Lucas 22
God da Ge Wasiride (BHG) vs AAI
1 Ango edo Bread Badari Siwo Piaeda Bondo iji aikae atutumbesisina, awa daedo tedo era God da Darutegari Bondo.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Iji angode pirisi babain ae Aodarida atopapasigari demi Yesu daro betarate kotembesitera. Ata, aindabé embomaimi gido sinigambari ara, arapada ango ari awa adu esitera. Awatedo, gae onjigarida daro betarate begata kakowa esitera.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Edo Satan mi Judas (ainda orobeda dao awa Iscariot) da doda torido tuturo edo imo gisijijisina. Edo imo awa Yesu da embobo 12 ainda da (1).
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Awatedo, Judas idegedo pirisi babain ae oro kotopuda sima ari emboboda gisijijiegari deda yai maundo, ami nongo edo Yesu kundo awamaneda ipada piaini awa ge jijirisina.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Edo awamane dubodavede awara edo embo ainde mina ganu piain sitera; ango aro Yesu kundo awamanede piarate.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Edo imo awamanede tarigari sisina. Edo begata dave nonda embomai nenei gae onjigarida Yesu kundo awamanede piaini, awa kakowa esisina.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Ango edo Bread Badari Siwo Piaeda Bondo deguta gupusina. Edo deguta ainde awamane Darutegari Bondoda wo sipu mai dorote.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Edo Yesu, Peter ae John de pipiteite sisina, “Imomane gisi maundo kaenato Darutegari Bondo siya ewo, kaende indore.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Edo awamanemi tedogositera, “Imo yai nonda indari awa siya orote jipapa esi?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Yesu mi awamanede mina sisina, “Dave edo giwo! Imomane nasida torido maunteiawo, embo da (1) un sigi amboka ari ami imomane tamaina. Awara, embo awa ambo ambo edo maundo mando nonda toraini ainda toriwo.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Edo mando tutude tewo, ‘Atopatarimi imonde engo tesira, “Mando tonga nonda na ae ambodani nato de Darutegari Bondo indari?” ’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Ango tawo embo ami imomane kundo visido yai tonga bajina matu sirigari isira awa piari gawa. Yai ainda indari siya ewo!”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Edo embo tote (2) erido maundo Yesu mi ro berari awamanede sisina, dá ango awa taputera. Edo yai ainda awamane Darutegari Bondo siya esitera.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Iji nonde bondo iji awa gumbiri, Yesu anumbesisina ae ainda piari aimbari embobo 12 de indari inain.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Edo ami awamanede sisina, “Do nato berarimi Darutegari Bondo eiwa imondemane inain jipapa etena, na memesi bae gisida.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Nane imondemane tena awa, na indari engo tekago inainyae isiano jirari God da gisijiari yaida Bondoda mokabé awa arapa aina.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Ango tedo, ami akou kundo, God da yai ategari pisido, awamanede pipiteite sisina, “Yá, akou eiwa kundo, injido piari, embo nei injido ango ewo, imomane berari.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Nane imondemane tena, na gurepida gama inainyae isiano jirari God da gisijiari gumaina.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Ango tedo imo bread kundo engegegedo awamanede pipiteite sisina, “Eiwa nato tamo. Awa imomane embo pipitena. Injiwo. Edo engo matawa eite na kotembedo ewo.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Edo dá ango, ainda amboda awamane indari indero itae esiri, imo akou kundo sisina, “Akou eiwa ororo natoda imomane embo dodegain ena. Akou emi God da piari tembari okain teka imomane embo sirigeteira awa arapa eira.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Ata giwo! Embo na budo gitopo emboboda ipada piain eira awa, namonde daedo indari indeite tenembada isira.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Gebé, na, Embo da Mai awa betanate matu God mi sirigesisina. Ata embo na kundo gitopo emboboda ipada piain eira, imo do ari!”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Ango tesiri awamanemi akuta mina tara esitera, “Embo bé aimi buro ango ain eiri?”
