Atos 2
A Xuxubus Maxat (BJK) vs AAI
1 Nang a bung möxö Pentikos ixo ot, idi xirip toxoro ot etok arixe xö önga xönö.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Ma saxit mon, a ginee xarnang a winawaxat möxö xiki lölös ixo wan su meriso lömö, ma ixo öwöwö xirip ina könönö gunon nang idi toxo kisisik e.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Idi toxo pere a laa xarnang a kamene ia ixo wan elixilik ma ixo kis kö öxödi a öngöng.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Idi xirip toxo wöwö arixe ma Töxödös ne Tanono ma toxo urulo ra tinenge mabo tinenge xabise nang a Tanono ixo ölölös idi rua tinenge min.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Io, a oleleng ne tene lotu möxöbo tee mee Judeia nang möxö boxönö xirip kö öxöno lagunon kö pu, toxo xisixis Jerusalem.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Nang toxo ölangen ina ginee, a marakörö toxo ot etok ma toxo ngangao, möxösa, öngöng mere idi ixo ölangen a tinenge re ine iat nang idi toxo wöwörö min.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Abo Judeia toxo wuwus köba ma toxo ose, “Ina nangadi na te wöwörö, idi mee Galili? Goo?
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Io, bule bara ire öngöng te ölangen idi te wöwörö ma tinenge runon te ire öngöng iat?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Ire mee Patia, Midia ma Ilam, me ire mee Mesopotemia, Judeia ma Kapadosia, Pontus ma Esia,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Pirigia, Pampilia, Isip ma boxönö möxö Libia lörörö Sairin, mabo osee meriso Rom
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 (idi xirip abo Judeia arixe mabo osee nang toxo laxa xö lotu ridi abo Judeia), ma dauleng ke ire mee Krit ma Arebia. Ire te ölangen kulen idi te wöwörö mabo tinörön lölös kö God köbo tinenge iat te ire.”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Idi toxo wuwus ma toxo ngangao ma toxo eose nana iat te idi, “A lasa ina unine möxö ina winawara na?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Inexalik, a dauleng toxo eösaxit me idi ma toxo tengen bira, “Idi te inim ösaxit a ari lölös.”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Io, Pita ixo tuu kaa arixe ma sangaun ma öng ne aposol, ma ixo tenge raxin ma ixo tenge maras kö marakörö: “Mum abo Judeia me mum kirip nang mum mo xisixis kölöme Jerusalem, moro ölangen ödeek a tinenge na arabo palas se mum.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Abo duöng na tekobo inim, nang mum mo döxömen bie. Kaim. A pitnö ma nit ne axana bung kö puxu mon bang a!
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Ina tinenge na e propet Joel ixo etöngösen min.
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 ‘God ixo tengen, xöbo axana bung möxö xakawöm,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Ma xinabo bung e rabo tile ösu a Tanono e
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 E rabo pet abo mangana lalaa ne awuwus suso lömö xö watmaep
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 A xaken irabo tawuxus urungan kö ködö lilimen
