João 18
Bakairí NT (BKQ_WBT) vs AAI
1 Deus agâ agueypyem, Jesus xina agâ idâly. Xina xytâguyly; paru egatudo Cedrom xina nhekuâdyly; xina salokuly. Xina idâly toenzepa se modope atoam.
1 Jesu yoyoban sasawar ufunamaim ana bai’ufnunenayah bairi efan nati hihamiy hin Kidron Kwaf hirabon. Nati’imaim i masaw ta, imaim Jesu ana bai’ufnunenayah bairi ten tema’am.
2 Judas, Jesus iduery modo emaxi egamenribyry, tutuze lâpylâ ani mârâ âji Se Oliveira Eka. Tâtâzezema kâinane xina myarâ Jesus agâ.
2 Judas yanuwayan menamaim hima’am i so’ob, anayabin Jesu anabai’ufununayah bairi mar etei imaim teruru’ay.
3 Târâ awyly tutuze tawylygue, Judas idâly Se Oliveira Ekaram sodadu pymâ romano ingonotyby modo agâ. Fariseu domodo, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo warâ, Deus ety iguardary modo ingonodylymo Judas agâ. Espada, se, esagon-ho, tyatygueim warâgue tâmatunemo lelâ.
3 Imih Judas Romans hai baiyowayah hai kou’ay bonawiyih naatu afa i orot ukwa’ukwarih firis ukwarih biyahine hiyafarih hin naatu afa i Pharisee biyahine hin. I umah, ahay waf hibow naatu hinow hitoto’aben kawih hin masaw yan hitit.
4 Tutuzelâ Jesus idânârâ âdy aini awyly. Eagâmo oxioze idâly. Nhapâiguelymo: — Ânguyka mâwinlymo? — kely.
4 Jesu abistanawat boro isan hinamamatar i so’ob, imih au nah isutait tit naatu ibatiyih, “Kwa yait kwanunuwih?”
5 — Jesus Nazaré donro — kelymo. — Mâkâ mâwinlymolâ urâ! — kely Jesus. Eagâmolâ akâwâm Judas, Jesus egamenribyry.
5 Hiya’afut hi’o, “Jesu Nazareth mowan.
6 “Mâkâ mâwinlymolâ urâ” Jesus keduo, âjihujiguylymo, onro onwa ihuguewâdylymo.
6 Anamaramaim Jesu eo, “Ayu i iti. I ou’uf hibat naatu me yan hira’iy rabih.
7 Ihugueybyem, sautuomo, Jesus agueondyly: — Ânguyka mâwinlymo? — keondyly. — Jesus Nazaré donro — keondylymo.
7 Ibanak i batiyih maiye, “Kwa i yait kwanunuwih.”
8 — “Mâkâlâ urâ” ugueanselâma. Urâ mâwinlymo atay, asaemo yagonro modo tâwâlâ nâtâmo — kely.
8 “Ayu kwa ouwi wei, ayu i iti.” Jesu iya’afut. “Ayu kwananunuwuhu na’at, basit au bai’ufununayah kwanihamiyih hinan.”
9 Deus agâ adâkeday, “Tâensemo urâ. Tokalelâ olâ keankâ yagâpa ini” tâkehobyry wâgâ. Guarda domodoram nhekadyly tynynonro modo nawâpyra itomoem.
9 Iti namamatar saise tur abistan hi’o’o i nan niturobe. “Tamaim abistan ibitu, men ta kasiy.”
10 Simão Pedro tyspadary nhetyly ety odayba, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru ety oday tâwaneim Malco keho iwantary aho eynynonro nhatâly.
10 Naatu Simon Peter, i ana kaiy auman batabat, rowenra’ah firis ukwarin ana akir orot tainin asukwafune eafuru’um. Akir orot wabin Malchus.
11 Aituo Jesus aguely Pedroam: — Adâiseba ikâ. Âdahoru ekanâgâ. Pabai aguehobyry ara âsenagazeze urâ. Tâwâlâ lelâlâ wâne tâdâsenagazedyly eon-honru, tânyzeim tudureim kâenyly-ro waunlo ara kehoem — kely.
11 Jesu Peter isan eo, “A kaiy kwiwan maiye! O kunotanot, Ayu Tamai kerowas bitu boro men anatom”
12 Ilâpygueduo, sodadu domodo iwymâry, sodadu domodo warâ Jesus nhawâdylymo, nhemakâjilymo. Deus ety iguardary domodo eagâmo adâisemo lâpylâ ani.
