Marcos 7
Bakairí NT (BKQ_WBT) vs AAI
1 Aituo fariseu domodo ewy, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ Jerusalémdâpa idâlymo Jesus eydâ atoam.
1 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hinan hina Jesu hibebera’uh.
2 Âjigue aguelymo: — Etaungâ Jesus eynynonro modo aidyly. Kydamudo ezewenrypyry araba kulâ akaemo aidyly. Kâzewenry ara nâzemaunguewâbyramo, tâwinduatomoem — kelymo.
2 Naatu ana bai’ufununayah umah souwena’e eregubagub auman hi’aa hitomatom hi’itih.
3 Judeu domodoma tâzewenry saguhobyry nimopa, fariseu domodo sahogueni kuru. Agaityom modo aitobyry aralâ aidylymo. Âzemaungueybyem lelâ âwinduadylymo.
3 Pharisee naatu Jew sabuw etei’imak i hai binanakwar ti’ufunun hai a’agir hi’o na’atube umah tesouwenabo te’aau.
4 Tianâtybymo tugokezemo lelâ, tydâlâseim, tâinzeim warâ tugokezemo, âmugâ, kudupi, awârâ modo sagokely wâne myara. Saguho modo ezewenry nimopamo.
4 Ahar efanane tenan boro men abistan hina’aan, baise wantoro’ot i boro hinakif nakusouwih, naatu hai binanakwar afa maumurih maiyow tebi’ufunun, boun kerowas, naukwat, ya’aya baibitab ana noukwat, i na’atube tesasouwen.
5 Awylygue myani fariseu domodo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ Jesusram aguelymo: — Kydamudo ezewenrypyry ara inkâba âynynonro modo aidyly. Tâwinduatomoem nâzemaunguewâbyramo kâzewenry ara. Koendâpa akaemo awârâ modo inmoly — kelymo.
5 Imih Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hibatiy, “Aisimamih o abai’ufununayah bai’obaiyen it ata a’agir hibai nan men tibi’ufununimih, naatu baise i umah gubagub auman te’aau?”
6 Aituo Jesus eyanmo aguely: — “Deus tâinwânse xina” tâkeze wâne âmaemo; âtuahuze kulâ olâ amyguelymo. Âwâgâmo Deus aguehobyry iweniwânmy Isaías:
6 Iyafutih eo, “Isaiah kwa arerekabih isan eo i turobe, Bukamaim eo kikirum na’atube,
7 kely myakâwândy Isaías inwenily — kely Jesus.
7 I hai kwafiren ayu isau i yabin en,
8 Aituo myani Jesus agueondyly fariseu domodoram, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modoram warâ: — Deus ezewenry tutuze wâne âmaemo, uguondo modo ezewenry kulâ olâ amânhekylymo.
8 Kwa God ana obaiyunen kwabosair sa’ab kwayai naatu orot hai bai’obaiyen kwabai kwabukikin kwanan.”
9 Saguhobyry modo aguehobyry kulâ mâinwânkylymo, Deus aguehobyry mâkeba. “Deus aguely tâinwânse xina” tâkewâze wâne âmaemo, mâinwâmpyra olâ âmaemo-ro warâ.
9 Naatu Jesu iuwih eo, “Kwa God ana obaiyunen bosairen sa’ab ya’in naatu taiyuw abinanakwar bai’ufnunin isan i kwaso’ob kwanekwan!
10 Tâlâ myakâwândy Deus aguehobyry Moisés inweniby wakely: “Unwânmo, âzemo warâ einwântaungâ. Ipa atomo eyanmo âunduwâtaungâ” kewândymy Deus. “Tunwym, tyze warâ âsenagazedoem Deusram ekani xyâwâtaungâ” kewândy lâpylâmy warâ.
10 Moses na’atube eo, ‘hinat tamat inakakafiyih, yait ta hinah tamah erarafih i boro hina’asabun namorob.’
11 Âmaemo olâ aypa mâenomedâdomo. “Unwânmo, âzemo warâ âdylâ nhekadyly watay, ‘Tâlâ wato Deusram ise kâunduly. Awylygue âdy âyanmo kâundupa wawyly’ kewâtaungâ” myguelymo. Alâ kulâ mâenomedâdylymo.
11 Baise o ta hinat tamat isah iti na’atube inao, abistan ayu’une kwa abibaisi i God ana sibor yayasairen.
12 — ausente —
12 Tur nati na’atube nao, naatu boro men kafa’imo hinah tamah isah abisa ta nasinafumih.
13 Arâ mâenomedâduomo, Deus itaumbyry idadyly mâinmolymo, amyguehomobyry lelâ mâinwântomoem. “Âmeonmo enomedâdaungâ xina aguehobyry ara” tâkeze âmaemo. Inakai modo adyese âmaemo — kely myani Jesus.
13 Kwa a’a’agir hai binanakawar kwabukikin naatu God ana tur i kamomow ebi’en naatu sawar afa moumurih maiyow auman nati na’atube kwasisinaf.”
