Marcos 6
Bakairí NT (BKQ_WBT) vs AAI
1 Cafarnaumdâba Jesus âxiguely. Tynynonro modo agâ xidadâ Nazaréram odopâdyly, tânamadobyryanlâ.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Tâzekobyzegueho oday âtâ tâdâtâdyguyho odaji idâly. Târâ Deus wâgâ aguely, kurâdo enomedâze. Toenzepa aguely idani modo âseguâdâdylymo. Aituo aguelymo: — Koendâ Deus wâgâ tutuze lelâlâ awâkâ uguondo; kiuntuba olâ kurâ âdykâ awârâ nhutuhobyry awyly. Toenzepa awâkâ enomegu, kiuntuba olâ kurâ ânguy enomedânibyry awyly. Adyesenry modo adyese lelâlâ; kiuntuba olâ kurâ âdara awârâ modo anhedyly awyly.
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Mure, mesa, awârâ modo segue xygahudâni Maria agâ imery kulâ mawânkâ; Tiago, José, Judas, Simão warâ iwaigoru kulâ awâkâ. Eaundudo tarâ kuduaylâ inanry kyjidadârydâlâ — kelymo. Jesus iamugâry enipyry tawylymogue, Deus Ingonotyby mâkâ awyly neinwâmpyra awylymo. Aguely tindadyseba awylymo warâ.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Aituo myani Jesus aguely: — Unâ egatuim tâty anaym, unâ nhegatuduo ipemugudoram nâzeinwân-honwâbyra; âkelo âtâ anano modo kulâ einwânni — kely.
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 Neinwâmpyra tawylymogue tonlo modo Jesusram nâtâba awylymo. Aituo âdiempa kulâ adyesenry modo târâ anhedyly. Aguipa kulâ tâwâneim tâmarygue MÂʼ nhekyly, kua tientoem warâ.
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Toenzepa myani âpaunzedyly, agui târâ Nazarédâ tâinwântânry modo awylygue. Jesus tynynonro modo Deus wâgâ unâ iwâkuru egatuze ingonotobyry (Mt 10.5-15; Lc 9.1-6) Ilâpyryem myani Jesus kurâdo nhenomedâdyly âtâ anary imeombyry anakâ.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Akaemo doze tynynonro modo igâsemâmy, Deus wâgâ agueze tingonotomoem. Azagâ myarâ, azagâ myarâ, azagâ myarâ warâ myani ingonodylymo. Kadopâ nhânkyhomoem eon-honrumo nhuduly.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Egaselymo iraynâ aguely: — Unâ idataynrim modolâ ise âdy ize matomo xudunri. Pyni, dinheru, âsejiguymo etary warâ kadataundâ. Amatagorumo lelâ sataungâ, ânwa oze mâzesebydâdomoem.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Owogonromo lelâ itymo sataungâ; âhurumo etary mâungukehomo kadataundâ warâ.
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Âtâ anaxi aintuomo, saguhoem âgâsenimobyry etydâlâ itaungâ. Târâlâ âykywâdaungâ, eagonro âtâ anaryam mydâlymo ara.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Ânguy idaenkubamo, amyguelymo tindadyseba warâ atoram aindylymo-ro watay, inepa igasewâdaungâ. Târâpa igasedaymo, âhurumo etary etywâdaungâ, xutoleguguewâdaungâ warâ, Deusram tânagazezeim awyly xutuhomoem, ize ato ara anipyra awylymogue, yeinwâmpyra awylymogue warâ — kely Jesus.