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Edo daedo awamanemi akuta be duduno esitera, awamaneda doda embo bajinabé bajina awa averi.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Edo Yesu mi awamanede sisina, “Embo yai neneinda daotari egeregari awamaneda awara tarimi embomai gisijido era. Edo awamaneda jipapa awa embomaimi awamane dao ‘Embomainda Kondade Egeregari’ tedo era.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Awarata, imomane iwata ango ainyae. Ata embo da aimi itomane toropuda einda embo bajinabé bajina ain eira awa, tataimbarimi nameji sakada iwata ango aina. Edo gisijiarimi ainda embomai kondade eite buro emboda iwata dá ango aina.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Edo bajinango awa averi? Da (1) aimi anumbedo isite indari injido eira, awarita ko, embo da (1) indari siya edo eira awari? Embo anumbedo eira, awara. Awa gebé. Ata na akuta awa itomane toropuda buro embo ango ena.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Edo imomane awa namonde daedo petetewo na memesi bougade iji veteite gundo tega einda etena.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Edo Mamo natomi ainda awara tari namonde pipisisina, rorae berari gisijido anate, dá ango nanemi awara tari imondemane pipitena.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Awatedo, iji angode nato daotari dero bano imomane daedo nato tenembada indari injido kundo awa. Edo daedo imomane daotegeregarida anumbada anumbedo isite Israel embomainda ewowo gawowo 12 gisijido awa.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Edo Badari mi sisina, “Simon! Simon! Giyo! God mi Satan de awara tesira, imomane bawarate, dá ango embomi wheat sirigedo bureite onyeye dodo eira.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Ata Simon, na imo embo benunu tetena, ito gebé ari woteure. Edo iji nonde imo nato yai tenda wareregeteta angode awa, nanonameji ito kondade eyo awamaneda gebé ari okain are.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Ata Peter mi ainde sisina, “Badari, nato tumonda ari ito yai awa mana wotaina. Na imonde daedo bundari oroda edo betarida mamana.”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Edo ami mina sisina, “Peter, nane imonde tena awa, deguta einde, kokora aoro tae gisida, imo akuta toreite iji tamonde (3), ‘Embo awa na gae,’ tata.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Ango edo ami awamanede tedogosisina, “Iji nonde imomane pieteno idegedo eutawa awa, ganu kapi, pepeta kaita, o tai woru ango itae iji angode, imomane rorae nei ro itae awa jipapa edo eutavi?”
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Edo ami awamanede sisina, “Ata boroko, edo imo ganu kapi isira gido, kumbuyo! Edo pepeta kaita daedo. Edo imo kasiwo itae gido, ombari ito pieyo embo neimi bureite ganu piari ami da (1) oriate.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Nane imondemane tena, peroveta Isaiah mi nato yai ro idegaina ango matu oveda gagurisina awa, ‘Edo jivere embobode daedo embo awa ajigetera,’ awa boroko gundo bé aina.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Edo awamanemi sitera, “Badari, eire gi, nakare kasiwo tote (2) isira.”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Ango edo, Yesu mi dá edo eira ango idegedo Olive de Peji da maunteiri ainda ambodani daedo imo ambo ambo esitera.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Imo maundo yai ainda edo awamanede sisina, “Benunu tewo imomane bawarida durove.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Edo imo awamane dodo yai saka aike kena iaragedo, baongo dadari edo God da yai benunu engo sisina,
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 “Mamo, edo imo engo ain eta gido, memesida akou eiwa dodo kumbuyo nato yai gumbure. Awarata, nato jipapa awa ainyae, ata ito jipapa awa ewasi.”|alt="Jesus prays on Mt of Olives" src="WA03913b.tif" size="col" ref="Luke 22:42"
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Edo God da anela utuda edo gundo imo kondade eiri goroba burisina.
