatun i binan ana usar kwatab, anayabin orot yait tur eo ebibinan ana baibais i gagamin. Orot menan ebobotabir i gewasin, baise orot ta nati kou’ay wanawanan tur nabotabir nao ekaleisia etei hinanowar saise boro nibaisih.
6 Âyanmo adakobâze udâondyse wawyly, tutuzelâ âmaemo, Cristo eynynâ ypemugudo. Agâmo wawyly ume, âkelo tâjitanru Ispíritudâba âenigue auguely-ro watay, âdyem nitaymba tâise awârâ âmaemoem, âdakeze auguely mâuntubama tâise âmaemo. Âyanmo kâengatuhoem yam Deus nhutuen-hoymby kâengatuly watay, Jesus mâinwântomo wâgâ auguely watay, Deus itaumbyry awo wâgâ iweniby kâengatuly watay, âdy Jesus einwânni modo nheinwânkyly, anhekyly warâ wâgâ inomedâdylymo watay, Jesus mâinwândylymo imâem iese âmaemo, mâindakylymoenlâ augueduo lelâ olâ.
6 Naatu taitu, ayu atan kwa ata binanawan ana veya, menau tabotabir tur ta’amaim atao’o na’at boro baibais atit? Baise tur boubuh, not so’ob boubuh, tur binan God biyanane, naatu God ana roube’aten tur ana bow anan, turobe boro imaim nibaisi.
7 Etaungâ awârâ flauta, harpa warâ tydywâtuneim modo. Koendâ idyly xutudânry kulâ idyin-ro watay, inakanhe kulâ âzeremutâdyly. Aituo pylâ tygâseim modo, âini modo warâ nhakaladânehonly-ro warâ.
7 Ef ta iti na’atube, ben hai sawar douduf na’atube hinirabirab, o fik na’atube hinababin kwanekwan orot benayan boro mi’itube naniyan nab naben gewas?
8 Mâkâ trombeta idyim koendâ nidypa watay, sodadu domodo nohondaymba tâseguebyhomoem.
8 Naatu orot yait tour men ebababin gewas, baiyowayah boro mi’itube hinaso’ob gewas hibobuna baiyow isan?
9 Arâ lâpylâ tâdâtâdyguyhodâ Deus wâgâ âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue amyguelymo-ro watay, âdakeze aguely awyly nutuba awylymo. Sapezenruam amyguehomobyry adaholy-ro waunlo ara kulâ ise!
9 Ana itinin i ta’imon, o mena nabotabir tur ta sabuw men hisoso’obamaim kuo, sabuw boro mi’itube naniyan hinab o abisa isan kuo? O a tur asir isaroun me yan ere’er.
10 Toenzepa xirâ anaym tâjitanru âkelo modope awyly. Mârâ tâjitanru xutuwâni modoem âdakezelâ mârâ aguely; xutudânry modo xurâem olâ mârâ âdakely keba-ro waunlo ara kulâ.
10 Tafaram wanawanan tur i moumurih maiyow, naatu nati tur etei i hai yabih auman men ta yabin enamih.
11 Ânguylâ ytainly tâjitanru kâuntulygueba-ro watay, âkelo anano mâkâ awyly tutuze urâ. Iduanomo keba wawyly, tutuze mâkâ warâ, ytanru nutuba tawylygue.
11 Isan imih tur nidun anonowar naniyan men abaib ayu i touman orot amatar, nati orot tur oyan isan, naatu tur oyan auman ayu isou touman orot matar.
12 Tutuze urâ, toenzepa Deus Ispirituryam mâzenomedâodyze mawylymo. Einwânni modo imâem Jesus wâgâ nhutuhomoem amânhetomoem olâ ekadaungâ.
12 Imih o yait a kok gagamin i ayubit ana usar ta inab inabow, basit God kwi’fefeyan saise usar menatan o inab ekalesia inabibais boro nit.
13 Âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue adâkeze âmaemo-ro watay, Deusram ekadaungâ; “Pabai, ienomedâgâ, tâjitanru tutuzenry auguehobyry âdakeze aguely awyly auguehoem” kewâtaungâ.
13 Ana’an iti isan sabuw iyab menah ebobotabir, gewasin hinayoyoban, saise tur koubuna isan ana usar auman hinab hinakubuna sabuw hinaso’ob.