12 Imaibo Rom rakit wairafih hai ukwarih bairi naatu Jew hai ma’utenayah bairi Jesu hibai hifatum,
13 Waunroem kuru nhadylymo Anás etyram, Caifás imeindamunra. Mârâ ume kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuru Caifás.
13 naatu wantoro’ot hibai hin Annas biyan hitit, nati kwamur wanawanan i Firis ana ukwarin ma’am ana veya, nati orot i Kaiafas rawan.
14 Caifáslâ awârâ iraynâ judeu domodo iwymârydoam agueim: “Tokalâ iguelylâ ise koendonro, idânârâ kyiguepa kitoem” keim.
14 Iti orot Kaiafas i Jew uwih eo, gewasin orot ta’imon sabuw etei isah tamorob.
15 Simão Pedro, urâ warâ xina idâly Jesus sani modo nhapygue âgânâ. Tâdutuoze ani urâ, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâryam. Awylygue kâzekaunâoly lelâ âtâ idaseraji Jesus nhapygue.
15 Simon Peter naatu bai’ufununayan turan ta hairi Jesu hi’ufunun bairi hin. Nati bai’ufununayan ta i firis ukwarin i su’ub, imih i ufunun bairi hin firis ukwarin ana bar merar wanawanan hirun,
16 Pedro olâ kuoholâ tâxiânze, pyanta iwaguepa. Pedro yagâ negawâmpyra awyly kâentuo, iegasely, auguely pekodo agâ, pyanta taseraji tâzegawânto enahungueim agâ: — Tâwâlâ yataen-ho negawândâ — uguely. Augueduo pekodo pyanta nhenahunguely, Pedro egawântoem.
16 baise Peter etawan awan bat. Bai’ufnunenayan ta iban matabir maiye tit etawan awan akir babitai ifefeyan naatu babitai Peter iu basit, Peter na fur wanawanan run.
17 Aituo pekodo eyam aguely: — Awâkâ uguondo eynynonro modo ewylâ âmâ — kely. Adâkehonduo: — Mâkâ mâkeba urâ! Kâuntuwâbyra urâ awâkâ! — kely Pedro.
17 Babitai etawan awanamaim Peter isan eo, o i ni’i orot ana bai’ufnunenayan orot ta? Peter iya’afut eo, “En ayu men asu’ubimih.”
18 Kopae igâwynugue târâ tâwanuneim modo, guarda domodo warâ taseray peto emanânimobyryem. XYDYK, XYDYK warâ peto tânâmize awylymo, tâuntomoem. Pedro âundyly lâpylâ eagâmo.
18 Nati ana gugumin i siba’u kwanekwan imih akir wairafih naatu ma’utenayah bairi wairaf hi’asir hi’ar bebera’uh hibat rararih. Imih Peter rabon in bairi hibat rararih.
19 Anás Deus agâ aguewâni modo iwymârybyry Jesusram aguely: — Akaemo agonropyry modo wâgâ aguekâ yam. Ânguyka akaemo? Âdyka keankâ mâenomedâdomo? — kely.
19 Firis ukwarin Jesu ana bai’ufnunenayan naatu ana bai’obaibiyen isan ibatiy.
20 Jesus in-hoguly: — Totoenzeba keankâ auguezesedyly. Âtâ tâdâtâdyguyho modo oday, Deus etydâ idânârâ kurâdo âtâdyguyho oday warâ kâenomedâdaymo, toense kulâ inkâba keankâ auguely.
20 Jesu iya’afut eo, “Ayu i bebeyan sabuw etei matahimaim a’o a binan hinonowar, naatu au bai’obaiyen mar etei i sibor ya’aya efanamaim naatu Tafaror Bar wanawanan sabuw etei teruru’ay matahimaim. Ayu men abistan ta awa’ir aomih.
21 Ydataynrimbyry modo tutuzemo âdy kâenomedâdomobyry awyly. Akaemo sapâiguegâ, urâ mâkeba — kely.
21 Aisim ayu kubibabatiyu, sabuw ayu abistanawat a’o hinonowar i kwibatiyih ayu abisa ao i hiso’ob.”
22 Arâ Jesus agueduo, Deus ety iguardary ewy eydâ iwaguepaom inwapagainly, aguely warâ: — Arâ adâkezeba ikâ kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârybyryam! — kely Jesusram.
