Marcos 12

God da Ge Wasiride (BHG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ango edo Yesu mi awamanede eniya ge tari tuturo esisina. “Embo da (1) ami gurepi buroda uredo puwa jido gurepi gama bari yai banga tamonda duredo edo simagari beuri esisina. Edo sima ari embobo katambesisina, awamanemi gurepi be arida yoa gumbari gido mina ainda yai piaro baintedo. Edo imo yai aikeda maunsisina.
1 Imaibo Jesu oroubonamaim sabuw i’obaiyih eo, “Orot ana masaw bo ai ro’on tanum fur ear ituwafut, naatu wine bunubunuw ana hub bai, kaifenayan ana bar wowab sawar naatu sabuw afa tubunih hima masaw hikaif, masaw matuwan bainanawanamih in.
2 Edo gurepi tari ari yoa gumbiri ainda buro embo piesiri gurepi sima ari emboboda yai maunsisina, embo ainda gurepi tokedo piaro kundo gumbarate.
2 Grape iyamur bairuhin ana veya, ana akir orot iyafar na masaw kaifenayah biyah tit ibo aunowan bairuhin isan.
3 Ata sima ari embobo erido gurepi tutuda buro embo awa kundo beyaebé dedo pietero ipa tepobé overegesisina.
3 Baise masaw kaifenayah akir orot hibai hirab uman en hiyafar matabir in.
4 Ango etero imo gumbiri gurepi tutumi buro embo nei tenda piesiri gurepi sima ari emboboda yai maunsisina. Edo awamanemi ganumami kopuruda detero ororo gutesiri awa usibesi edo pietero mede egenembesisina.
4 Naatu masaw matuwan ibanak akir orot ta iyafar maiye na. Masaw kaifenayah akir orot hibai ukwarin hitut hi’a’afiy erebiya’ohow matabir.
5 Edo tenda buro embo nei piesiri mambiri awa bé detero besisina; buro embo nenei jiwaebé awa daedo mambero usibesibé dedo, nenei awa detero bebetegesitera.
5 Masaw matuwan akir orot tabo iyafar maiye nan hibai hirab morob, naatu akir wairafih moumurih maiyow biyafarih afa hibow hirouw afa hibow hi’asbunubunuw himorob.
6 “Ango matawa etero gido gurepi tutu ami ambobé awa ainda mai ao da (1)bé, ami dubobudo eira, awa daedo piesiri maunsisina. Edo engo kotembesisina, ‘Awamanemi nato mai awa tou ara.’
6 “Orot ta’imonamo ihamiy ma’am i masaw matuwan natun ana yabow akisinamo, uftoro’ot iyafar not eo, ‘Natu boro hinakakafiy.’
7 “Ata sima ari embobomi tedo sitera, ‘Gurepi tutu betari butu mainda topo aina! Kaende mai dano betari butu kaenato topo are.’
7 “Baise masaw kaifenayah orot natun nan hi’itin taiyuwih hio, ‘Masaw matuwan natunaban iti, kwana ta’asabun, saise sawar tanab it ninowat.’
8 Ango tedo mai awa gumbiri kundo detero betesiri ainda tamo budo puwa demonda augetero idegesisina.
8 Imih himisir kek hibai hirab morob naatu biyan hibai hisaroun masaw ufunane ra’iy.
9 “Awatedo, gurepi tutu ami buro ro aini? Nane imondemane tano gawa. Embo ami gundo sima ari embobo awa dedo usibesi edo gurepi buro kundo embo neneinde piaina.
9 “Masaw matuwan iti tur nanonowar boro mi’itube nasinaf? Orot boro nan masaw kaifenayah nabow narouw hinamorob naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif.
10 Imomane God da ge gaiari eiwa ajijigedo gido evita? Awa engo:
10 Buk iti na’atube hikikirum kwaiyab kwa’itin,
11 Eiwawa BADARI da wasiri,
11 Iti i Regah sinaf matar
12 Edo Judah embomainda babadegarimi engo kotembesitera, Yesu mi eniya geda kariwa awamaneda yai budo sira. Awatedo, awamane sinigambari bajinabé edo embo awa budo dain esitera. Ata embomai jiwaebé Yesu da ge dave awa ingido imo ambo ambo edo era. Awa gido adu edo Yesu dodo maunsitera.
