Mateus 15

Bakairí NT (BKQ_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Aituo fariseu domodo ewy, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo ewy warâ idâlymo Jerusalémdâpa, Jesus agâ âtunâgueze. Aituo aguelymo:
1 Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hina Jesu hibatiy hio,
2 — Kydamudo ezewenrypyry ara inkâba âynynonro modo aidyly. Tâwinduatomoem nâzemaunguewâbyramo, kâzewenry ara. Kâzewenry nhakadylymo. Koendâpa akaemo awârâ modo inmoly — kelymo.
2 “Aisim o a bai’ufununayah, bai’obaiyen ata a agir hibitit men tebobosiyasiyar, naatu umah sauwena’e ere kato auman bay te’au?”
3 Aituo Jesus eyanmo aguely: — Âmaemolâ Deus aguehobyry aietânry. Izewenrymolâ mâinwânkylymo, Deus aguehobyry mâkeba.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo kwa aisim God ana obaiyunen tur kwa’astu’ub uwatanah hai binanakwar kwabi’ufunun?
4 “Unwânmo, âzemo warâ einwântaungâ. Ize atomo eyanmo âunduwâtaungâ” kewândy Deus. “Tunwym, tyze warâ âsenagazedoem Deusram ekani xyâwâtaungâ” kewândy lâpylâmy warâ.
4 Anayabin God eo, ‘Hinat tamat kwanakakafiyih’ naatu ‘yait hinah tamah isan tur kakafin na’u’uwih i boro hina’asabun namorob.’
5 Âmaemo olâ aypa mâenomedâdylymo. “Unwânmo, âzemo warâ âdylâ nhekadylymo watay, ‘Tâlâ wato Deusram ise kâunduly. Awylygue âdy âyanmo kâundupa wawyly’ kewâtaungâ” myguelymo. Alâ kulâ mâenomedâdylymo, amidylymo warâ. Deus aguehobyry âwankuem mânhekylymo, amyguehomobyry lelâ mâinwântomoem.
5 Baise kwa a bai’obaiyenamaim, orot ta boro hinat tamat isah iti na’atube inao, ‘Sawar iti o atabibaisi i God ana siwaramih ayai, imih boro men karam anibaisi.’
6 — ausente —
6 Sinaf iti na’atube’eban hinat tamat kwakakafiyih? En! Baise, kwa asinaf iti’imaim God ana obaiyunen tur kwayara’iy kwa taiyuw abai’obaiyen kwabi’ufunun.
7 Koendonro emyenro wâne âmaemo. Izewenrymo kulâ olâ amyguehomo. Âwâgâmo Deus aguehobyry iweniwânmy Isaías:
7 Wanawan rerekabih! Isaiah i tur anababatunamaim kwa isa eo kirum,
8 — ausente —
8 ‘Iti sabuw ufurihiwat ayu tirursagiyu, baise hai notamaim i ef yok na’in tema’am.
9 kehobyry — kely Jesus.
9 Hai kwafiren ayu isou i wanawanan nikuwat; men basit orot hai notamaim ofafar hikikirum sabuw kwati’obaiyih hiti’ufunun.’”
10 Aituo Jesus kurâ domodo ingâsedondyly, eyanmo adâkehoem: — Idataungâ, xutuwâdaungâ xirâ augueho.
10 Imaibo Jesu rou’ay eaf ayuwih iuwih eo, “Abisa ao kwananutanub kwananowar naatu kwanasinaftobon yabin kwanab.
11 Mâimpymo mâkeba Deus agueho mankadomoem aieni; mâimpymo tâgaseze mawânrâ. Deus izepa ato amânhedyse mawylymo mawânrâ Deus xurâem inakai; angahumo odaylâ mawânrâ awârâ âtugudyly — kely Jesus.
11 Abisa orot awanamaim erur i men biyan ebobokarit, baise abisa orot awanamaim etitit i biyan ebobokarit.”
12 Aituo Jesus opaji xina saindyly. Xina aguely: — Fariseu domodo tutuze iwâgâmo amyguely awyly, awylygue akaemo agâ iewiâky — xina kely.
