Marcos 10

Bakairí NT (BKQ_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesus tynynonro modo agâ idâly Cafarnaumdâba myani Judéia yan-yam. Ilâpygueduo paru Jordão nhekuâdylymo. Toenzepa myani kurâdo âtâdyguyondyly iopay. Âtâdyguyduomo tâzewenry aralâ nhenomedâdylymo.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Fariseu domodo ewype lâpylâ myani târâ. Tienwentâdoem wâne myani inakanhe kulâ aguedyse awylymo. Aituo myani Jesus nhapâiguelymo: — Kâzewenry eynynâ, tâwâlâka uguondo tywydy inmoly? — kelymo.
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Jesus in-hoguly tiampâiguelymo agâlâ: — Âdaraka Moisés inweniby aguely tâjiwydy imoly wâgâ? — kely.
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 Aituo myani in-hogulymo: — Tutuzelâ âmâ, kydamu Moisés inweniby: “Âwydy mâinmodyze matay, tâwâlâ imogâ. Iwenigâ olâ âdaituo mâinmoly awyly. Aitybyem pape mâinwenibymo eyam xudugâ. Igonokâ lelâlâ-ro warâ” kely myakâwândy inwenily — kelymo.
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Aituo Jesus aguely: — Tutuze myani Moisés, tienkyly modo ânguydo kulâ, Deus ize ato adiendysedo keba warâ awyly. Awylygue myakâwândy Moisés “Tâwâlâ tâjiwydy imoly” kely inwenily, pekodo tâwentâzeba itoem.
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 Kaudyly umelâ olâ myakâwândy Deus ohogüinwâdyby modo âximoly izepa awyly. “Kaudyly umelâ myakâwândy Deus uguondo, pekodo warâ nhygadyly, ohogüinrin-em” warâ iwenibyem awyly Deus itaumbyry awo wâgâ.
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 Alâpylâ iwenibyem awyly: “Awylygue mawânkâ uguondo, tunwym agâpa, tyze agâpa warâ idyly, tywydy agâ lelâ tâitoem.
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 Ohogüinduomo, tokalâ kurâ ara lelâ Deus xurâem” warâ iwenibyem awyly Deus itaumbyry awo wâgâ. Awylygue azagâpa awylymo, tokalelâ.
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Ohogüinduomo Deuslâ âzeyam ienimo; awylygue ânguy ohogüimby modo âximohoem aniempyra nidâ — kely Jesus.
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Aituo âtâ oday ataymo, Jesus eynynonro modo agueondylymo: — Awârâ wâgâ agueonkâ xinaram, âdara awylygue uguondo, pekodo warâ nâximoba awyly wâgâ — kelymo.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Aituo Jesus agueondyly: — Uguondo modo, âwydymo kâjimowâdaundâ. Mâinmolymo watay, eagonro pekodo agâ tohogüinzeba itaungâ. Eagonro agâ mohogüinduomo, Deus izepa. Deus xurâem, saguholâ âwydymo, nhatano keba.
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Pekodo modo, osomo kâjimowâdaundâ. Mâinmolymo watay, eagonro agâ tohogüinzeba itaungâ. Deus xurâem, saguholâ osomo, nhatano keba — kely.
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Ilâpygueduo tâjiunwyndo tymeom nhadylymo Jesusram. — Asaemo nhangahu onwa imary iekâ. Deusram koendâ âzehohomoem ekagâ asaemo xurâem — kelymo Jesusram. Jesus eynynonro modo olâ myani akaemo iamimeom sanipyry modo tâuse: — Jesus kâdynanâdaundâ — kelymo myani.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Jesus olâ aguelymo nehoguebyra; awylygue myani tynynonro modoram aguely: — Arâ adâkezeba itaungâ! — kely. — Tâwâlâ iamimeom nâedâ. Kodopâdaundâmo. Iamimeom wâne enra ohondybyem lelâ yam tâetoem, myara lâpylâ kurâ domodo nohondâ, yeinwântomoem, Deus iwymârymoem itoem.
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 Yam tâetoem ohondânry modo Deusgue tywymâgunebamo ise, iamimeom wâne enra ohondybyem lelâ yam tâetoem myarapa tawylymogue. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely.
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Aituo tokalâ, tokalâ warâ Jesus iamimeom nhanâdyly. Nhangahumo onwa tâmary nhedyly, mâkânra, mâkânra warâ aguely: — Deus koendâ nhese — kely.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Jesus egasely, idâly. Uguondo ânwa oze tâgase kehoem âewyly. Jesus enado âzeguhoam itybyem myani aguely: — Koendonro lelâlâ âmâ, Pymâ. Âdaraka awidyly Deusram udâhoem, aunloenlâ eagâ witoem warâ? — kely.
