Atos 9
U̶mʉreco pacʉ wederique (BAONT) vs AAI
1 Ména Saulo pea, Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerãre yerijãari méé jĩarʉga nʉnʉjee niigʉra, paia wiogʉ pʉtopʉ eari,
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 cʉ̃re cʉ̃ ca doti cojori pũurorire “Yʉre owa bojaya” cʉ̃re ĩi jãigʉ eaupi, Damascopʉ nea poo juu buerica wiijeripʉ, Wãma Maa maquẽre ca tʉo nʉnʉjeerã, nomia, ʉmʉare, cʉ̃jare ama bʉari, Jerusalén'pʉ cʉ̃jare ami waagʉda ĩigʉ.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Teere tii yapano, waagʉ, mee Damasco macãre ea waagʉ doogʉ cʉ̃ ca biiro, ca niiro tʉjarora ʉmʉrecopʉ ca doorije bʉaro ca boe ajiyaarije cʉ̃ wejare boe ñaacũmu eaupe.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 To biro ca biiro Saulo, yepapʉ ñaacũmu waagʉ:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 To biro ca ĩirijere tʉori:
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Cʉ̃ pea nanagʉra bʉaro uwirique mena o biro ĩiupi: “¿Wiogʉ, ñee yʉ ca tiiro mʉ booti?” cʉ̃re ĩiupi. To cʉ̃ ca ĩiro Jesús'pea: “Wãmʉ nʉcãri, macã pee piya waagʉja. Toopʉ mʉ ca earo, mʉ ca tiipere mʉre wederucuma,” ĩi yʉʉupi.
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Saulo mena ca waaricarã pea, bojoca bauti pacaro ca wederijere tʉori, bʉaro ʉcʉa uwirãra tua nʉcãupa.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Jiro, Saulo wãmʉ nʉcã, cʉ̃ capere ĩa pãagʉ, ĩaticãupi. To biri cʉ̃ amoripʉ ñee, Damascopʉ cʉ̃re amicoaupa.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Tii macãre itia rʉmʉ peti ĩati, baati, jiniti, bii niiupi Saulo.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Damascore niiupi jĩcʉ̃ Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeegʉ, Ananías ca wãme cʉtigʉ. Quẽñagʉre biro cʉ̃ ca bii oto wetiropʉ, Wiogʉ cʉ̃re baua eari, o biro cʉ̃re ĩiupi:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 To biro cʉ̃ ca ĩi yʉʉro, o biro cʉ̃re ĩiupi Wiogʉ:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Quẽñaricarore biro bii oto weti waagʉ, jĩcʉ̃ Ananías ca wãme cʉtigʉ, cʉ̃ pʉtopʉ jãa eari, ñucã cʉ̃ ĩajato ĩigʉ cʉ̃ amori mena cʉ̃re ca ñia peo ea nʉcãgʉre ĩami —cʉ̃re ĩiupi.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Teere tʉogʉ, o biro ĩiupi Ananías:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Mecʉ̃ra ano pee doojapi, mʉ wãmere ca ĩi nʉcʉ̃ bʉorã niipetirãre, paia wiorã cʉ̃ja ca doti cojoro mena tia cũurica wiipʉ cʉ̃jare jee waarʉgʉ —ĩi yʉʉupi.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 To biro cʉ̃ ca ĩiro, Wiogʉ pea o biro cʉ̃re ĩiupi ñucã:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Yʉ yee jʉori, bʉaropʉra ñañaro tamʉoriquere cʉ̃re yʉ ĩñorucu —ĩiupi Ananías're.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 To biro cʉ̃ ca ĩiro tʉo, Saulo cʉ̃ ca niiri wiipʉ waacoaupi Ananías. Cʉ̃ pʉtopʉ jãa ea, cʉ̃ amori mena cʉ̃re ñia peo, o biro cʉ̃re ĩiupi:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 To biro cʉ̃re cʉ̃ ca ĩirora wai nʉtʉ̃re biirije cʉ̃ capepʉre ca niirique ca ñaarora, añuro ĩacoaupi ñucã Saulo. To cõrora wãmʉ nʉcã, uwo coe ecoupi.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Jiro, baa, upʉ tutua, biicoaupi ñucã Saulo. To biro bii cati, Damasco macãrã Jesús yee quetire ca tʉo nʉnʉjeerã mena jĩcã rʉmʉri niiupi.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Jiro Saulo cʉ̃ja ca nea poo juu bueri wiijeripʉ, “Jesús Ʉmʉreco Pacʉ Macʉ̃ra niimi” ĩi wede jʉo waaupi.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 To biro cʉ̃ ca ĩi wedero ca tʉorã niipetirã do biro pee ĩi majiticã, o biro ĩi jãiñarucuupa:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Saulo pea cʉ̃jare cʉ̃ ca wederije cõrora õo pee jañuro uwiricaro maniro cʉ̃jare wede nʉnʉa waa, “Jesús Ʉmʉreco Pacʉ cʉ̃ ca tiicojoricʉra niimi” cʉ̃ ca ĩirije mena Damasco macãrã judíos're, do biro pee cʉ̃ja ca ĩi majitiropʉ cʉ̃jare tiicãupi Saulo.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Paʉ rʉmʉri jiro judíos, Saulore jĩarʉgarã ameri wede peniupa.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Cʉ̃ pea teere queti tʉoupi. Cʉ̃re jĩarʉgarã, ñamiri, ʉmʉrecori tii macãre witi waarica joperi cõrorena cʉ̃re cũmurucuupa.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 To biro cʉ̃re cʉ̃ja ca tiirʉgarijere majiri, Saulo cʉ̃ ca wederijere ca tʉo nʉnʉjeerã pea, piiwʉpʉ cʉ̃re jãari, ñamira tii macãre cʉ̃ja ca wee camota amojoderica tʉdipʉra cʉ̃re yoo duwiocã cojoupa. To biro bii, duticoaupi Saulo.