12 Imaibo bai’ufununayah hina Jesu hibatiy, “Pharisee abisa i’o isan hai naniyan ibi’afiy iso’ob?”
13 Jesus xinaram aguely: — Nady inakai ojionkeoly, adameoly alelâ. Arâ lâpylâ ise idânârâ Pabai kaynonro eynynâbaom modo adameoly eydâpa.
13 Jesu iyafutih eo, “Ai menatan ayu Tamai maramaim men tatanum i boro an wairoron etei na’uy ra’ah.
14 Tâseguâdâzeba itaungâ fariseu domodo kywâgâ aguelygue. Epy wâne eagonro epy nhakobâdyly myara akaemo. Deus aguehobyry koendâ nutuba tawylymo umelâ, kurâdo enomedâze kewâdylymo, Epy, epy alelâ adakobâdylymo watay, azakâlâ tyihuguezemo tâtagueim odaxi — kely.
14 Nati Pharisee biyahimaim kwanahaiw, anayabin i matah fim na’atube sabuw afa matah fim tibi’unawiyih, naatu boro etei hinan hub hinare.”
15 Aituo Pedro aguely eyam: — “Mâimpymo mâkeba Deus agueho mankadomoem aieni; mâimpymo tâgaseze mawânrâ. Deus izepa ato amânhedyse mawylymo mawânrâ Deus xurâem inakai; angahumo odaylâ mawânrâ awârâ âtugudyly” myguely enra. Koendâ wao awârâ wâgâ aguekâ — kely.
15 Peter eo, “Oroubon anayabin kuo anowar.”
16 Aituo Jesus aguely: — Iweâpa lelâlâ wâne yagâ mawylymo; inomedâdomo wato mâuntuba lelâ olâ âmaemo!
16 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa auman boro’ika tur hai yabih men kwaso’obamih?
17 Âpynirymo mâkeba Deus izepa ato amânhetomoem aienehoim. Eimpy mawânrâ kuwe odaxi idâly, ilâpyryem pylâ kokomiry odaxi-ro warâ. Awârâ modo odakâ sakadybyenma egasely lelâ-ro warâ.
17 Abistan awatamaim erur i en kabutitamaim etit naatu en uratane ere’er i kwaso’ob ai en?
18 — Kyangahu oday mawânrâ kydâpaunzedo, aguiendyse kydato, aguykeho warâ âtugudyly. Awylygue angahumo odayba âeni Deus izepa ato aienehonrim awyly.
18 Baise abisa awatamaim etitit i dogor wanawananane etitit, naatu i boun orot biyan ebobokarit.
19 Angahumo oday Deus izepa ato amânhedylymo wâgâ tunâgue âmaemo, kurâ mâyândyse midylymo; âkelo iwydy mâynanâdyze midylymo; eagâ mohogüin-homobyry keba kulâ mâynanâdyze midylymo; uguondo, uguondo agâ tâidyse awyly âewyly; pekodo, pekodo agâ tidyse awyly âewyly; imagadudyze midylymo; tâdâsenogudyly myguedyse midylymo; âkelo mâunâguedyze midylymo warâ.
19 Anayabin abisa orot dogoromaim etitit i not kakafin, sabuw rauw morob, turanah a’aawah ufuh na, baiwa’an kwanekwan, bain, baifufuwen, naatu yanuw koutabitabir.
20 Awârâ modo mawânrâ Deus xurâem âwykanânehoinmo. Tâdâzemaunguebalâ tâdâwinduadylyma Deus xurâem inakai mâkeba-ro — kely Jesus.
20 Iti sawar i boun orot babin ebi’afiy, baise uma sauwena’e ere kato bay ina’aa boro men ni’afiyimih.”
21 Jesus agâ xina târâpa idâly, xidadâ Tiro, Sidom warâ iwaguepaonram.
21 Jesu nati efan ihamiy naatu in tafaram Taiya Sidon hairi wanawanahimaim bar merar afa imaim tit.
22 Târâ xina awyly ume pekodo Jesusram saindyly. Judeu keba mâkâ pekodo, idamudo cananéu awylygue. Aituo adaenkely: — Ytyendâlâ ikâ. Âdamu Davi ara pymâ ton-honreim âmâ! Iexiry kadopâgue taseim; kua iekârâ wao. Toenzepa mâkâ âsenagazedyly — kely.
