João 12

MONO' GODOLO GOSOHO' (ASO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Izesuꞌ nene Oꞌmosoꞌmo iseꞌine izingumuꞌ gili mini nosoꞌ niteꞌ naaꞌ holiseꞌ nene alosa gamene sigisi (6) neꞌmine nene ha neivo hilingutiꞌ gohi do ote-dive Lasaloꞌ minida Betania numuno ebeꞌ nela nene vineꞌ ve.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Aꞌmida neivo nosoꞌ niteꞌ gize vataꞌ i-daniꞌ nene Mataꞌ do vaꞌvaꞌ ogo do ngeme ngemeꞌ gono do neivo aꞌminguꞌ Lasalokisi makaꞌ mino nosoꞌ niteꞌ no minineꞌ ve.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Neꞌmini nizavo Maliaꞌ nene okoꞌnidoꞌ hilaaꞌ aniꞌ uveli meniꞌve dize minineꞌ uveli nalida guvisedunuꞌ gehepeve liliꞌ aniꞌ uveli nene botoloꞌ naba gidini ma do ogo Izesuꞌ gizeneloꞌ leko holo-dosa godolo zopovodunuꞌ nene gilite-dineꞌ ve. Neꞌmine neivo aꞌmine uveliꞌmi unuvo lamineꞌ nene numunguꞌ bizo minineꞌ ve.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Neꞌmine ogavo izipahala zuhoutiꞌ alingeꞌ Izesuꞌni biluvaliti aꞌninguꞌ molave Kelioto numudotiꞌ ve Zudaꞌ nene tiꞌ lo lineꞌ ve:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 Aꞌmine uveli meve nene sigisi hadeti kina (K600) neꞌmidoꞌ maketi mili moni di gohoꞌ gahaliꞌ aleve ngimilizanako neꞌmine amave.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Zudaꞌ aza neꞌmine gamazi lineꞌ nene gohoꞌ gahaliꞌ alevemuꞌ nene mulumoꞌine gelosa lamive. Asi aza nene engiꞌ moni milaniꞌ beniloꞌ gizebo ve mino gumineloꞌ ve minineꞌ nenako aꞌmingutiꞌ nene do halekeꞌ halekeꞌ ogo minaaꞌ ineꞌ ve.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Idoꞌ Zudaꞌ neꞌmine lavo Izesuꞌ tiꞌ lo lineꞌ ve: Lihiteheka lo-damozo. Aꞌmine uveli mene do minineꞌ nene galese izi-nidilizaniꞌ gamenemuꞌ nene holo-nedelove losa do minelineꞌ ogavosa do minosa holo-nedave.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Neꞌmine ineꞌ nene lingine gohoꞌ alevesi nene ha mini di vi minikelizaha nezesi nene mudive ma mine do vamolosunako aza ineꞌ initeꞌ nene mo lamineꞌ ve.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Zuda ve vaiꞌ goloso nene Izesuꞌ Betania numuno ebekuꞌ neive laniꞌ nemuꞌ nene gilii aꞌmida nene vaniꞌ ve. Idoꞌ aꞌmida vaniꞌ nene Izesuꞌnivoꞌ ningilisa vaniꞌ nevoba asi hilingutiꞌ do ote-dive Lasaloꞌni nesi nene ningelone lisa vaniꞌ ve.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 — ausente —
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 — ausente —
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Goꞌ losa gohi gamene ogavo eveneꞌ vaiꞌ goloso nene Oꞌmosoꞌmo avoꞌningine iseꞌine izineꞌ holiseꞌ minilisa aniꞌ nene Izesuꞌ Zelusalemi numuda mene nave likevo gili
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 zavile davile ledi di vi numuno ebekutiꞌ gesi heta limi igi akaloꞌ naada nene vi voteneꞌ igi gamazi nabautiꞌ tiꞌ li laniꞌ ve:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Idoꞌ Izesuꞌ aza dongi ize ma mo ningo Monoꞌ Godolouꞌ gizi nizaniꞌ neꞌmine ogo aꞌmidoꞌ dizo mino vineꞌ ve. Aꞌmine Monoꞌ Godolouꞌ gamazi nene tiꞌ lo neive:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Zaioni golola minave Zelusalemi alevekizo,
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Izesuꞌ neꞌmino numunguꞌ dizo vineꞌ nemuꞌ nene izipahala zuho ingine nene Monoꞌ Godolouꞌ minineꞌ gamazi maloꞌ nene eꞌmetosa neꞌmine neive li aꞌmine gameneuꞌ nene ma gili vevesami minaniꞌza asi Izesuꞌ nene Okulumokuꞌ moꞌmosiꞌvela dizavosa alingeꞌ nene Monoꞌ Godolouꞌ neꞌmine oloseive li gizaniꞌ minineꞌ mamuꞌ nene gilisa laza mo aꞌmine maloꞌ eꞌmeto okuneꞌ neive li gilaniꞌ ve.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 — ausente —
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 — ausente —
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Neꞌmine igi vaniꞌ nene Halisaioꞌ ve ingine ningi tiꞌ li li voleloꞌ meloꞌ aniꞌ ve: Lingine ningahe. Laza eiꞌ ivileꞌ amoloneꞌ ogave. Eveneꞌ vaiꞌ goloso nene mo eikovoꞌ eꞌmeti vikeve.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Idoꞌ Oꞌmosoꞌmo Zuda ve iseꞌine izineꞌ holiseꞌ mini Oꞌmoso opoꞌni li minilisa Zelusalemi numuda dizi minaveuꞌ nene nGiliki ve ma minaniꞌ ve.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Aꞌmine ve nete nene nGalilaia misubouꞌ Betesaida numudotiꞌ ve Hilipoꞌ neida igi tiꞌ li laniꞌ ve: Ve melo, laza nene Izesuꞌni ninge-delesa noune.