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Aituo Jesus in-hoguly: — Amyguely tutuzeka âmâ? Âdaituoka “Koendonro lelâlâ âmâ” myguely yam? Kurâ koendonro lâpeba, Deus lelâ koendonro.
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Tutuzelâ âmâ, âdy Deus aguiendyse ato awyly Moisés inweniby: “Ânguy kâdyâ. Eagâ mohogüin-hobyry lelâ xynanâgâ. Tâmagazeba ikâ. Aitobyry wâgâpa kulâ âkelomo kâzewentâdâ. Unwâm, âze warâ einwânkâ, xyrenkâ warâ” — kely Jesus.
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Aituo uguondo aguely: — Salokuzenomoem wawyly umelâ idânârâ Moisés inweniby ara awidyly; adyesezelâ urâ — kely.
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Tywyneze kehoem Jesus mâkâ nhedyly, eyam aguely: — Tâlâ lâpylâ olâ amânhekyly. Âsejiguy modo idânârâ vende ieta. Ebyry ise âdy pebaom modoram mâunduly-ro warâ. Awârâ amânhedyly-ro watay, tâlâ lelâ ise âmâ mârâ koendonro Deus eydâ atodâ ekanâdyby. Idânârâ tâlâ mato mâunduduo odopâgâ, ynynonroem mitoem — kely Jesus.
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Jesus arâ aguely tindatuo myani uguondo tuomareba idyly, itynwandyly, idânârâ tysejiguy vende tiendyseba tawylygue, idâly.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Aituo Jesus tynynonro modo nhedyly. Eyanmo aguely: — Ton-honre lelâlâ âdypeom modo yeinwântoem, Deusgue iwymâgomoem warâ, tysejiguy kulâ ize atomo kuru awylymogue — kely Jesus.
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Agueduo, Jesus eynynonro modo toenzepa âseguâdâdylymo. Toenzepa âdypeom lakuru Deus ize ato waunlo ara mawânkâ, enanajimo. Aituo Jesus agueondyly: — Ton-honre lelâlâ âdypeom modo yeinwântoem, Deus tywymâryem nhetoem warâ, tysejiguy mawânkâ ize atomo kuru.
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Ton-honre camelu agüie ihu oze sakadoem, arâ lâpylâ ton-honre âdypeom modo tâlâ tato inmohomoem, Deusgue lelâ tywymâgomoem warâ — kely Jesus.
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 “Ton-honre lelâlâ âdypeom modo Deusgue iwymâgomoem” Jesus keduo myani, toenzepa kehoem Jesus eynynonro modo âseguâdâdylymo, âdypeom modo lakuru Deus eydâ atoram idâim waunlo ara enanajimo awylygue. Aituo âjigue aguelymo: — Arâ atayma ise ânguy nâsemaguewâbyra-ro — kelymo.
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Aituo Jesus eyanmo MYK itybyem aguely: — Âkealâ, ânguy nâsemaguewâbyra ton-honrugue, Deus olâ kurâ domodo anhetânry adyese lelâ. Âdy anhetânry lâpeba Deus — kely.
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Jesus aguely tindatuo, Pedro aguely: — Xina-ro? Idânârâ tâlâ tato xina niâm, âynynonroem tâitoem — kely.
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 Aituo myani Jesus eyanmo aguely: — Idânârâ tâlâ matomo mânhânlymo, ynynonroem mitomoem watay, Deus xuduze lelâ ipa matomo. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato. Itymo mânhânduomo, âykyhomoem ijidymo xuduze. Âwaigorumo, âukonomo, nhaundumo, unwânmo, âzemo, âmeonmo warâ mânhânduomo, Deus âpemugumo nhetomo ara kehoem nhenimo, âwynenimo warâ xuduze. Âpimo modokelymo watay, Deus âpynirymo xuduze. Tâlâ matomo mânhânlymo Deus itaumbyry egatuze madakobâdomoem watay, âdy ipa matomo xuduze, mânhâympymo takaze kehoem, até cem vezes lelâ. Âiguepa mawylymo ara, toenzepa ise yeinwântânry modoram mâzenagazeolymo yeinwândylymogue. Âigueduomo aunloenlâ ise Deus agâ mawylymo. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato.
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 — ausente —
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Iwerâ waunropyry modo, ilâem âgânâynra ise. Âgânonrobyry modo, ilâem waunroem ise warâ — kely Jesus.
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Jesus, eynynonro modo warâ tuhuru wâgâ xidadâ Jerusalémram âkulymo. Waunroem myani Jesus idâly. Tyanepa, adâieholy tutuze tawylygue, âgânâ eynynonro modo idâly-ro warâ. Izepanro modo mârâ xidadâ oday awyly tiuntuduomo eynynonro modo âdara tâidyly nutuba idylymo. Tyane myani kurâdo eagâ idâwâni modo. Aituo Jesus tynynonro modo aguiom duaypa nhejikely iwaguedope, âdatidyly awyly wâgâ adâkehoem.