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Aituo eynynonro modo Deus itaumbyry egatuze idâlymo. Alâ myani tâtâhobyrydâ aguezesedylymo: — Âjityendaungâ Deus xurâem inakanhe amitomobyry wâgâ. Inakanhe Deus xurâem amitomo imowâdaungâ. Aguely kadakadaundâ — kelymo.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Kadopâ tyânkyzemo mykâinane. Toenzepa kurâdo tâwânuneim modo nhangahu onwa azeiti tyesemo mykâinane warâ, kua tientomoem.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Jesus anhekyly modo egary idamâmy pymâ Herodes, tâinkâ lelâba Jesus wâgâ aguelymo awylygue. Tâlâ wakenri modo: — João Batista kurâem itondyby keanra awâkâ Jesus. João kurâem nitondâ. Awylygue eon-honru adyesenry modo aiese — keim.
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Tâlâ lâpylâ wakenri modo: — Mâkâ keba awâkâ. Elias awâkâ Jesus-em ini — keim. Tâlâ pylâ, — Mâkâ keba awâkâ. Saguho modo Deus itaumbyry egatuwânibyry ewy kurâem ityby awâkâ Jesus — keim. Warâ myani aguelymo, ânagadoem kulâ.
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Ânguyem Jesus awyly wâgâ aguelymo idamâmy Herodes. Aituo myani aguely: — João Batistama igueypyem, xiangasagâneho mawânkâ, Jesus-em olâ âepanâguely iwerâ — kely.
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 Âdara João xyâhobyry awyly ise kâengatuly wao. Herodes myani Herodias agâ tohogüinze, tukono Filipe iwydyem awyly umelâ. Alâ mykâinane João aguezesedyly eyam: — “Kukono iwydy agâ todohogüinly lâpeba” kelype Moisés inweniby wâgâ — kezesedyly. Awylygue myani Herodes tyzodadury modoram aguely: — João Batista sawâtaunda. Emakâjiwâdaungâ, etadâdaungâ-ro warâ — kely.
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 — ausente —
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Herodias myani João izepa, tyâen-honly mykâinane ize ato.
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 João xyâen-honze tyane olâ myani Herodes, uguondo koendâ lelâ aini mâkâ awyly, tutuze tawylygue. Deus ize ato ara lelâ aini João awyly tiuntulygue lâpylâ warâ. Awylygue myani nhetadânehonly lelâ. Alâ mykâinane Herodes xunâgu João agâ. Ize ato mykâinane João agâ tâdunâgu. João aguely tindatuo, âdy adienkyly awyly nutuba idyly mykâinane.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Alâ myani Herodias âdara João tyâen-honly awyly nhutuly. Herodes tyazehobyry nhetyguedyly myani. Idânârâ pymâ domodo, sodadu iwymâry modo, uguondo tâgaruneim modo warâ tygâseze myani. Idânârâ myani âzetyguedylymo Herodes agâ.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Âwinduadylymo ume myani Herodias exiry âise egawândyly nhetomoem, iomazeânzemo. Âidyly tientuo myani Herodes, eagonro modo warâ toenzepa kehoem nhehoguedylymo. Aituo myani eyam aguely: — Tâwâlâ âdylâ ize mato ekagâ; xuduze lelâ urâ.
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Tâwâlâ ise Deus ienagazedyly, mâenkadyby kâundupa urâ-ro watay. Pymâ ton-honreim urâ. Âdypeom urâ. Idânârâ tâlâ wato epajiwâze urâ, ize matay — kely âwynsaundoam.
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Aituo myani mâkâ âwynsaundo tyze agâ agueze idâly. — Âdyka ise kâenkaguyly? — kely. — João Batista nhangahu ekagâ; ilema ise xarâ mâenenehonly-ro warâ — kely ise.
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Aituo myani mâkâ âwynsaundo odopâdyly pymâ Herodesram. Aguely myani: — João Batista mânhagasagânehonly ize wato. Iweâma ise nhangahubyry mâenenehonly prato oday xarâ-ro warâ — kely.