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Neꞌmine likevo Hilipoꞌ aza voosa Adeleaꞌni lo-emavo ingine di bizi makatoꞌ vi Izesuꞌni li-imasineꞌ ve.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Li-imikesivo aꞌmidoꞌ Izesuꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Oꞌmosolatiꞌ ve gihile neniꞌ nene di hozi li-nidikevo Guveꞌnesi ve mineloniꞌ gamene nene mo avitoꞌ ogave.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Neꞌmine lo eitoꞌ lo molo tiꞌ lo lineꞌ: Naza laminetoꞌ gehepeve tiꞌ lo nolo-lingimuve: Viti zuho gihile hamoꞌ ma misubouꞌ lemo helamilineꞌ nene gihile izamo hazavoꞌ mineleseive. Neꞌmine oloseineꞌza misubouꞌ lemo helelidotiꞌ nene gihileꞌve vaiꞌ izeleseive.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Idoꞌ ve ma ingine minevoꞌ alevote hulalone li ingine di aꞌmanapa igi minaaꞌ nave nete nene aꞌmine minevoꞌ alevoꞌine nene di goloso igi di hulaaꞌ naha ve ma ingine minevoꞌ alevoꞌine di aꞌmanapa amaaꞌ ave nete nene hulami ha di mini miniviꞌ miniviꞌ igi minilisave.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Ve ma ingine neniꞌ gonoꞌneloꞌ gelekeleꞌ ilisa ilizave nene neniꞌ mo neꞌmetaakovoꞌ ilizadoꞌ o neive. Neꞌmine igi mini ingine nene naza zaala zaala minelohe inginesi nene makakovoꞌ minilisave. Ve ma ingine neniꞌ gonoꞌneloꞌ gelekeleꞌ ilizave mukiꞌ nene neniꞌ meꞌnehoꞌmo do naba o-ngedeleseive.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Naza idise nene nemeni balala nolive. Nemuꞌ nene nadive lolove. Ahono, nenita initeꞌ sotoꞌ olosa neineꞌ nene do olovoꞌ ogo do nuꞌ izezo lolohe. Oꞌove. Naza nene aꞌmine sotoꞌ o-nedelesa neineꞌ initeꞌ nene gehelesa uvoniꞌ nenako mo ma lamolodoꞌ o noolive.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Nemuꞌ nene Ahono, geze guliveka nene do hozi nolozo. Neꞌmine lavo Okulumokutiꞌ gamazi ma tiꞌ lo lineꞌ ve: Naza guliveꞌne nene mo do hozi lokuze. Mo gohi do hozi lolosuve.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Neꞌmine lavo aꞌmida gili minaniꞌ aleve mukiꞌ ingine nete nene mo goꞌ ngilili logave li laniꞌza linge ma nete nene tiꞌ li laniꞌ: Aꞌmine neve nene angeloliꞌmo gamazi lo-imineꞌ ve laniꞌ ve.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Neꞌmine likevo Izesuꞌ aꞌmidoꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Gamazi mene lineꞌ nene nenikumuꞌ lamive. Asi lengikumuꞌ lineꞌ ma ne neive.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Idise melotiꞌ nene Oꞌmosoꞌmo me misubouꞌ aleve nene lihime ngemelesa apiꞌ ogo izeꞌ nomolo-ngidive. Neꞌmine noogo me misubouꞌ guvelesi ve loloꞌ ogo minive Satani nene imiselo do nohulive.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Idoꞌ misuboutiꞌ mene neniꞌ di oti-nidilizaniꞌ nene naza eveneꞌ mukiꞌ nene do nenita olosuve.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Neꞌmine gamazi lineꞌ nene eiꞌ helelineꞌ monovo nene do sotoꞌ ogosa lineꞌ ve.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Neꞌmine lavo eveneꞌ mukiꞌ nete tiꞌ li laniꞌ ve: Leliꞌ louꞌ gamazite Monoꞌ Godolouꞌ neineꞌ neꞌmo nene Oꞌmosoꞌmo do luꞌ izelesa imiselelesa live nene helamo minevoꞌ minevoꞌ oloseive lavo gele noneꞌ nenako gaza aꞌmine Oꞌmosolatiꞌ ve gihile nene di oti-dilizaniꞌ o neive laineꞌ nene zahinemuꞌ lane.