22 Canaan babin nati’imaim ma’ama na Jesu isan rerey eo, “Regah, David uwan, kukabibiru; ayu natu babitai i demon kakafih wanawanan hirun hiforatoun hibonawiy bai’akir kakafin maiyow ebaib.”
23 Jesus olâ âdakepa. Aituo Jesus opaji xina idâly. Eyam xina aguely: — Igonokâ awâkâ pekodo. Kyampyguedyly kulâ awâkâ. Kâkuâdâdyly kulâ awâkâ saenlu — xina kely.
23 Baise Jesu men babin isan tur ta eo. Imih ana bai’ufununayah hina hifefeyan hio, “Babin ku’u sa’ab en, rerey ufut enan.”
24 Jesus xinaram aguely: — Kypemugudo judeu domodo eniem keankâ kâjigonoholy; kaneru xuzatyby wâne myara awylymogue — kely.
24 Jesu iya’afutih eo, “Orot Natun nan i Israel sabuw sheep na’atube hikasiy hima’am akisih isah na.”
25 Aguely tindatuo mâkâ pekodo iwaguepa kehoem Jesusram saindyly. Âzeguhoam idyly. Enado âzeguhoam itybyem aguely: — Pymâ, iexiry odayba kadopâ nhânkygâ — kely.
25 Baise babin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah Jesu kwibaisu.”
26 Aituo Jesus aguely: — Koendâ inkâba iamudo ipyniry emakely, kaxorodoam xuduhoem — kely. {Awârâ adâkehogue, koendâ inkâba judeu keba modoram, judeu domodo xurâ xuduly. “Judeu domodo kua kânheto iwerâ. Judeu keba modo kua kânhedyly-ro watay, iamimeom pãogue kâenmakely, kaxorodoam kâunduhoen-ro waunlo ara ise” keze aguely.}
26 Jesu eo, “Kek hai bay men karam boro tanarouw nare haru hina’aan.”
27 Âdakeze aguely awyly xutuwâm olâmy mâkâ pekodo. Aituo aguely: — Arâlâ, Pymâ. Sodo modo mesa iaxi pyni in-hugueânehoymby tâinze olâ kaxoro imeombyry — kely.
27 Babin iya’afut eo, “Turobe Regah, baise bay momosarih tamah ana gemane tere’ere haru tebow te’aa.”
28 Jesus aguely: — Yeinwântâ mawylygue olâ ise ixiry kua kânhedyly. Mâkâ odaypa kadopâ kânhânkyly, mâenkadobyry ara — kely. Aguely umelâ kehoem myani mâkâ pekodo exiry koendâ idyly, kadopâ tuodaypa egaseduo.
28 Imaibo Jesu eo, “Babin o a baitumatum i ra’at kwanekwan, imih abisa kukokok i namatar.” Naatu nati ana maramaim natun babitai yawas.
29 Tonlopyryem Jesus agâ xina idâly, paru Galileiaram. Aituo Jesus iwy angataji âkuly. Târâ ekadyly.
29 Jesu efan nati ihamiy naatu Galilee harew kukuf rewarewan remor in, imaibo oyaw ta sisibinamaim yen in tafan mare.
30 Toenzepa kehoem kurâdo eyam idâly. Nhakylymo ezeumpadyby modo, tywyke iazeypy modo, epy modo, tytarenry modo, âkelogue tâwânuneim modo lâpylâ warâ. Enadoram nhakylymo. Idânârâ kehoem kua nhetaynly.
