João 9
Ka Lamana'a Mono'i Lu Mu Tifi'ehina Ka Yabe (BEF) vs AAI
1 Yesu kapo mololoto nobuto bo mone ketoꞌehina kanalo bu pisi luꞌehina bu goto minoꞌehina.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 To panaꞌalobomagi loka heꞌahana: Babafio, ma bo bu pisi luꞌehina hena hu etoꞌehibe? Aiꞌa foipanaꞌaubafi to itoꞌafinogo afoꞌafinogo etali foipanaꞌatitiꞌmube?
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Ya lago Yesu lu epiꞌehina: Oꞌe. Enali foipanaꞌaniuba mehu etoꞌehibe. Ai bu pisi luꞌehinanaꞌmu Huꞌmamofihi amuyaꞌauba leꞌmo hetofa hu etenogo gili hinogo boanaꞌi yaꞌmananamofihi bu galabe.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Lali yege lenogo noho lifiꞌehina bo afoꞌnifihi liliꞌnaꞌa lilata nohune. To sinihi ginogo bonaꞌmagi liliꞌna meliluneꞌmu nehabe.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Nani ma melugu minoto asaga noto noto bonaꞌmagihi libiꞌani besa loseꞌnaꞌa nohube.
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Yesu ya lutoꞌa meꞌi mone lito yatu yigito libiꞌna ho moloto oifaꞌi lolo huto yaꞌma bomofihi buꞌalo nofolo etoto lu emiꞌehina:
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Kai buto mone nagamiꞌi Siloami hefuto kokabana bilibo. Yaꞌma hefuhi giꞌamofihi hapaꞌa Ho Lifiꞌehina Yabe nela. Ya ligo ana bomo buto hefuto okabana bilito i behe huto noago buꞌi gili gili huꞌehina.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Ya huꞌehigo laluꞌagi koyapaꞌi yaꞌma bouba noseꞌnamu buka buka tilatamo bu geꞌahanamagi loka heꞌahana: Muya bouba meto minoto buka tuꞌehina bo ai nohifihe?
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Ya lago moneꞌamagi: Oꞌyo, ana bo nohibe, lite lago moneꞌamagi: Oꞌe, lite, menohibe. Ai okabaꞌa ana legita yaꞌma buka tuse bo nohibe. Ya lite nelago yaꞌma bouba lu epiꞌehina: Nanisi nohube.
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Enali aiꞌi loka heꞌahana: Kubuka hena huto leꞌmo bati huꞌehina?
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Ya loka hago ai kagaꞌanilo nonaꞌa lu epiꞌehina: Yesu yabe nelana bouba meꞌi lito libiꞌna hoto oifaꞌi lolo huto nubuꞌnilo foloto Siloami hefuto kokabana bilibo luto ligo analo butoꞌni nokabana nobilito meleꞌisi gili gili huto nominobe.
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Ya ligo enali loka heꞌahana: Ana bo hiyaga nohibe? lite lago ai: Nani mekeheliꞌohube, luto lu epiꞌehina yabe.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 To enali yaꞌma bo bu pisi luꞌohutoꞌamo leꞌmete Felosi bonaꞌi nehanalo bite nehetiꞌahana.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Yaꞌma Yesu oifaꞌi lolo huto bomofihi buꞌa leꞌmo bati huꞌehina kanaꞌa yaꞌma mono fuli yupahi yabe.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Ya huꞌehinaꞌmu Felosi bonaꞌmagi ana bomofihi loka heꞌahana: Kubuka hena huto leꞌmo bati huꞌehina? Ai ma lu epiꞌehina: Bo moneuba oifatu nubuꞌnilo folo netago nagamito nokabana bilito yatai nubuꞌnitu bu nogobe.
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Ya ligo Felosi bonaꞌi moneꞌamagi ma liꞌahana: Yaꞌma keneꞌi kubuka li hetofa hu etoꞌehinauba mono fuli yupapogu foya liꞌehinaꞌmu ai Huꞌmamofitogati meoꞌehinagi yaꞌma keya kalugu mone: Mono fuli yupapogu liliꞌna melilo, litomo niꞌigo yaꞌma bo kagamofihi keheli heꞌmiꞌehinagihe, lite liꞌahana. To moneꞌamagi liꞌahana: Henabe? Ai ma bomofi kumu amuya liliꞌna li etoꞌehinaꞌmu henabe luto foipa bo nohibe? Ya lite lilete folaganuguti teleꞌahana yabe.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Yaꞌmu Felosi bonaꞌmagi ana bomo aku loka heꞌahana: Nubuꞌni gili gili hu netoꞌehina lulata nohuta, ai kumu hena kekesa kehelilata nohane? Ya lago ai luꞌehina: Kaga lu huto huto bo nohifi?
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 — ausente —
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 — ausente —
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 Itoꞌafugo afoꞌafugo etali lu epiꞌahaꞌina: Panatiꞌa nohibe, lite to ketona kanagu bu pisi luꞌehinaꞌmu yaꞌma keheliꞌohuꞌibe.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Yaloꞌi ai gili huto bu noganaꞌmu hiti to bu li gili hu etoꞌehina yaꞌma bomofihi leꞌali mekeheliꞌohuꞌibe. Panatiꞌa ai olopa bo nohinagi kaga bagaꞌaguti lu lepilina aiꞌago loka halo.