22 Jesu iti na’at eo ana mar ma’utenayan orot ta nati’imaim batabat Jesu rebareban ifar eo, “Men iti na’atube firis ukwarin isan ina’omih.”
23 — Iozepa augueaki watay, iozepa auguehobyry aguekâ. Iozelâ augueaki watay olâ, âdaituoba kulâ ywapagainhagui — kely Jesus.
23 Jesu iya’afutih eo, “Ayu abisa ana’o kakaf na’at sabuw etei hai tur ku’owen, tur menatan i a’o kakaf. Baise ayu tur etei ana’o’o gewas na’at i aisim irabu”.
24 Awârâpygueduo, Anás aguely guarda domodoram: — Caifásram Jesus sataungâ, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry kuruam — kely. Aituo Caifásram Jesus nhadylymo, emakâjibyenlâ.
24 Imaibo Annas Jesu uman fatufatum auman iyafar in Kaiafas firis ukwarin isan.
25 Târâlâ Pedro, peto opay âundyly. Aituo aguehonly: — Awâkâ uguondo eynynonro modo ewylâ âmâ — kehonly. — Mâkâ mâkeba urâ! Kâuntuwâbyra urâ awâkâ! — kely Pedro.
25 Peter boro’ika ma fora’ab rarar, sabuw afa nati’imaim bairi hima’am hibatiy hio, “O nati orot ana bai’ufnunenayan ta” Baise Peter youb eo, “En, orot nati men ayu’umih.”
26 Caifás etydâ tâwaneim ewy Pedro nhedyly, aguely. (Pedro iwantary nhatâyby ipemugu ani mâkâ.) — Nhentai waunlo ara olâ Jesus agâ Se Oliveira Ekadâ — kely.
26 Firis ukwarin ana akir orot ta i Peter tainin ea’afuw ana rara orot ta nati’imaim batabat, eawafoten eo, “O airi ayu masawamaim ait”
27 — Mâkâ mâkeba urâ! Kâuntuwâbyra urâ awâkâ! — keondyly Pedro. Pedro aguely umelâ, aukuma igâtudyly.
27 Ibanak mar baitounin Peter eo, “En!” naatu mar ta’imon kokorerek eo.
28 Caifás ety dombyryem Jesus nhadylymo Pilatos ety imâsedo idaseraji, pymâ Romadâpa ingonotyby etyram emedyly wâgâ. Judeu domodo iwymâry Pilatos ety odaji tâgawândysebamo, judeu keba awylygue. Aguelymo: — Kâzewenry ara, judeu keba modo ety odaji kâgawântaymba kurâ. Kâgawândyly-ro watay, tywykeim ara kulâ ise Deus kâendyly. Aituo ise xirâ kopae Páscoa kientyguebyra kurâ — kelymo.
28 Maraumanaika Jesu Kaiafas ana barene hibai hin gawan orot ana baremaim hirun. Jew hai ukwarih bar wanawanan i men hirun hinamih, anayabin i men hikok wanawanah kato tamatar naatu hai Tar Nowaten ana hiyuw men hita’aamih.
29 Aituo Pilatos ety odaji akaemo tâgawândyseba awylygue, Pilatoslâ egaserim, eagâmo oxioze. Eyanmo aguely: — Âdara nidâka awâkâ uguondo, ienado mâenwentâguedomoem? — kely.
29 Imih Pilate ufun tit sabuw ibatiyih, “Iti orot abisa isan kwa ubar kwabitin?”
30 — Inakanhe aitobyry wâgâ merâ ewentâdyly. Inakanhe anipyra-ro watay, xarâ xina nenetaymba tâise. Xina ezewenry neinwântaymba merâ — kelymo.
30 Hiya’afut hi’o, “I men kakafin tasisinaf na’at, i boro men atab atan o biya atanamih.”
31 — Âwymârymoanlâ sataungâ. Izewenrymo ara anipyra-ro watay, akaemolâ nenagazeneho — kely Pilatos. Aituo judeu domodo iwymârydo aguely: — Xinama ânguy nyâen-homba. Âmaemo Roma donropyry modo lelâ aieniem aguehoymby — kelymo.
31 Pilate isah eo, “Kwabai kwan, kwa taiyuw a’ofafar eo na’atube kwasinaf.” Ibo hai tur hirutabir hio, “Aki auri men baibasit ta ema’am boro yait ta ana asabunimih.”