20 Veya matan boro nagugum
21 Ma nangadi xirip ewe idi nang tabo seng a Orong bara irabo top idi, tabo kip a to.’
21 Orot yait
22 “Mum a nangadi mee Israel, moro ölangen inabo tinenge na: Jisas mee Nasaret a tödi nang e God ixo osen te mum bere Jisas ine ewe. Me God ixo pet abo mangana lalaa ne auwuwus mabo auxileng lölös kaluluonin e mum, ma ixo pet abo lalaa na xö limine Jisas xarnang mon mum iat mo ösöxö sik.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Toxo isik e Jisas urungan te mum, möxösa, God, kö mamaa ma nanase re ine iat, ixoro pingit bara tabo pet bie. Me mum iat mabo nangadi saban moxo tut ine xö sölöxöröp.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Lamun e God ixo öraru öbaling ine xalik a minet, ma ixo ölanglanga ine xalik a kinadik möxö minet, möxösa, a minet i koxobo eöt ta rörödik ine.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Dewit ixo tenge lamun ine:
25 David nati orot isan eo,
26 Io nang, a balake i deek me e tenge axanan.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 möxösa, nöngön ökorobo ganim tewe e urungan kö lagunon ne minet,
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Nöngön u xoro ömaras e xö ngas möxö to,
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 “Abo töke, e maras kirip sik ke Dewit, me e öt sik ka tengen osen e mum bara ixo met ma toxo pömös ine, ma a maöt te ine i nangen i kis nixinen.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Ine a propet ma ixo ösöxö bere God ixoro sugurno sik bere ine irabo uxis a untubuno xö kinis ne warkurai te ine.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Dewit ixoro maras lamun abo mangana lalaa nang irabo ot melamu, ma ixo etöngösen ma tinaru baling möxö Mesaia. Ixo tengen bara God i karabo ganim tewe ine urungan kö lagunon ne minet bara a lewene aine irabo maxus.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Ine Jisas mon na, God ixo öraru öbaling ine me mem kirip moxo pere ina lalaa na, me mem moxo etöngösen min bara i turunon.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Me God ixo öraxin ine ma ixo uxis ine xö lime tuun tine iat, me Jisas ixo kip lo a Töxödös ne Tanono i eöt ma kunubus se God. Ma na, mum mo werwere ine, me mum moro ölangen ina arabaa nang ine ixo tile urungan tö idi.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Ma i maras bara Dewit kaim ine ra nuan uruso xö balana kubu, ma lamun ine iat ixo tengen bara,
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 ot nang arabo bulus abo iuo re nöngön
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 “Möxö ina na, i deek bara abo Israel kirip tabo ösöxö bere God ixoro uxis ina tödi na e Jisas, ine ewe nang mum moxo tut kö sölöxöröp, bere ine a Orong ma Mesaia bölök.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Ma nang a nangadi toxo ölangen ina tinenge na, ixo kara abo baladi me idi toxo tapunuk ma toxo tengen te Pita ma önga bo aposol, “Abo tönö e mem, a lasa mem marabo pet?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Pita ixo balu idi bira, “Mum kirip a öngöng moro dödöm puxus ma moro kip baptais kö esene Jisas Krais nang e God irabo döxömen taun abo magingin saban te mum. Me mum morobo kip lo a arabaa xö Töxödös ne Tanono.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 A kunubus na rua gene mum ma a bung baroxorok ke mum bölök, ma re we midi nang te kis kö palaa. Ina kunubus na rua gene idi xirip na nang a Orong, a God te ire, irabo kuwe idi.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Pita ixo tengen ögele idi ma oleleng ne mangana tinenge, ma ixo tengen bira, “Balaure ödeek e mum iat, xalik e mum bo iuo arixe ma inabo nangadi saban na.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Ewenene midi nang toxo ömaraxen lo a tinenge re ine, toxo kip baptais. Ma xina bung na ixo eöt ma narun ne arip ne nangadi toxo laxa ra öraxin a xinoxos möxöbo tene nunu re Jisas.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Idi toxo isik idi iat ta ölangen abo inausu xöbo aposol, ma ra inot etok arixe rua rorop idi öngöng, ma rua widwidik a beret, ma ra sineseng.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Mabo aposol toxo pet a oleleng ne laa ne auwuwus mabo uxileng lölös, ma nangadi xirip toxo ii e God ma binuut.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Abo tene nunu xirip toxo kis etok arixe, ma toxo bulus etoxin abo lalaa re idi ma toxo erimine kaluluonin idi iat.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Idi toxobo mimiisik mabo lalaa nang idi te unan ma toxobo erimine xö nangadi ewe idi nang te sasaxan.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Xö bungbung kirip idi toxobo orot etok arixe kölöme xö gunon lotu raxin. Idi toxobo aan arixe xöbo gunon te idi a öngöng, ma toxobo aan arixe ma bala malum ma axanan kö to re idi.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Idi toxobo ölelet e God, ma a nangadi xirip toxobo axanan me idi. Ma ewe midi nang a Orong ixobo öro idi, ixo bulus ölaxa idi xö xinoxos se idi abo tene nunu xöbo bungbung kirip.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.