12 Basit Jew ukwarih hikok Jesu hitab hitarab, anayabin iti oroubon eo’o ana naniyan hibaib i isah eo, baise rou’ay gagamin isan hibir, imih Jesu hihamiy in.
13 Edo Parasi mane ae Herod da buro otatawo de pietero Yesu da yai maunsitera, embo ainda ge sira awa simagain.
13 Pharisee afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa auman hiyafarih hin Jesu biyan hitit baibatemaim baikubibiruwin isan.
14 Edo iji angode awamane gundo Yesu de sitera, “Atopatari, nakare gotera, imo gebé berari tedo eta. Imo embobo anumba ikane edo tuda itera awa kotembae. Edo embo neneinda kotembarimi imo gisijiari tao ae, ata imo God da begata dave gebémi atopasido eta. Awatedo, natokare tax ganu Caesar da yai pisido era awa daveta beyaeri?
14 Hina biyan hitit naatu hio, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob o abisa kuo’o i turobe, sabuw abisa tisisinaf isan men kunotanot, naatu sabuw hai not o men kui’itin, baise turobe God ana kok abisa sabuw kubi’obaiyih. Kuo anowar Caesar isan kabay ana bibaiyan boro ata ofafar ana astu’ub ai en?
15 Ito kotembari awa te goré! Nakare mina piarita ko piainyaeri?”
15 Imih kabay anayai ai en?” Baise Jesu hai baifuwen itin naatu eo, “Aisim ayu kwabikubibiruwu? Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.”
16 Edo ganu awa kundo gumbero gido sisina, “Dombubé de dao de eiwa andari?”
16 Kabay hibai hina hitin naatu ibatiyih, “Yait ana yumat naatu wabin?”
17 Edo Yesu mi ge mina awamanede sisina, “Awatedo, rorae Caesar da topo gido, Caesar de piewo, rorae God da topo gido, God de piewo!”
17 Imaibo Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, abisa God nowan God kwanitin.”
18 Ango edo Sadusi manemi gebé edo esitera awa, embo betedo tenda erari itae, ango tedo Yesu da yai gundo embo awa bavedogain tedogari pipisitera.
18 Imaibo Sadducee morobone misir maiye isan men tibitumatum hina Jesu biyan hitit hibatiy.
19 “Atopatari, Moses mi iji matude apiyemane natokarede sisina awa, embo aro jimundo maiunji piae eimango betaina, edo ainda aro rori awa namejimi jimundo mamai piari namejida orobe itarate sisina.
19 “Bai’obaiyenayan Moses aki isai ofafar iti kirum, ‘Orot natabin natun en namomorob na’at, kwafur i boro orot ta ni’aawan saise kek hinatufuw tuwah momorob efanin.’
20 Edo iji da (1)de awa nanonameji berari ajigari 7 isiretera awa, nameji buwo aro jimundo mamai piae besisina.
20 Imih marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin natun en morob.
21 Ango esiri buwoda gaganimi nameji buwoda aro rori awa jipusina, ata dá ango mamai piae besisina. Edo tamonde (3) awa dá ango esisina.
21 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’aawan, ibo na’atube kek en morob. Ef ta’imon matar orot founamaim,
22 Ango edo nanonameji berari ajigari 7, awamane aro da (1) awa jimundo mamai piae bebetegesitera. Ambobéda eutu awa daedo besisina.
22 naatu etei’imak nah seven babin hi’aawan aurih kek en himumurub, uftoro’ot babin morob.
23 Awara, eutu eiwa iu ibono berari ajigari 7 jipusina. Awatedo, iji amboda embomai betarida erara awa, arobé anda aini?”