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 — Idataungâ wao auguely. Jerusalémram xirâ kytâly. Yizepaom modoram adawâhoze urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ iegamezemo. “Nigue awâkâ” kezemo. Judeu keba modo emaxi iegamezemo.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Akaemo ise âwankuem yeni, iedakudâni, yapiogunri, yârim warâ. Awârâpygueduo azagâemedyly idyly ara olâ ise kurâem witondyly — kely.
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Ilâpygueduo Zebedeu imeom Tiago, João warâ Jesus iopaji saindylymo. Nhekadylymo eyam: — Xina nhekadybyne aiekâ, xina kely, Pymâ — kelymo.
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 Agueduomo, Jesus aguely: — Âdyka mâenkadyze matomo? — kely.
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 Warâ in-hogulymo: — Pymâem kuru mituo, xina iduakegâne, agâ pymâem xina itoem. Tokalâ aho eynynâ, tokalâ pâem eynynâ warâ xina ekanâgâ — kelymo.
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Arâ agueduomo, Jesus aguely: — Mâuntuwâbyra âmaemo âdara yagâ pymâem mitomoem amidylymo awyly. Toenzepa kâsenagazedo ara kehoem âsenagazeze tâeganeka ise âmaemo? Yiguely ise myara igueze tâeganeka ise âmaemo? — kely.
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 — Emaenze lelâ xina, mâenmaen-ho ara — kelymo myani. Aituo myani Jesus aguely: — Âsenagazeze urâ, âmaemo lâpylâ warâ. Igueze urâ, igueze lâpylâ âmaemo.
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Yahoru eynynâ ekani, pâem eynynâ ekani warâ kâinduakeba olâ urâ, yagâ pymâem itoem. Deuslâ ise iduakeim. Mâkâ mawânkâ târâ tâzekado nhonipyry — kely.
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 Tiago, João warâ Jesus agâ pymâem tâidyse awyly tindatuo, eagonrodo eagâmo iewiâpadaynly.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Aituo Jesus idânârâ ingâsedylymo tuopaji, eagâmo adâkehoem. — Tutuzelâ âmaemo, pymâdo ton-honreim modo, tyewiâse kehoem kurâdo agâ aguely, adâkehobyry anhetomoem.
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Âmaemo olâ arâpa itaungâ. Mâdyren-hondyze mataymo, tâzemaryenlâ itaungâ.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 “Imawyadâbyramo ise urâ. Pymâ wawylygue, âmaemolâ ise urâem aieni” tâkezeba itaungâ, pymâem mituomo.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Yara itaungâ. Deus Ingonotyby lelâlâ wâne urâ, iemawyadâdomoem âetyby keba olâ urâ, imarymo lakuru urâ. Igueze âetyby urâ. Kurâdo inakanhe aito modo epywaze ise yiguely, Deus ize ato ara — kely Jesus.
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Jesus, tynynonro modo agâ xidadâ Jericó einkâ sakadylymo. Kurâdogue tyampyguenone kehoem xidadâ odaypa egaselymo ume epy Bartimeu, ânwa edazekâ ekadybyem awyly, sakadaynrim modoram dinheru tienkadoem.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 — Jesus Nazaré donro enra awâkâ sakani — kely tindatuo myani adaenkely: — Ytyendâlâ ikâ, Jesus. Âdamu Davi ara pymâ ton-honreim âmâ! — kely.
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Ton-honre kehoem eyam aguelymo: — MYK alelâ ikâ! Tadaenkezeba ikâ! — kelymo eyam. Agueduomo lakuru myani epy adaenkely: — Ytyendâlâ ikâ, Jesus! Âdamu Davi ara pymâ ton-honreim âmâ! — kely.
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Jesus epagudyly. Aguely tonlo modoram: — Epy yam enetaungâ — kely. Epynra aguelymo: — Tyanepa ikâ! Aukâ. Âgâsedyly mâkâ — kelymo eyam.
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Aituo Bartimeu tâty BOH waunlo tâmaegoze kehoem nhetyly, nhamely, saudyly, Jesus iopaji adaholy.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Aituo Jesusram adapâigueoly: — Âdyka âmâem agânhedyse mato? — kely. — Kâentondyze urâ, Pymâ — kely in-hoguly.
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 — Ipa, kua mitai, kua âeniem wawyly mâinwântobyry wâgâ. Idâ lelâ itynra — kely Jesus. Ilâenlâ kehoem Bartimeu nhetondyly, ânwa oze Jesus nhampygue idâly lelâ.
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.