43 — ausente —
44 Edo memesi bougami gundo imo pasiri gido benunu okain bé siri, ainda iwori ororo ango kepukapu butuda durudo esisina.
44 — ausente —
45 Imo benunu tari dero ainda edo erido ambodanida yai overegedo gundo awamane mamatomi pasiri jitao bouga avero tapusina.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Awatedo, Yesu mi awamane audedo sisina, “Ro awa embo imomane jitao avevi? Erido benunu tewo, God mi imomane dowari bawarida durove.”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Imo matawa ge site isiri embo jisi bajina gundo idegesitera. Ango edo embo dao Judas, Yesu da embobo 12 ainda da (1), ami embo jisi bajina awa gisijijieite gundo Yesu da yai edo, imo aikae iunte embo awa munegain esisina.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Ata Yesu mi sisina, “Judas, ro embo imo munegarimi Embo da Mai ainda gitopo emboboda ipada pipitesi?”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Edo Yesu da ambodani ainda demonda ami wasiri ro idegaina, awa matu gositera. Awatedo, ainde sitera, “Badari, natokare kasiwomi awamanede duduno arita?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Ango site, boraebé ambodani da (1)mi kasiwo budo pirisida gisijiari bajinada buro embo, ainda dengoro ipa beda awa kautugesisina.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Ata Yesu mi sisina, “Ango do, duduno eove!” Ango tedo embo ainda dengoro tujido gao esisina.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Edo Yesu mi pirisi babain ae oro kotopuda sima ari emboboda gisijijiegari de orobeda kopuru mamai de idegedo guputera, awamanede sisina, “Ro embo imomane na beono embo ango baintedo kasiwo de ami de kundo gumbevi?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Na awa iji berari imondemane oro kotopu ainda isima edo etena, edo na bundae etewa. Awarata, iji eiwa God mi imondemane dosiri iwata engo nato yai ewa. Edo daedo, iji eiwa God mi muyaenda gisijiarida yai dosiri ami buro eira.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Ango edo embo jisi da (1)mi Yesu ipami jido kundo maundo pirisida gisijiari bajinada mandoda totoritera. Ata Peter aikeda awamane ambo ambo eite gupusina.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Edo mando arapada niyao etero aveiri awamane anumbedo itero Peter gundo awamaneda teoroda anumbesisina.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Edo iji ainde buro gagara da (1)mi Peter niyao demonda anumbedo isiri gido jisini edo sisina, “Embo eiwa ae embo ounde gundo maundo esira.”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Ata Peter imo akuta toreite sisina, “Eutu, na embo awa gae.”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Edo saka sima eite embo nei da (1)mi Peter da kariwa gido ainde sisina, “Imo awa Yesu da ambodani da (1). Na gotena.”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Edo itero jiriri ora da (1) ango itae esiri embo nei da (1)mi ge okain bé site sisina, “Een! Gebé, embo eiwa ae Yesu de daedo gundo maundo esira, aindabé, embo eiwa yai Galili embo.”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Ata Peter mi sisina, “Ei imo, ge ro boroko teta awa, na bé gae!” Edo iji dá ainde Peter ge siri, boraebé kokora aoro sisina.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Edo Badari wareregedo dambu darari Peter gosisina. Ainda edo Peter, Badari mi ge ro ainde sisina, awa kotembesisina, “Kokora aoro tae gisida, iji tamonde (3) imo akuta toreite ‘Na embo awa gae,’ tata.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Awatedo, Peter mamato eite dodo idegedo maundo ji bajinabé sisina.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Edo embobo Yesu sima era, ami imo vedeite tedojirido esitera.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Edo awamanemi ainda jisi gongo jibigimi doiedo ainda dombuda doreite tedogido esitera, “Imo perovetara, nakare te gore, imo aimi desiri?”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Edo awamanemi Yesu de ge bebegae nenei jiwae tedo esitera.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Edo sipo atesiri Judah embomainda orobeda kopuru mamai doregesitera. Awamaneda doda awa pirisi babain ae Aodarida atopapasigari de. Edo awamanemi Yesu gisijido kundo awamaneda Sanhedrin da yaida torido guputera.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Edo ainde sitera, “Imo Keriso rita gido awa, teyo nakare gore.”
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Edo nane imondemane tedogari, ‘Keriso awa embo averi?’ ango tana awa, mina tari nato tainyae o mana na dowawo mamana.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Ata iji einda amboda, na, Embo da Mai awa, God goroba berarida goroba ainda ipa beda anumbedo gisijijieite itana.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Edo awamane berarimi sitera, “Awatedo, imo awa God da Mai tesita?”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Ango tesiri gido awamanemi sitera, “Ro awa embo kaenanemi karigari embo nei gain kakowa ain eri? Ine ainda bemi akuta tesiri kaena berari gera.”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.