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Awârâ tindatuo toenzepa kehoem myani pymâ Herodes itynwandyly. Tingâsedyby modo enanaym adâkehobyry awylygue olâ myani anhenehonly lelâ.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Aituo myani sodadu kyârim ingâsedyly, eyam aguely: — João nhangasagâda. Nhangahubyry xarâ enekâ-ro warâ — kely. Aituo myani sodadu idâly João etadâdobyryam nhangasagâze.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Ilâpyryem myani nhangahubyry prato odaji nhedyly, nhadyly âwynsaundoam. Âwynsaundo myani tyzeram xuduim.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Aituo myani João eynynonrobyry modo xyâhobyry egary indadylymo. Tiuntuduomo myani eguepybyry ese idâlymo. Nhadylymo. Tuhu esagueyby odaji nhetadâdylymo warâ. Awârâ wâgâ myani Herodes âpaunzedyly. Awylygue myani “João keanra awâkâ Jesus” kely tyangahu oday.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Jesus xunâry egatuze igonotaymby modo todopâdaynzemo myani. Odopâdybyem adientaymby modo, tienomedâdaymby modo warâ Jesusram nhegatulymo.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Toenzepa Jesus tynynonro modo agâ atoam, kurâdo saindyly, egasely warâ, Jesus tynynonro modo agâ koendâ âwinduatomoemba. Aituo tynynonro modoram Jesus aguely: — Inoro âji âdy peba atoam. Ekozeybyem mataunaze adakobâzezedybyem. Âetaungâ yagâ. Ikobyzeguewâdaungârâ wao — kely. — Inoro pylâ — kelymo.
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Aituo Jesus tynynonro modo agâ pepi oday âdy peba atoram idâlymo.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Kurâdo olâ pepi oday idâlymo tâense-ro warâ. Awylygue Jesus tynynonro modo agâ âdykâ awyly nhutulymo. Aituo tysegoze idâlymo tuhuru wâgâ, paru nhere. Waunroenlâ saindylymo.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Pepi odayba itybyem Jesus toenzepa kurâdo tynwânwâni modo nhedyly. Akaemo tytyenze myani Jesus ânguy Deus wâgâ nhutuhomoem aguenri peba awylygue. Kanerudo eni pebaom aramo mawânkâ. Aituo Deus wâgâ kurâdo nhenomedâdyly.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 Iguandyly ume Jesus eynynonro modo eyam saintaynly. Aituo aguelymo: — Iguandyly enra. Âdykâ pyni xuiho lâpeba tarâ.
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Asaemo igonokâ âpa ezaji, pyni xuize, âtâ anary iwaguepaonram warâ — kelymo.
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Jesus olâ aguely: — Nâtâwâbyramo ise. Âmaemolâ ipynirymo âunduwâtaungâ — kely. — Arâ xina anipyra ise enra! Toenzepa dinherupe-ro watay lelâ tâise, duzentas moedas prataguetogue lelâ merâ idânârâ ipyniry adanâdyly. Âdy peba xina-ro warâ — kelymo. {Tokalâ iguandyly âwanopyry epywado mawânrâ myani tokalâ moeda pratagueto.}
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Aituo Jesus aguely: — Âdara pãobeka akaemo? — kely. Aituo xutuze idâlymo. Odopâdybyem Jesusram aguelymo: — Cinco pão, azagâ kanra âjihuyby warâpe — kelymo.