32 Judeu domodolâ xyâen-hoin-ro watay, kruz wâgâ inkâba tâise iguely, romano domodo lelâ mawânkâ ewentâdyby modo kruz wâgâ takâjize xyâen-honrim. Arâ aidyly olâ Jesus “Warâ ise yiguely” kehobyry adahowandoem.
32 Iti na’atube mamatar i Jesu ana tur mi’itube ana morob isan yai eo’o i tan titurobe isan.
33 Pilatos tâty odaji egawântondyly. Sodadu domodoram aguely: — Xarâ Jesus enetaungâ — kely. Âtâ odaji Jesus nhadylymo. Târâ Pilatos aguely: — Judeu domodo iwymâry kuruka âmâ? — kely.
33 Pilate matabir maiye ana bar wanawanan run naatu Jesu eaf na ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?”
34 Jesus in-hoguly: — Awârâ yapâigueho angahu odanolâ awârâ? Eagonro modo awârâ ywâgâ âyam agueim? — kely.
34 Jesu iya’afut eo, “Iti baibat i o taiyuw a not ayu kubibatiyu o sabuw afa ayu isou a tur hi’owen?”
35 Aituo Pilatos aguely: — Judeu mâkeba urâ. Yangahu oday inkâba xirâ unâry âtugudyly. Âpemugudolâ, kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydolâ warâ inwentâni. Âdara midâka, akaemo iwentâdoem? — kely.
35 Pilate iya’afut, “O kunotanot ayu i Jew orot? O taiyuw a sabuw naatu firis ukwa’ukwarih o hibuw hinawiy ina ayu isou. Abisa isinaf?”
36 Aituo Jesus in-hoguly: — Pymâ lelâlâ wâne urâ, xirâ anaymba olâ pymâem wawyly. Xirâ anano pymâlâ urâ-ro watay, ynynonro modo tâjitoguyzemo tâise, iemakehomoem, ienwentâgueni judeu domodo emaxi kâzegameomba witoem — kely Jesus.
36 Jesu eo, “Ayu au aiwob i men iti tafaram nowanamih, baise ayu au aiwob iti tafaram nowan na’at, ayu au bai’ufununayah boro isou hitiyow, naatu Jew hai ukwarih umah wahine boro hitawasfafaru. En, ayu au aiwob i men iti faram nowanamih.”
37 Jesus aguely tindatuo, Pilatos aguely: — Pymâ kuru âmâ? — kely. Jesus in-hoguly. — Pymâlâ urâ, amygueho aralâ. Xirâ onro anaynlâ yazely. Unâ iozeno egatuze keankâ kâewyly. Idânârâ unâ iozeno tindadysedo modo koendâ tydasemo, tutuzemo warâ augueho — kely.
37 Imih Pilate ibatiy, “Bo o i aiwob orot?
38 Aituo Pilatos aguely: — Âdyka unâ iozeno mygueho? — kely. “Nigue lelâ awâkâ Jesus” Pilatos kehobyry (Mt 27.15-31; Mc 15.6-20; Lc 23.13-25) Egaseybyem Pilatos agueondyly Jesus ewentâni modoram: — Ienanaji, merâ iguehoem! — kely.
38 Pilate Jesu ibatiy, “Turobe i abistan” Iti tur nonowar ibanak matabir maiye ufun tit Jew sabuw isah eo, “I biyanamaim men kakafin ta atita’ur boro imaim anibabatiy.
39 — Izewenkemo alâ inanry Páscoa mâentyguedylymo ume etadâdyby ewy tokalâ kâentaguehonly, âdaunlo uguondo mâinduakeybymolâ. Âwymârymo Jesus âdara kânhenehonlyka ize matomo? Kâinmoen-hondyzeka âmaemo? — kely.
39 Baise kwa a binanakwar eo na’atube. Tar Nowaten hiyuw aa ana veya diburane orot ta kwa isa anabotait. Kwa kwakokok Jew hai aiwob anabotait na tit.”
40 Aituo idânârâ in-hogulymo: — Alâ awâkâ nidâ! Barrabás etaguehongâ! — kelymo. Tâmagazeim, kyâim warâ myakâwâm Barrabás.
40 Isan hitarakouw hiwow hi’o, “En, men nati orotomih! Aki akokok i Barabas.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.