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Saulo, Jerusalén'pʉ eagʉ, Jesús're ca tʉo nʉnʉjeerã mena niirʉgamiupi. Cʉ̃ja pea niipetirãpʉra cʉ̃re uwi jañuupa. “Bii ditogʉ biimi. Jesús're ca tʉo nʉnʉjeegʉ méé niicumi,” cʉ̃re ĩi uwi tʉgoeñari.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 To biro cʉ̃ja ca ĩi pacaro, Bernabé pea, Jesús buerã pʉtopʉ cʉ̃re ami waaupi. Toopʉ cʉ̃re ami ea, “Maapʉ, Wiogʉ Jesús cʉ̃re cʉ̃ ca baua earo cʉ̃ ca ĩariquere cʉ̃re cʉ̃ ca wederiquere, Damascopʉ Jesús yee quetire uwiricaro maniro cʉ̃ ca wederiquere, yʉre wedejãwi ani Saulo,” cʉ̃jare ĩi wedeupi Bernabé.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 O biro bii, cʉ̃ja mena Jerusalén macãre tuari, ape tabe pee waacoarucu, uwiricaro maniro, Wiogʉ Jesús yee quetire wede,
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 judíos, griego ca wederã mena wede peni, tutuaro mena cʉ̃jare wede majio, tii niiupi; cʉ̃ja pea cʉ̃re jĩacãrʉgaupa.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerã pea to biro cʉ̃re cʉ̃ja ca tiirʉgarijere majiri, Cesareapʉ cʉ̃re ami bʉa waa, Tarso pee cʉ̃re tiicojocã cojoupa.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 To cõrore Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerã, Judea, Galilea, to biri Samaria yepari macãrã niipetirãpʉ añuro jĩcãri cõro nii, Ʉmʉreco Pacʉ yee quetire bʉaro jañuro tʉgoeña bayi, bii mʉa nʉcã nʉnʉa waa, Wiogʉre añuro tii nʉcʉ̃ bʉorique mena, Añuri Yeri cʉ̃ ca tii nemoro mena, paʉ Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerã nii nʉnʉa waaupa.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pedro, Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerãre ca ĩa yuju waarucugʉ niiri, Lidapʉ ca niirã Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerã cãare ĩagʉ waaupi.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Toopʉre bʉa eaupi jĩcʉ̃, Eneas ca wãme cʉtigʉ, bʉʉcãri waari méé, jĩcã amo peti, ape amore itiaga penituaro ca niiri cʉ̃mari peti, cãni pejarica tabepʉ ca peja yai waagʉre.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Cʉ̃re o biro ĩiupi Pedro:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Niipetirã Lida, Sarón macãrã Eneas cʉ̃ ca catirijere ĩari, Jesucristo peere tʉo nʉnʉjeeupa.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Ñucã tii cʉ̃marirena Jope macãpʉre niiupo jĩcõ, Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeego Tabita, ca wãme cʉtigo. Griego wederique menara Dorcas wãme cʉtiupo. Cõ pea añurijere tii, ca boo pacarãre tii nemo, tii niirucuupo.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Tii rʉmʉrira diarique tamʉo bii yaicoaupo Dorcas. Cõ ca bii yairo ĩa, cõ upʉri niiquĩriquere coe yapano, jotoa macã jawi pee peocãupa.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Pedro cʉ̃ ca earica macã Lida pea, Jope macã pʉtoacãra niiupa. To biri Jope macãrã Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerã, “Lida macãrã niijagʉ Pedro,” cʉ̃ja ca ĩirijere tʉori, “ ‘Yoari méé Jopepʉ dooya,’ cʉ̃re ĩirãja ĩirã,” pʉarã ʉmʉare tiicojo cojoupa.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 To biri Pedro pea yue mani waaricaro maniro cʉ̃ja mena waacoaupi. Tii macãpʉ cʉ̃ ca earo, cõ upʉri niiquĩriquere cʉ̃ja ca peorica jawipʉ cʉ̃re jʉo waaupa. Toopʉ cʉ̃ ca earo, niipetirã ca manʉ jʉ̃mʉa dia weo ecoricarã romiri, Dorcas catigo juti, jotoa jãñarique cʉ̃jare cõ ca tii bojariquere Pedrore ĩñori, oti amojodeupa.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Pedro pea too ca niirã niipetirãre cʉ̃jare witi waa doti, cʉ̃ ãjʉro jupeari mena ea nuu waa, juu bueupi. Juu bue yapano, ca bii yairico peere amojode ĩa cojo, o biro ĩiupi:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 To cõrora Pedro pea cõ amorire ñee, cõre tʉ̃a wãmʉo nʉcõcãupi. To biro cõre tii, Jesucristore ca tʉo nʉnʉjeerãre, ca manʉ jʉ̃mʉa dia weo ecoricarã romirire jʉo cojo, ca catigopʉre cʉ̃jare ĩñoupi.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Teere Jope macãrã niipetirã queti tʉo, paʉ bojoca Jesús're tʉo nʉnʉjeeupa.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Pedro pea paʉ rʉmʉri Jope macãre, Simón, ca wãme cʉtigʉ, waibʉcʉrã quejeri paderi majʉ yaa wiipʉ niicãupi.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.