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Itoꞌafugo afoꞌafugo Yuta bonaꞌi kumu koli nehite yaꞌma kaga lu epiꞌahaꞌigo henaꞌmube? Koyapaꞌi Yuta bonaꞌmagi kaga lu laga hiꞌahana: Bonaꞌi moneuba Yesu kumu Huꞌmamofihi leꞌmo ho tiꞌehina panaꞌa nohibe luto linogomo yanaꞌmu enali sipi mono nonuguti heꞌmi etete aku metilibe lite lu laga hiꞌahana yabe.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Ya hiꞌahanaꞌmu itoꞌafugo afoꞌafugo yaꞌma kagaꞌatiti lite: Loka halo, ai olopa bo nohinagihe, lu epiꞌahaꞌina yabe.
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 To Yuta bonaꞌmagi ketona kanagu bu pisi luꞌehina bomofihi akuꞌi kehe ite ago lu emiꞌahana: Yaꞌma hetofa huto hu ketoꞌehinaꞌmu Huꞌmamofihi aiꞌago foke ka lu emibo. Yaꞌmana Yesu foipana lilata bo nohina keheliya iꞌohune.
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Ya lago ai lu epiꞌehina: Ai foipa bo nohifi lamana bo nohibe luto yaꞌma nani mekehelitoꞌni yataꞌa nani nubu pisi luꞌehinamo yatai gili huto bu nogobe lutoꞌni aꞌnokehelube.
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Ya ligo enali loka heꞌahana: Ai hena hena hu ketoꞌehibe? Hena huto kubuka leꞌmo bati huꞌehibe?
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Ya lago ai luꞌehina: Abo. Nani yaꞌmana alu lepi su hoꞌohunamo lenali keheli sibina nehabe. Lenali henana mone hiti kehelilabe? Lenalimoya panaꞌaloboꞌa lolo hilafihe?
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Ya ligo enali huli ka lu emite liꞌahana: Kai yaꞌma bomofihi panaꞌa nohane. Lali Mosehi kaꞌalo megeꞌi nomoloto panaꞌaloboꞌa nohuta yabe.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Huꞌmau koyapaꞌi Mosehi kaga lu emiꞌehina yamofihi akeheliꞌohune. To Yesu yaꞌmana bomofihi hepaꞌagati oꞌehina lali mekeheliꞌohune.
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Ya nelago ana bouba lu epiꞌehina: Abo. Lenali nelanamolo topa nohobe. Ai nubu pisi luꞌehinamo li hetofa huto ye ko hu netoꞌehinagi lenali ai kumu asagaꞌi mekeheliꞌahabe.
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 To Huꞌmau foipa bonaꞌmagihi mekehelito megesa hu epilatanaꞌmu akeheliꞌohube. To moneꞌamagi aitoga agoya hu emiꞌahanaꞌa to megeꞌi melelata nehanaꞌamagihi kehelilata nohibe.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 To afehi emaꞌaga ma meꞌi huto huꞌehinagati kana nobigo keneꞌi moneuba bu pisi luꞌehina bonaꞌmofihi li gili hu etoꞌehinana lali mekeheliꞌohune.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Ya huꞌehinaꞌmu yaꞌma bomo Huꞌmamofitogati meoꞌehitita ai amuyaꞌa hiti bonaꞌi eneleꞌmo bati mehititaꞌmu yabe.
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Ya ligo enali kagaꞌalo nonaꞌa emiꞌahana: Kai foipanagu keketona bose. Lalitiꞌmu kaga mone li lelepilata nohapi? Ya lite nelite ana bomofihi leꞌmete mono nonuguti heꞌmi eteꞌahana yabe.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Enali ana bomo heꞌmi eteꞌahana yamofihi Yesu kehelito ai kumu sa huꞌehina. Ai etafa huto lu emiꞌehina: Kai Kokulumaguti limiꞌehina Bomofi kumu keheli pili koꞌahatafihe?
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Ya ligo ai lu emiꞌehina: Sipi Bo yale, ai kumu nelepiletogoꞌni komopaꞌni emito kehelilube, luto luꞌehina.
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 To Yesu lu emiꞌehina: Kai bu go su hoꞌahatagi yatai lu nokimina bo ma nohinagihe.
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Ya noligo ai Yesuhi lu emiꞌehina: Sipi Boꞌnimaka. Nani kaitoga keheli uleꞌale nohube, luto gigusagu golaga fito koꞌehina.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Ya nohigo Yesu luꞌehina: Nani ma metoga oloto bonaꞌmagihi hapaꞌani bu goloto loko hilube. Bonaꞌi lugaꞌa enubu pisi luꞌehina suhi hite yanamagihi bu galana lolo hu epalalube. To bu galana suhi hite nehanamagihi li fili ko epalalube nolube, Yesu luꞌehina.
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Ya luto ligo Felosi bonaꞌi moneꞌamagi yaꞌma kagaꞌamofihi kehelite loka heꞌahana: Lali kumu nolapi, ya? Lenali hiti lenubu pisi luꞌehibe luto ya nolapiye?
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Ya lago Yesu lu epiꞌehina: Lenali lenubu pisi nelinogomo nani fakupa ka lu melepiꞌohuna. To lali lubuti niꞌinagi bu go fe nolune lite yaꞌma nelana yanaꞌmu lenali komopatinigu fi hekini lo su hago fakupa ka nolu lepolobe.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.