30 Sabuw moumurih maiyow hai sabuw ah kafikafirih, matah fim, ah umah murumurubih, awah gugih naatu sawusawuwih afa moumurih maiyow auman hibow hina Jesu nanamaim hiya, naatu etei’imak iyawasih. Sabuw matah fim ah umah murubih hina Jesu biyan titit|alt="blind and lame come to Jesus" src="CN01785b.TIF" size="col" loc="Mat 15.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.30"
31 Tytarenrybyry modo koendâ kehoem âjitainlymo. Tywyke iazeypy koendâ idylymo. Adakobâdânrybyry modo koendâ adakobâdylymo idyly. Epybyry modo koendâ nhedylymo warâ. Awârâ tientuo tonlo modo toenzepa kehoem âsewânilymo. Aituo israelita domodo iDeusry nhehoguedylymo: — Koendonro, ton-honreim warâ âmâ, Deus — kelymo.
31 Awah gugih tur hio, ah umah murubih higewasin, ah kafikafirih hibat hiremor, naatu matah fim higewasin hinuw sawar hi’itah isan, sabuw hifofofor men kafaita. Naatu Israel hai God wabin hibora’ara’ah.
32 Jesus xina ingâsedyly. Aguely xinaram: — Ytynroem enra asaemo kurâdo. Kopaelâgâbygueduolâ asaemo yagâ awyly. Taypa âetybybe asaemo duay. Âdy nheinlymo peba-ro warâ. Ipynirymo kâundupa kulâ kâingonodysebamo urâ, tâtyram todopâdaymo ânwa oze ihuguezemo mawânkâ tokozelymogue — kely.
32 Jesu ana bai’ufununayah eaf hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Ayu sabuw aitih abiyababan anayabin hina bairi ama’ama veya tounu sawar naatu boun hai efanamaim men abisa ta ema’am boro hina’aan. Ayu men akokok a murumurubih aniyafarih hai ubar hinan. Hinanan boro efamaim bayumih hinigagamat.”Jesu masaw yanamaim eyoyoyoban|alt="disciples distributing bread" src="CN01718B.TIF" size="span" loc="Mat 15.32-38" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.32-38"
33 Aituo xina aguely Jesusram: — Kuantomoem nudupa lâpylâ olâ, iwague xidadâdâ kydawylygue. Asaemo xuato âdykâ imâem pyni kiempyra ise kurâ — xina kely.
33 Naatu ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Iti arar yan bay boro menamaim tanab nakaram iti rakit gagamin tana’afuwagiy?”
34 — Âdara pãobeka âmaemo? — kely. — Sete lelâ, PU warâ kanra âjihuyby warâ — xina kely.
34 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy bai’ab kwabobotanen?” Hiya’afut hio,
35 Aituo kurâdoram aguely: — Ikadaungâ — kely.
35 Basit Jesu sabuw iuwih me yan himarir.
36 Mârâ sete pão, kanra âjihuwâdyby warâ nhanâdyly. Tianâpygueduo Deus agâ aguely: — Koendonro lelâlâ âmâ, Pabai. Awylygue xirâ pão, merâ kanra âjihuyby warâ mâunduly — kely. Deus agâ agueypyem nhepajiwâdyly. Xinaram nhuduly, kurâdoram xina nhepâdoem. Xina nhepâdyly umelâ kehoem Jesus pão, kanra âjihuyby warâ agui nhenehonly.
36 Jesu rafiy fafar seven naatu siy auman bow God ana a merar yiy, naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
37 Idânârâ âwinduadylymo ize tato ara kehoem; koendâ kehoem ioladylymo warâ. Ilâpyryem xina cestu imâsedo modo odaxi âsegubydâdyby modo nhekanâdyly. Sete cestu tumyke lelâ xina nhekanâdyly.
37 Hi’aa etei yah iw, naatu bai’ufununayah bay sabuw hi’aa rebarebah hibiwanen sakasak etei seven hiwanfoten.
38 Toenzepa âwinduani modo, quatro mil uguondo modo lelâ, pekodo modo, iamimeom warâ tapâguezeba.
38 Sabuw etei 4000 na’atube bay hi’aa, kek baibin men auman hiyabamih.
39 Ilâpyryem Jesus aguely kurâdoram: — Tâwâlâ itymoram idâwâtaungâ — kely. Agueypyem xina agâ pepi odaji âxieze idâly. Magadã keho yan-yam ani xina idâly.
39 Imaibo Jesu sabuw iyafarih hinan ufunamaim, wa bai rabon na tafaram wabin Magadan imaim tit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.