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Aituo Jesus aguely: — PU târâ, PU târâ warâ ikadaungâ âji koendonrodâ — kely.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Kurâdo idânârâ ekadaynly PU târâ, PU târâ, PU târâ warâ cem, cinquenta warâ âzepajiwâdylymo.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Aituo Jesus cinco pão, azagâ kanra âjihuyby warâ nhanâdyly tâmaxi. Sanânibyryem, kayam MYK idyly. Deus agâ aguely: — Koendonro lelâlâ âmâ, Pabai, awylygue xinaem xirâ pão, merâ kanra warâ mâunduly — kely. Ilâpyryem pão nhepajiwâdyly, tynynonro modoram nhuduly, kurâdoram nhepâdomoem. Nhepâdylymo umelâ kehoem Jesus pão epajiwâdyby, agui nhenehonly. Azagâ kanra âjihuyby nhepajiwâdyly tynynonro modoram nhuduly lâpylâ myani, kurâdoram nhepâdomoem. Nhepâdaymolâ kehoem kanra âjihuyby agui idyly lâpylâ.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Ize tato ara kehoem idânârâ kurâdo âwinduadyly; kanra âjihuyby nhâdylymo, pão nhedawynlymo warâ. Koendâ kehoem iolataynlymo.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Ilâpygueduo myani Jesus eynynonro modo pão, kanra âjihuyby warâ âsegubydâdyby nhekanâdylymo cestu imâsedo modo odaji. Doze cestu tumyke âsegubydâdyby nhuduly.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Toenzepa myani âwinduani modo, cinco mil uguondo modo lelâ, toenzepa lâpylâ pekodo modo, iamimeom warâ.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Ilâpyryem Jesus tynynonro modoram aguely: — Âxiedaunda pepi odaji. Idâwâtaungâ paru kuyam kurâdo Betsaida donro modoram. Tarâ asaemoram âsedaengüybyem ise oiosemo udâly — kely. — Idâze lelâ xina — kelymo myani.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Tonlo modoram tâsedaengubygueduo, Jesus iwy onwa âkuly, Deus agâ agueze.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Iguampygueduo, Galiléia iwalu iotay pepi odano modo; mâkâ kulelâ myani Jesus târâ awyly.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Jesus iwaguelâ nhedylymo. Kura kehoem inkâguelymo eon-honrugue, nhonwamo adapezeinly awylygue. Emedyly wâgâ, aukuma igâtuduo myani Jesus idâly eyanmo. Sakazemo kely ume myani,
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 paru wâgâ adakobâdyly nhedylymo. “Kadopâ” tâkewâduo adaenkelymo.
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Jesus olâ myani eyanmo aguely: — Âzeon-hondâdaungâ. Tâseanezeba itaungâ! Jesuslâ urâ! — kely.
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Aituo pepi odaji âxiedyly. Âxieduo, tapezenremba idyly. Awârâ tientuomo, toenzepa kehoem âseanedylymo.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Jesus pão, kanra warâ agui tienehonduo, enehonwâm, Deus Ingonotyby tawyly. Awârâ anhetuolâ ânguy Jesus awyly nutubamo olâ myani. Awylygue mawânkâ nutuba awylymo, âdara mâkâ paru wâgâ adakobâdyly awyly, ago lelâlâ Messiaslâ mâkâ awyly neinwâmpyra tawylymogue.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Jesus tynynonro modo agâ paru nhekuâdylymo. Genesaréram saindylymo. Saintybyem, pepi nhekâjilymo sagunu wâgâ.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Jesus âzetyly umelâ myani kurâdoram âdutuoly, aguelymo warâ: — Etaungâ. Awâkâ mawânkâ Jesus! — kelymo.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Inepa kehoem tonlo modo xuruse idâwâdylymo, “Jesus naintai” keze. Târâ tawyly ume, eagonro âtâ anakâ idâwâm lâpylâ Jesus, tynynonro modo agâ. Tâtymo anaxi Jesus saintybyem awyly tiuntuduo, tonlo modo tâwânuneim modo eguetudo wâgâ eyam nhadylymo.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Âdyam idâhobyrydâ, tonlo modo, tâwânuneim modo tasemo lelâ Jesus kua nhetoem. Eyam nhekadylymo: — Ity owogonro wao MÂʼ ienehongâ asaemo tâwânuneim modoram, kua itomoem — kelymo. Idânârâ tâty MÂʼ ienipyry modo ara kua tyese myani. Arâlâ myani aidylymo xidadâ imeimbyry odakâ idâduo, xidadâ imâsedo odakâ, âtâ anary imeimbyry modo odakâ lâpylâ warâ.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.