14 Aituo Jesus kurâ domodo ingâsedondyly, eyanmo adâkehoem: — Idataungâ, xutuwâdaungâ xirâ augueho.
14 Iban maiye Jesu sabuw rou’ay gagamin eafih hina iuwih eo, “Kwa etei iti tur anao i kwananowar naniyan kwanab.
15 Mâimpymo mâkeba Deus agueho mankadomoem aieni; mâimpymo odaymopa tâgaseze mawânrâ. Deus izepa ato amânhedyse mawylymo mawânrâ Deus xurâem tywykeim; angahumo odaylâ mawânrâ awârâ âtugudyly.
15 Men sawar iti ufunane en orot wanawanan irun iwa’an gub kakafin etatounimih, baise abisa orot wanawananane etitit imaim iwa’an orot gub kakafih etatoun.
16 [Xirâ unâ koendâ mâuntudyze mataymo, koendâ angahumo odaji ietaungâ]— kely.
16 Tain hinama’am na’at tur kwanonowar kwananot.”
17 Eyanmo aguenripyryem Jesus kurâdodâpa âxiguely. Egawândyly âtâ odaji tynynonro modo agâ. Tâgawâmpygueduomo nhapâiguelymo: — Âdara kezeka enra mârâ amyguely? — kelymo.
17 Sabuw rou’ay gagamin ihamiyih in bar rur ufunamaim ana bai’ufununayah iti oroubon isan hibatiy.
18 Aituo Jesus aguely: — Iweâpa wâne yagâ mawylymo; kurâdo ara lâpylâ olâ mâuntuba mawylymo! Auguely wâne mâindadysemo wato. Âpynirymo mâkeba Deus izepa ato aienehoim. Eimpy mawânrâ kuwe odaxi idâly, ilâpyryem pylâ kokomiry odaxi-ro warâ. Awârâ modo odakâ sakadybyenma egasely lelâ-ro warâ — kely.
18 Iuwih eo, “Kwa auman boro’ika kwakakasiy? men abistan ta ufunane en erun iwa’an gub kakafin orot etatounimih.
19 — ausente —
19 Anayabin men orot dogoronamaim erurumih, baise en yan kabutin wanawanan erur naatu eafuwatait ere’er.” Iti na’atube eo ana maramaim Jesu kurerereb eo, “Bay etei’imak i gewasih kwanaa.”
20 Aituo agueondyly: — Kyangahu oday mawânrâ kydâpaunzedo, aguiendyse kydato, aguykeho warâ âtugudyly. Awylygue angahumo odayba âeni Deus izepa ato aienehonrim awyly.
20 Naatu ibanak eo maiye, “Abistan orot wanawananane etitit imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.
21 Angahumo oday Deus izepa ato amânhedylymo wâgâ tunâgue âmaemo. Arâ amidyse âmaemo watay, eagâ mohogüin-homobyry keba kulâ mâynanâdyze midylymo; imagadudyze midylymo; kurâ mâyândyse midylymo; âkelo iwydy mâynanâdyze midylymo; toenzepa âdype midyse mawylymo; âkelo xurâem inakanhe amidyse midylymo; tâdâsenogudyly myguedyse midylymo; âkelo isejiguybe midyse mawylymo; âkelo mâunâguedyze mawylymo; âkelo modo takaze kehoem mâdutudyze midylymo; amidylymo, amyguelymo warâ âdy mâuntubamo kulâ warâ.
21 Anayabin orot dogoron wanawanantoro’ot etitit, i not kakafin, sesebar, bar kweb, asabunubunuw, turahinah a’aawah ufuh na,
22 — ausente —
22 kabat, tur karur, tenagogor, baiwa’an ana yeyewra’aten, bahiy, koutabitabir, bai’o’orot, naatu baifufuwen.
23 Idânârâ inakanhe adâjito angahumo odaylâ mawânrâ âtugudyly; awârâ modo mawânrâ Deus xurâem tywykeinhe âenehoinmo. Tâdâzemaunguebalâ tâdâwinduadylyma Deus xurâem inakai mâkeba-ro — kely myani Jesus.
23 Iti not kakafih etei’imak i orot wanawanane enan imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.”
24 Tonlopyryem Jesus idâly myani xidadâ Tiro iwaguepaom yan-yam. Saintybyem egawândyly âtâ odaji. Târâ Tiro oday tawyly nhutudyzebamo wâne myani Jesus; inepa olâmy târâ awyly xutuwânmo.
24 Jesu efan nati ihamiy in tafaram Taiya wanawananamaim tit, naatu bar wanawanan run, men kok sabuw hitaso’ob i nati’imaim ma’am, baise men karam boro yumatan tibun.
25 Târâ xidadâ oday tâlâ myani pekodo exiry kadopâgue taseim. Jesus saintybyem awyly tiuntuduo, mâkâ ise eyam idâly, âzeguhoam idyly enado.
25 Nati’imaim babin natun babitai kikimin afiy kakafin tarasum ma bi’a’afiy Jesu ana tur nowar na biyan tit anamaim ra’iy.