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Neꞌmine likevo Izesuꞌ tiꞌ lo lo-ngimineꞌ: Labanaꞌ neꞌmo nene lengiꞌ vovotinguꞌ gamene liꞌnibevoꞌ mine molo mineleseive. Litiꞌmuso neꞌmo molo hite-lengedavo minikelizave. Lengitoꞌ labanaꞌ omo neidoꞌ nene ningi monilo. Nanitekumuꞌ ve. Eveneꞌ litiꞌmuso lulouꞌ aka monaaꞌ ave nene neꞌmine akaloꞌ novune li ningi gilamave.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Labanaꞌ lengemeni damenisi minilizangumuꞌ ve li labanaꞌ lengikuꞌ ha neidoꞌ nene aꞌmine labanakumuꞌ gili eleꞌvoleꞌ igi minilo. Neꞌmine lo engikisi gohi minelesa gelamo vo halekineꞌ ve.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Idoꞌ neꞌmine ogo Zuda ve hulo-ngedo vo halekineꞌ nene aza engiꞌ vovoꞌninguꞌ nene atoliꞌmine suno vaiꞌ do sotoꞌ inekisi ningi ingine ezemuꞌ nene ma gili eleꞌvoleꞌ amaniꞌ nenako nemuꞌ nene vo halekineꞌ ve.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Idoꞌ ingine ezemuꞌ gili eleꞌvoleꞌ amaniꞌ nene polohete Isaiaꞌ gizineꞌ gamazi ma nene gihile izelingumuꞌ ve losa gili eleꞌvoleꞌ amaniꞌ ve. Aꞌmine gamazi nene neꞌmino gizineꞌ ve:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Idoꞌ ingine ngeli gili eleꞌvoleꞌ ilizadoꞌ amaniꞌ monovo Isaiaꞌ lo sotoꞌ ogo gamazi gohi ma tiꞌ lo gizineꞌ ve:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Guvelesi ve neꞌmo nene luꞌineꞌmi vele do like-ngedo
40 “God iwa’an matah hifim
41 Isaiaꞌ neꞌmine lo gizineꞌ nene Guvelesi ve Okulumokuꞌ minineꞌ moꞌmosiꞌveloꞌ emeni dameni lamineꞌ atoliꞌminesi miningumuꞌ nene ningosa nemuꞌ nene gizineꞌ ve. Idoꞌ aꞌmine nene Izesuꞌnimuꞌ loganiꞌ neive.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 — ausente —
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 — ausente —
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Nelotiꞌ Izesuꞌ gamazi nabautiꞌ tiꞌ lo lineꞌ: Ve ma ingine nenikumuꞌ gili eleꞌvoleꞌ igaꞌ nave nene nenikumukovoꞌ gili eleꞌvoleꞌ navoba aꞌminguꞌ nene mo nimiselive eikumukisi nene gili eleꞌvoleꞌ igaꞌ nave.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Idoꞌ ve ma ingine neniꞌ ningi minaaꞌ nave nene nenikovoꞌ ningi minaaꞌ navoba aꞌminguꞌ nene mo nimiselive nesi nene ningaaꞌ nave.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Naza me misubouꞌ uvoniꞌ nene labanaꞌ neꞌminosa uvoniꞌ nene ve ma ingine nenikumuꞌ gili eleꞌvoleꞌ igaꞌ nave mukiꞌ nene litiꞌmuso monovouꞌ mini mili minikelizave losa uvoniꞌ ma neive.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Idoꞌ ve ma ingine neniꞌ laaꞌ nouvoniꞌ gamazi gilisa gili dami minaaꞌ nave nene naꞌniseꞌne lihime ngemesaꞌmuve. Ee, naza me misubouꞌ uvoniꞌ nene eveneꞌ izeꞌ molo-ngedo lihime ngemelesa amo do nguꞌ izelesa uvoniꞌ nenako nemuꞌ nene naꞌniseꞌne lihime ngemesaꞌmuve.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Asi aꞌmine neniꞌ meheꞌine nimi gamaziꞌnesi gili dami minilizave izeꞌ molo-ngedelive ma neineꞌ nene neniꞌ gamazi luvoniꞌ neꞌmo nene alingeꞌ gamene nabala izeꞌ molo-ngedavo lihime dalisave.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Aꞌmine gamaziꞌne laaꞌ nouvodiꞌmo izeꞌ molo-ngedeleseive luvoniꞌ nene nanitekumuꞌ ve. Aꞌmine gamazi nene naꞌnise gaꞌneutiꞌ laaꞌ nouvoba asi nimiselive meꞌneho neꞌmo nene mo lilinidoꞌ o neive lineꞌ gamazivoꞌ nene laaꞌ nouve.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Meꞌneho lo-nidineꞌ gamazi laaꞌ nouvoniꞌ nene eiꞌ gamaziꞌve neꞌmo minevoꞌ minevoꞌ minaaꞌ monovo do sotoꞌ ogaꞌ neive lo gele nouvodiꞌmo nene aꞌmine gamazi laaꞌ nouvoniꞌ mukiꞌ nene meꞌneho lo-nimineꞌ gamazi gehepevevoꞌ nene laaꞌ nouve.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.