14 Tâdâtâdyguyhodâ, âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue Deus agâ auguely-ro watay, auguehobyry kâuntuba wawylygue, yangahu oday lelâ nitaymba auguehobyry. Deus Ispiritury mawânkâ yispiritury agâ agueim, auguehoem.
14 Anayabin ayu mena’umaim ayoyoyoban, ayubu auman ibo eyoyoyoban, baise au not men kafa’imo so’ob ayu abisa ao’o.
15 Âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue auguepa widyly keba olâ, arâ auguehoem Deus Ispiritury ienomedâdyly watay. Âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue, ytanwe lâpylâ warâ Deus agâ agueze olâ urâ. Âkelo tâjitanru Ispíritudâba âenigue iwâgâ igâtuze urâ, ytanwe igâtuze lâpylâ olâ urâ.
15 Ayu boro abisa anasinaf? gewasin ayu i boro ayubu airi anayoyoban, naatu au not auman airi anayoyoban, ayubu airi ew anatabor naatu au not auman airi anatabor.
16 Tâdâtâdyguyhodâ, âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue Deus agâ amyguelymo watay, amyguehomoam “Âkealâ awârâ” kewâpyramo idataynrim modo, nutuba tawylymogue.
16 Ayubimaim God ana merar iyi kubobora’ara’ah, orot ta boro mi’itube naso’ob airi God kwanabora’ara’ah, naatu boro mi’itube naso’ob nibasit. Anayabin nati orot i men so’ob o abisa’awat kuo’o.
17 Tâwâlâ lelâlâ wâne amyguehomo koendonro awyly, nutubamo watay, Deus wâgâ amygueho nutuwâbyramo ise. Aituo ise amyguehomobyry âdyem nipyra-ro warâ.
17 Basit o i merarayow gewasin maiyow God kubitin dogor tutufin etei, baise taituwa nati na ebatabat men kubibais.
18 Âkelo tâjitanru Ispíritudâba âenigue adâkeze urâ, akadâmo kehoem. “Âkelo tâjitanru Âispiriturydâba âenigue auguehoem amânhetobyry wâgâ koendonro lelâlâ âmâ, Pabai” uguepa wipyra winase Deusram.
18 Ayu i God ana merar ayiy, anayabin ayu menau botabirin tur ta’amaim o isan kwa etei ana tabir.
19 Einwânni modo âtâdyguyhodâ olâ, nhutulymoenlâ auguely, Jesus einwândyly wâgâ kâenomedâdaymo. Unâ imâemba egatulylâ koendonro kuru, imâem egatuyby âkelo tâjitanru Ispíritudâba âenigue takaze kehoem. Jesus wâgâ augueday cincolâ auguedyse wawyly, ânguy nhutudânry wâgâ toenzepa kehoem auguepa witoem.
19 Baise ekalesia hai kou’ay wanawanan ayu tur etei five akisin anao sabuw etei boro naniyan hinab naatu nibaisih, baise menau nabotabir tur 10,000 na’atube anao ana baibais i en.
20 Cristo eynynâ ypemugudo, âwâgâmo kulelâ inkâba âpaunzedaungâ, iamudo âpaunzedo araba. Iamudo iwelo egaseyby inakanhe tâjidyly wâgâ nâpaunzedaymba, myara lâpylâ itaungâ. Xutuyby âdy koendonro, âdy inakai warâ awyly xutuim ara âpaunzedaungâ.
20 Taituwau, men kek hai notabe kwananot, men kek sosofabe kwanarerey kwanekwanemih, baise orot babin hai not kwanab tur kwanao.
21 Warâ myakâwândy Deus itaumbyry awo wâgâ iwenibyem awyly:
21 Buk Atamaninamaim wanawanan ofafar iti na’atube hikirum,
22 Âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue enomedâdyby aguely watay, Jesus eynynâbaom modoem mârâ aguehonly, einwânni modoempa. Tâjitanru tutuzeinhelâ Deus itaumbyry egatuhoem tâzenomery Deus Ispiritury nhuduly olâ, Jesus einwânni modoem, mâkâ wâgâ koendâ nhutuhomoem, koendonro xurâmoem mâkâ anhekyly awyly nhutuhomoem warâ. Einwânni modoram nhutuen-honly, einwântânry modoamba.
22 Menat ebobotabir i men sabuw baitumatumayah hai i’inan, baise sabuw iyab men tibitumatum hai i’inanen, naatu tur binan i sabuw iyab men tibitumatum isah, baise baitumatumayah isah.
