Lucas 6

God da Ge Wasiride (BHG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ango edo duberi teka tuturoda pura da (1) itae esiri pura neinda Oena Apari Degutade Yesu ae ainda ambodani de wheat buro begata barida maunsitera. Edo ainda ambodanimi wheat oen awa totokumbedo ipami dateite injido esitera.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Awa gido Parasi maneda neneimi awamanede sitera, “Ro awa embo imomane ge okain awa Oena Apari Deguta de detewo erigeteiri?”
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Ata Yesu mi awamanede mina sisina, “Imomane David mi nongo esisina awa, bé ajigedo gaeta iji angode imo beji mina budo ae ainda embobo de?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Ami God da oroda torido bread God da jisida piari awa kundo injisina. Edo daedo nenei ainda embobode pipisisina. Ata ge okainda tari isira awa pirisi manemi akuta indorote.”
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Yesu mi awamanede sisina, “Na, Embo da Mai, awa daedo Oena Apari Deguta ainda Badari. Nanemi buro ro embomi Oena Apari Deguta de era awa, awara tana.”
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Ango edo Yesu Oena Apari Deguta neinde Judah embomainda benunu oroda maundo torido atopaposisina. Edo embo da (1) ainda isira, ainda ipa be awa ambari.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Edo Aodarida atopapasigari ae Parasi mane demi imo jijimbesitera, Oena Apari Degutade embo ari kaviyegainita awa gain. Ango ari gido Yesu de bekumba ge jirain.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Ata Yesu awamaneda kotembari awa goteite, embo ipa ambari ainde sisina, “Eriyo visido petate!” Ango tesiri embo awa erido visido toropuda peposisina.
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Ango edo Yesu mi awamanede sisina, “Na tedogari da (1) imondemane piana. “Oena Apari Degutade awara ari buro ro orote tari isiri, dave aririta, beyae ari ri? Emboda wasiri toregarita, dari betari ri?”
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Edo imo embo berari awa jisimi udugedo gido embo ipa ambari ainde sisina, “Ipa ito ududuge!” Ango tesiri ami kera edo ainda ipa ududugesiri dave esisina, ipa nei ango.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Ata awamane sinigambarimi do ato ae esiri Yesu de nongo ari awa akuta mina tara esitera.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Iji angode Yesu idegedo pejida benunu tain maunsisina. Edo muyae ainde awa God de benunu siri jijirisina.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Edo sipo atesiri imo ainda ambodani dao tesiri ainda yai guputera. Ainda edo ami awamaneda doda embobo 12 geredo nombo ‘piari aimbari embobo’ pipisisina:
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Simon (ainda dao Peter pipisisina) ae ainda nameji Andrew de; James ae John de; Philip ae Bartholomew de;
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Matthew ae Thomas de; Alphaeus da mai James ae Simon (ainda dao nei Zelot tedo esitera) ainde;
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Judas awa James neinda mai ae Judas Iscariot de, embo emi awa amboda otawo betarate ge jiraina.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Ango edo imo ae awamane de daedo wotedo yai ududugarida imo peposisina. Edo ainda ambodani jisi da awa ae embomai jisi bajina de doregesitera. Awamane yai berari Judea doda, edo Jerusalem da, edo nasi ewa doda, Taia ae Saidoni de, ami Yesu da ge ingido karu neindekainde edo itari awa kaviyegain guputera.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Edo daedo avekave asisi bebegaemi bundari awa gundo udegari budo esitera.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Edo embo berari doregesitera ami imo tujiain edo esitera, aindabé, embo ainda goroba idegeteira ami embo berari kaviyegetera awatedo.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Ango edo Yesu jisi ambodani kena edo sisina:
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Aindabé imomane boroko beji itewa, God mi imondemane rorae piari injido inono awa.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 Aindabé, imomane na, Embo da Mai awa, ambo ambo edo ewa, dubodave awa itomane, iji angode,
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Iji ainde, yawa eite kekapunya ewo,
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 “Ata imomane gaiapa jiwaede itewa, itomane rorae davegave matu bewa.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Imomane rorae injido inono etewa,​ ​amboda beji mina bawa.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Edo iji ainde embomai berarimi imomane dasiga edo era, do ari itomane yai,