23 Morobone hina mimisir ana veya babin i boro orot menatan ni’aawan? Anayabin nah seven etei babin ta’imon hi’aawan.”
24 Yesu mi awamanede mina sisina, “Imomane God da ge gaiari edo God da goroba tega gae. Awatedo, ge tae dumbae ewa.
24 Jesu iyafutih eo, “Kwa i anot hikwaris! Anayabin kwa Buk Atamanin hikikirum men kwaiyab naatu God ana fair auman men kwaso’ob?
25 Eutu awa ibonomai berari ainda aro ainyae, aindabé, betarida tekago erari iji ainde, embo de eutu de iu aro ari tao ae, ata awamane anela dá kariwa ango ara.
25 Morobone misir maiye ufunamaim tabin men ema’am, sabuw etei boro mar ana tounamatar na’atube hinama.
26 Ata nanemi embomai betarida tekago erari ge tano arapa arate ena awa eire. Matu Moses mi ove gagurisina awa ajijigedo gido evita? Ainda ge jirari engo isira. Iji angode Abraham de Isaac de Jacob de bebetegesitera, edo duberi jiwaebé dodo ainda amboda, Moses da ijide abuda ni danegayani ango awa niyao aveiri ainda God mi Moses de ge sisina, ‘Na awa Abraham da God, Isaac da God, edo Jacob da God.’
26 Naatu morobone misir maiye isan Moses ana buk kutor wairaf ea’arah isan nati’imaim kikirum kwaiyab kwa’itin? God iti na’atube eo, ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God naatu Jacob ana God.’
27 Edo God mi sisina imo awa bebetegarida God, aindabé, awamaneda asisi awa God da yai itera, edo awamaneda tamo tekago erara. Awatedo, imomane ge tae dumbaebé etewa awa, embo betarida tekago erari tao ae.”
27 I men murubih hai Godamih, baise yawasih hai God, kwa i anababatun ef kwasa’ir!”
28 Edo Aodarida atopapasigarida embo da (1)mi gundo isite awamane ge baiero simagesisina. Edo embo ami Yesu da mina tari dave awa ingido Yesu de tedogosisina, “God da ge okain berari sisina ainda doda nondawa bajinabé bajinari?”
28 Ofafar bai’ubaiyenayan ta nati’imaim ma tur nonowar Jesu tur gewasin Sadducee biya’afut itin, na Jesu ibatiy. “Ofafar tur etei wanawanahimaim tur menatan i gagamin?”
29 Yesu mi embo ainde mina sisina, “God da ge okain bajinabé bajina sisina awa evire: ‘O Israel embomai ingiwo! BADARI kaenato God awa akuta awa BADARI.
29 Jesu iya’afut eo, “Ofafar tur gagamin i iti, kwananowar Israel sabuw, Regah ata God akisinamo ata Regah.
30 Edo BADARI ito God awa dubobudo eyo do ito berarimi, wasiri ito berarimi, kotembari ito berarimi edo goroba ito berarimi.’ Eiwawa God da ge okain gisibé sisina.
30 Regah a God isan iniyabow, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei.
31 Edo God da ge okain ango nei awa evire: ‘Nembu ito awa dubobudo eyo dá imo akuta dubobudo eta ango.’ Edo ge okain babain engogo nenei itae.”
31 Naatu ofafar gagamin bairou’abin i iti, ‘taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’ Ofafar iti rou’ab i gagamih ofafar etei hinatabirih.”
32 Edo Aodarida atopatarimi Yesu de sisina, “Atopatari, imo gebé berari teteta. Aindabé God awa dakaima. Edo nei demonda itae, ata awa akuta.
32 Orot eo, “Abisa kuo i turobe bai’obaiyenayan, Regah akisinamo i God men god afa.
33 Edo imo daedo gebé berari teteta, imo God dubobudo ata do berarimi, kotembari berarimi, wasiri berarimi, edo goroba berarimi, edo daedo nembu ito dubobudo ata dá imo akuta dubobudo eta ango. God da ge okain tote (2) eiwa babainbé, emi awa ategari rorou dungain, edo kando nenei berari kundo maundo piedo era awa daginegari.”