23 Tâdâtâdyguyhodâ idânârâ âmaemo âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue amyguelymo-ro watay, Jesus einwântânry modo, ton-honremba kulâ Jesus einwânni modo warâ egawândylymo-ro watay, akaemoam âwankuem âiehoze âmaemo. “Tuândy kulâ mynra akaemo” kehonze âmaemo.
23 Imih ekaleisia tutufin etei hinaru’ay, naatu sabuw etei menah nabotabir tur ta’amaim hinao’o, sabuw afa ufunane hina tema’am, naatu sabuw iyab men tibitumatum boro hinao, “Sabuw tibikoko’aw kwa’itih?”
24 Âtanwemolâ Deus itaumbyry mâengatulymo-ro watay olâ, Jesus einwântânry modo, ton-honremba kulâ Jesus einwânni modo warâ amyguehomo xutuzemo. Inakanhe aini tawyly xutuzemo. Deus aguehobyry takaze tawyly; mâkâ xurâem, tâwentâguezeim tawyly warâ xutuzemo.
24 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan ufun orot baitumatum atin ma enonowar boro dogoron narusib. Anayabin tur abisa nonowar ana kakafih etei hina hibebeyan itan.
25 Aituo ise âkadulymo Deus izepa ato adientyby modo wâgâ. Âzeguhoam isemo, Deus ehoguezemo warâ. “Âkealâ, tarâ agâmolâ mynra Deus” kezemo.
25 Ana not wa’iwa’irin ma’am etei tit irerereb naatu boro sun nayowen Regah nakwafir, bebeyanamaim naorereb nao, “Turobe God i kwa wanawananamaim bairi kwama’am!”
26 Cristo eynynâ ypemugudo, Deus mâen-hoguedomoem mâtâdyguyduomo, warâ ise amidylymo. Deus tien-hoguedoem igâtuni modo, tâwâlâ nigâtudâmo. Deus wâgâ enomedâni modo, tâwâlâ nenomedâdâmo. Unâ Deus nhutuen-hoymby egatuim modo, tâwâlâ negatumo. Âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue unâ egatuim, tâwâlâ negatumo; âdakeze aguely awyly agueimpe olâ nidâ. Arâ aitaungâ, agonromo koendâ Deus wâgâ nhutuzezedomoem.
26 Taituwau, abisa ao yabin i iti, bora’ara’aten isan kwanaruru’ay ana veya, orot boro ew natabor, orot ta boro ni’obaibiyi, orot ta boro God ana tur naorerereb, orot ta boro menan nabotabir, orot ta boro nati tur nabotabir nakubuna kwananowar, naatu sawar iti etei i ekaleisia wowabin ra’at isan kwasisinaf.
27 Âduaymo âkelo tâjitanru Ispíritudâba âenigue adâkedyze donro modope-ro watay azagâ, azagâ tokalâ warâlâ anygue, âjiantaylâ. Âdakeze aguely awyly agueimpe nidâ-ro warâ.
27 Menamaim omih orot rou’ab o tounu hinao naatu men tounu nanatabir, naatu tur i orot ta nao nasawar, imaibo ta nao, men auta’imon kwanarahimih, naatu orot ta i nati tur nabotabir nakubuna.
28 Ânguy agueim peba-ro watay, âmaemo âkeloem agueze keim modo MYK alelâ itaungâ. Odaymolâ âkelo tâjitanru Ispíritudâba âenigue Deus agâ aguewâtaungâ, tydaseinhe inkâba.
28 Baise koubuna’ayan orot nati’imaim men nama’am na’at, orot nati tur eo gewasin ekaleisia wanawanan boro awan nafot, i akisin God hairi’imo hinayoyoban.
29 Azagâ, azagâ tokalâ warâlâ Deus aguehobyry egatuim nidâ. Idataynrim modo koendâ niwaunsedâmo aguehomobyry, Deus wâgâ, Deus wâgâpa warâ aguely awyly tiuntuhoem.
29 Orot rou’ab o tounu God ana tur hinabinan, naatu hinabibinan wanawanan, binanuyah afa nati tibibinan hai tur hinafufun gewas.
30 Mâkâ tâmyreim ewy Deus tyam nhutuen-hoymby adâkedyze-ro watay, mâkâ Jesus wâgâ egatuim adâkeho newanike wao, nekadâ turery onwa, mâkâ adâkedyze donro XYDYK itoem, aguehoem warâ.