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 “Ata nane imomane aimi ge goteite itewa ainde tena: Itomane gitopo embobo dubobudo ewo. Edo aimi imondemane sinigambari edo era, ainde wasiri davemi edo ewo.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Embomai aimi imondemane begá piedo era, God de tedogiwo, awamane ao ari piedo are. Edo aimi imondemane ge tepotapo tedo era, awamane embo benunu tedo ewo.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Imo embo aimi opoda dari gido, wareregeyo, opo neinda daedo dare. Edo embo aimi ito dademo ombari jiari gido, ito ombaribé awa daedo kokumbeyo bare.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Edo embo aimi ito yai rorae ro atega edo eira awa, pieyo budo are. Edo embo neimi rorae ito awa ainda topo kumbari gido awa, tekago piarate tedo eote.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Edo wasiri ro imomane jipapa edo ewa ango embomi imondemane edo ara, kariwa ango awa inemane awamanede edo ewo.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 “Awarata, embomai aimi imomane dubobudo era awa akuta dubobudo ewa, ro awa embo imomane dasiga ari? Aindabé, wasiri bebegae ari embobomi embo nenei dá ango dubobudo era.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Edo daedo, embomai aimi imondemane wasiri dave edo era, awamanede akuta wasiri dave edo ewa, ro awa embo imomane dasiga ari? Aindabé, wasiri bebegae ari embobomi embo neneinde dá ango wasiri dave edo era.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Edo imomane ganu embo neneinde akuta piawo jigamo edo mina piorote kotembedo ewa, ro awa embo imomane dasiga ari? Aindabé, wasiri bebegae ari embobomi embo bebegae neneinde ganu pisido era, awamanemi tega inonoda piaro bara ango kotembedo era.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Awarata, gitopo embo itomane dubobudo ewo, edo awamanede wasiri dave edo ewo. Edo awamanede ganu piedo tekago piaro bain kotembeove. Ango edo itomane tau dugabé bawa, edo God Ikanebé Ikane ainda mamai awa. Aindabé, embo ainda dave ari embo do okain de jivere embobo deda yai piedo eira.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Awatedo, embo berari do ewo dá ango Mamo itomane embo berari do edo eira.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 “Embo nei katove dowo, edo God mi imomane katae doware. Embo nei bekumba eove, edo God mi imomane bekumba ae doware. Embo nei kotembedo dowo, edo God mi imomane kotembedo doware.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Imomane embo neinde kando piedo ewo, imondemane pisido ara, awatedo. Embomaimi imondemane kando mina piain era, kariwa awa tega davebé siraro beda ari dodedo wotaina. Aindabé, tega ro inemane embo neneinde jigamo edo ewa, dá ango God mi imondemane jigamo edo aina.”
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Edo Yesu mi awamanede eniya ge sisina: “Embo jisiguba arimi jisiguba ari nei gisijiaini ta? Ango aina awa, awamane tote (2) matawa maundo koturoda durara.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Daedo, ambodanimi awamaneda atopatari daginegari tao ae. Ata, awamane berari giu atopasidogogo ara, ami awa awamaneda atopataride daedo tega inono ara.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 “Edo ro awa embo imo onyeye saka ito namejida jisida isira awa gido tesi, ata ikuta bajina jisi ikaitoda isira awa gae esi?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Edo nongo edo ine nameji itode tesi, ‘Nameji, do! Onyeye saka jisi itoda awa pusigane,’ edo iji dá ainde, imo akuta ikuta bajina jisi itoda awa gari tao ae? Imo aodari pisido ambo ambo ae embo! Gisibé, ikuta bajina jisi itoda kundo augeyo. Ango eteta ami, imo yai dave goteite ito namejida jisida onyeye saka awa pusigata.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 “Edo daedo, ni davemi be beyae ekari tao ae, edo ni beyaemi be dave ekari tao ae.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Edo ni berarida be ekedo era ami awamaneda kariwa emboda yai arapa edo eira. Embomi ni dunga be awa danegayanida bari tao ae, ko dongo pasiporo be awa benomada bari tao ae.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Embo davemi ainda doda rorae dave woru ari isira awa pieuri idegedo eira. Edo embo beyaemi ainda doda rorae beyae woru ari isira awa pieuri idegedo eira. Aindabé, emboda doda rorae ro beda ari isira awa ainda bemi tedo eira.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 “Ro awa embo inemane namonde, ‘Badari, Badari,’ tewa, ata nane ro awate tena, awa ae evi?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Embo aimi nato yaida gundo, nato ge ingido kera edo eira awa, ainda kariwa piano gawa.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Awa kariwa engo, embo da (1)mi mando ain eite dasivi uro ugonubé banga tamonda duredo dadorisina. Edo wa desiri un duga uwasi gogorade gundo mandoda dorisina. Ata mandoda dasivi banga tamonda matu dadorisina, awatedo, mando jipae.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Ata embo aimi nato ge ingido kera ae edo eira, awa engo embo da (1)mi mando butu popoda esisina, ainda dasivi okain ae. Awatedo, un duga uwasi gogorade gundo mando awa desiri boraebé dudurisina. Edo un mi desiri sitedo usibesibé esisina.”
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.