26 Âkelo anano myani mâkâ; Judá donro keba. Feniciadâ egaseyby, âtâ anary Síria eynynâ. Enado âzeguhoam itybyem aguely: — Pymâ, iexiry odayba kadopâ nhânkygâ — kely.
26 Babin i Greek matuwan, baise ana tufuw an i Fonisia imaim tufuw tafaram Syria wanawanan, i Jesu ifefeyan natun biyanamaim afiy kakafin tanun tatit isan.
27 Jesus aguely: — Tâwâlâ iamimeom nâwinduadâ saguhoem. Koendâ inkâba iamudo ipyniry emakely, kaxorodoram xuduhoem — kely. {Awârâ adâkehogue, koendâ inkâba judeu keba modoram, judeu domodo xurâ xuduly. “Judeu domodo kua kânheto iwerâ. Judeu keba modo kua kânhedyly-ro watay, iamimeom pãogue kâenmakely, kaxorodoram kâunduhoen-ro waunlo ara ise” keze aguely.}
27 Baise Jesu babin isan eo, “Wantoro’ot i boro kek abisa tekokok tanituwih, men ef ema’am boro kek hai bay tanab tanarub haru nahimaim nare hinab hina’aan.”
28 Âdakeze aguely awyly xutuwâm olâmy mâkâ pekodo. Aituo aguely: — Arâlâ, Pymâ. Iamimeom mesa iaxi pyni in-hugueânehoymby tâinze olâ kaxoro imeombyry — kely.
28 Baise babin eo, “Turobe Regah baise kek hai bay te’aa momosarih gem baban tere’er haru te’aau.”
29 — Arâ amyguehobyry wâgâ yeinwântâ mawyly tutuze urâ. Awylygue enra ixiry odaypa kadopâ kânhânkyly. Tâwâlâ itynra odopâgâ — kely Jesus.
29 Imaibo Jesu babin iu, “O abaiya’afotenamaim imih kwen, afiy o natu ihamiyika.”
30 Agueduo myani pekodo tâtyram idâly. Saintybyem tâxiry kua itybyem awyly nhedyly. Koendâ lelâ tykyho wâgâ eguetudybyem awyly warâ.
30 Babin matabir in ana bar tit ana kek gem yan inu’in itin afiy ihamiy titaka.
31 Aituo Jesus egasely Tirodâpa. Sidom einkâ, âji Dez Xidadâ kelygue tâzekeim einkâ warâ sakadyly. Paru Galiléia emelaji myani idâly.
31 Imaibo Jesu tafaram Taiya ihamiy Sidon wanawananamaim remor in Galilee harew kukuf yan re, naatu rabon Bar Merar Etei Umat Ronron hai me yan tit.
32 Uguondo kydatânry, koendâ âjitaindânry warâpe myani târâ. Eataen-hodo Jesusram nhadylymo myani, aguelymo eyam: — Ityengâ wao merâ uguondo. MÂʼ iekâ wao, kua itoem — kelymo.
32 Nati’imaim sabuw afa orot tainin gugurin, naatu menan sarusarubet i hibai hina Jesu biyan hitit naatu uman biyan tabutubun isan hifefeyan.
33 Agueduomo, Jesus âdiempa kurâdo duaypa nhejikely. Tâmary ewily iwantary onwa nhedyly. Ilâpyryem KUITÚ kely. Tâdaku âdiempa uguondo ilu onwa nhedyly.
33 Imih Jesu orot bai tit sabuw rou’ay gagamin ihamiyih akisinamo nabinamaim, naatu uman orot tainin wanawanan iuturiy, imaibo kwaitutur naatu orot menan butubun.
34 Ilâpyryem kayam MYK idyly. Tunwym agâ aguely. Ton-honre kehoem âepaiguely, aguely: — Efatá — kely. (“Âzenahunguegâ” keze aguely.)
34 Matan au mar nuw ra’at dogoron tutufin erawous naatu orot isan eo, “Efata,” anayabin “Kubotawiy!”
35 Mâkâ aguepygueduo, inepa kehoem myani uguondo koendâ indadyly, âjitainly warâ.
35 Mar ta’imonamo orot tainin botawiy tur nowar naatu menan yamutufur tur eo gaigiwas.
36 Jesus aguely kurâdoram: — Ânguyran-ne xirâ kâzegatuwâdaundâ — kely. Aguehobyryenlâ olâ tâinkâ lelâba nhegatulymo.
36 Naatu Jesu sabuw eotanih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.” Baise i mar etei sisinaf imih mar etei isan hio.
37 Jesus egary tindatuomo toenzepa myani âsewânilymo. — Koendonro lelâlâ mâkâ! Kydatânry modo indatoem adyese, tytarenry modo âjitain-hoem adyese warâ — kelymo.
37 Sabuw anababatun hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita, naatu hio “Sawar etei’imak sinafen gewas! Naatu i karam boro niwa’an tainih gugurih tur hinanowar naatu awah gugih tur hinao!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.