30 Naatu nati tur inan wanawanan orot ta kou’ay wanawanan ma’am God ana tur ta boubun na isan birerereb ana veya, nati orot bat ebibinan awan nafot.
31 Idânârâ âmaemo egatuly xutuwâni modo tâwâlâ egatuwâdaungâ. Tokalâ, tokalâ warâ olâ ise amyguelymo. Arâ ise koendâ âdakeze Deus aguely awyly, idânârâ einwânni modo nhutulymo. Aituo ise imâem Jesus nheinwânsezedylymo.
31 Anayabin kwa ta’ita’imon a veya ti’inu’in na’atube boro kwanabinan, saise sabuw etei boro roube’aten tur hinab hinaso’ob naatu koufair hinab.
32 Deus itaumbyry egatuly xutuim modo adâkely tâpagunâzelâ nidâ, tagonrodo agueho tiunduhoem.
32 Dinab oro’orot iyab God ana tur hio tibibinan hai tur i hinakaif gewas.
33 Koendâ lelâ Deus ize awyly tâdâtâdyguyhodâ, on-hoam lelâ agueim modo aguely warâ inkâba.
33 Anayabin i men baibikwarisen ana Godamih, baise tufuw ana God.
34 Âmaemo Jesus eynynonro modo mâtâdyguyduomo, pekodo modo tunâgueba nidâmo, kâzewenry ara idânârâ tâdâtâdyguyho modo oday. Iso akaemo xutuim, kâzewenry aralâ. Aituo pekodo modo âjigue tunâgueba nidâmo, Deus itaumbyry egatuly nekuâdâbyra itomoem.
34 Ekalesia wanawananamaim baibin i awah nafot hinama. Baibin isah men baibasit ema’am boro tur hinao, baise ofafar eo na’atube awah nafot orot babahimaim hinanutanub hinama.
35 Mârâ unâ nutubamo-ro watay, tusolâ napâiguemo, tâtyam saintybyem. Kywypadoem kulâ pekodo Deus itaumbyry egatuly ume itabygu.
35 Sawar ta isan so’obamih baremaim a’aawah hinibatiyih, anayabin ekaleisia wanawanan baibin tur o isan i biya’ohow ema’am.
36 Xirâ augueho wâgâ yagâ koendâ mâseinwâmbyra âmaemo-ro watay, amyguehomo augueho nakadaymba. Enanâguewâdaungâ, waunroem kuru Deus itaumbyry egatuimbyry keba mawylymo, waunroem idanipyry keba mawylymo warâ.
36 Kwanotanot God ana tur kwa akis biyamaim busuruf? Ai nati tur i kwa akis isa na?
37 Deus itaumbyry mâengatuhomoem Ispirituryam enomedâdybyenlâ âmaemo, Deus ewanu aieniem enomedâdybyenlâ âmaemo warâ watay, tutuzelâ âmaemo, Kywymâry Jesus kâinwenihoem aguehobyryenlâ kâinwenily awyly.
37 Orot yait enotanot i God ana dinab orot, naatu God biyanane ayubin ana usar bai ema’am, abisa kwa isa akikirum boro naso’ob, iti i Regah ana obaiyunen tur.
38 Xirâ augueho iwaunsedânry, einwântânry warâ watay, tâwâlâ niwantaguebyra awyly, agueho kâjiwantaguedaundâ olâ.
38 Baise iti tur nanowar nakwakwahir, God boro ibo nakwahir ana tur men nanowar.
39 Cristo eynynâ ypemugudo, toenzepa Deus Ispirituryam ekadaungâ, Deus itaumbyry egatuin-em mitomoem. Âkelo tâjitanru Deus Ispiriturydâba âenigue adâkedyzedonrobe-ro watay olâ, “Adâkezeba ikâ” tâkezeba itaungâ eyam.
39 Isan imih taituwau, dogor kwanabotawiy God ana tur kwanab gewas kwanabinan, naatu sabuw afa menah botabir teo men kwana’otanih.
40 Deus iomaenze mâtâdyguyduomo, âdalâ kulâ inkâba tâdâtâdyguyhodâ aitaungâ. Adâkeho saintuo lelâ agueim watay, anygue; amyguehomo iwânwântaungâ.
40 Baise kwana’itin gewas sawar etei i hai efamaim kwanasinaf naatu kakaf ana efamaim.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.