33 Imih dogor tutufin etei, a not tutufin etei naatu a fair tutufin etei a God isan iniyabow naatu taituwa isah inabiyabow o isa kubiyabow na’atube, iti ofafar rou’ab i gagamih men for kwarouw sibor kwa’a’afusar na’atube naatu men sibor afa God isan kwaya’ay na’atube’emih.”
34 Iji angode embo ainda dubo ge tesiri ingido Yesu mi ainde sisina “Kotembari ito dave! Awatedo, God gebé eyo! God mi wasiri ito gisijiare.” Ainda amboda embo da aimi bavedogari ge ango awa tae.
34 Jesu orot ana baiya’afot i’itin i so’ob, iti orot i not wairafin, imih eo, “God ana aiwobomaim o men yokaika kuma’am.” Nati ufunamaim men yait ta Jesu isan baibat afa bow na ibaitiyimih.
35 Edo daedo Yesu mi Judah embomainda oro kotopu bajinada God da ge atopapoteite awamanede sisina, “Aodarida atopapasigari mi atopasido era awa ‘Keriso awa David da Mai.’ Edo ro awa embo ge ango tedo eri?
35 Jesu Tafaror Baremaim ma bi’obaibiyih basit ibatiyih, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah Keriso isan i David ana agirane na hirouw teo’o?
36 Aindabé, Asisi Kotopu mi David gisijiri ami akuta karigesisina:
36 David Anun Kakafiyin biwan ana veya iti na’atube eorereb,
37 David akuta ami imo awa ainda ‘Badari’ sisina. Awatedo, nongo edo gido imo awa David da Mai ri?”
37 David taiyuwin Keriso isan i ana ‘Regah’ rouw eo, naatu mi’itube boro Keriso David ana agirane nan?”
38 Edo Yesu embomai atopapoteite sisina, “Aodarida atopapasigarimi imomane udumbara, awatedo, goteite iwo! Awamanemi ombari riribo omundo edo nasi arapada pepeta eiaro embomaimi ategabutega eite tou orote jipapa edo era.
38 Jesu ma bi’obaibiyih eo, “Mata toniwa’an Ofafar bai’obaiyenayah isah, i hai kok faifuw manimanih hina’osen hinaremor naatu ahar efanamaim sabuw merarayow hinitih,
39 Edo awamane Judah embomainda benunu oroda torido anumba davebé dave awa jipapa edo era. Daedo embo bondo eiworo maundo besi davebé daveda anumain jipapa edo era.
39 Kou’ay Baremaim urama’ama yayasairen i tebowabow naatu hiyuw ana veya efan gewasih tebowabow.
40 Edo awamanemi benunu riribo pitawa tedo era, edo daedo eutu rori udumbedo awamaneda gaiapa bain edo era. Ata katari ijide God mi awamane daginegedo bajinabé kataina.”
40 Kwafukwafur baibin tifufuwih hai sawar tebowabow naatu hai itinin baigewasin isan yoyoban manimanih teyoyoyoban, imih hai baimakiy kakafin anababatun boro hinab!”
41 Ango edo Yesu Judah embomainda oro kotopu bajinada edo kupo neinda anumbedo isite goteiri, embomaimi God da yai ategari ganu mauwa doda pipisitera. Gaiapade embomai awa ganu tega babain pipisitera.
41 Jesu Tafaror Bar ana kabay teya’ay sisibinamaim mare ma sabuw itih hai siwar hiya’ay. Sabuw totobuyoy wairafih kabay gagaminaka hiya.
42 Awarata, mapa eutu rori da (1) awa gundo ganu babaingae tote (2) pipisisina.
42 Baise kwafur babin yababan wairafin na ana kabay gidigidih rou’ab tew wanawanan iwan ana fofonin one toea na’atube.
43 — ausente —
43 Jesu ana bai’ufununayah eaf ayuwih hina hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, iti kwafur babin ana siwar tew biwan i gagamin na’in sabuw etei hiya’iy natabirih.
44 — ausente —
44 Afa hiya’aya i aurih karam turin hiyai turin hibotan, baise kwafur babin yababan wairafin abisa biyan ma’am etei’imak bai na yai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.