Mateus 13
Mpohwoe Hungkuno Songofoho (APZ) vs AAI
1 Oso hohosohonta Jisas angomo nulɨkoꞌmanto mempo hohntaꞌni humentisofoho. Noswonto kako ayo momɨngo sopo humamentisofoho.
1 Nati veya ta’imon Jesu bar itumar tit na harew kukuf sisibinamaim sabuw bai’obaiyih isan mara’iy.
2 Osopo nohumentanɨngki aꞌamu piꞌnɨngo engo uhuꞌmakohonɨngkofi uhwononto Jisas yofayokinopo kotasonto osopo humamentisoso hwe moyaꞌmiso ayo momɨngo sopo lohoꞌmentohofofoho.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay hi’ar bebera’uh itih, basit wa bai inatait tafan mare, sabuw baise dones yan himarir hima.
3 Oseso Jisas pahnnɨmo hungkuno piꞌnɨngoso aꞌamu somo ulɨmentisofoho.
3 Imaibo ma sawar moumurih na’in oroubonamaim eo hima hinowar. Naatu ana oroubon ta i iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bowayan ana ub tanumamih tit in.
4 Fisosomokofahonɨngki ufongoyo fehohnjoso honɨngkanopo pɨwesyahonɨngki yɨhufo sohwa nopontɨfi manɨmentohofofoho.
4 Ana ub afa tata’asiyen i ef yanamaim hire, naatu mamu hire hibow hi’aa,
5 U, ufongoyo fehohnjoso hwaho sojoꞌnjo sopo pɨwahuꞌmentisofoho. Oso hwaho hiso engo moꞌmjoꞌmaho. Osoꞌno oso ufongoeso komoꞌno fokaꞌmentisofoho.
5 Ana ub afa i to’ato yan hire’ere ana kamar men gagamin imih saisewat hikubounih hiyen. Anayabin kamar baban i fokarin.
6 Oseso mofehiꞌnyo ulonto ufongoyo pmpongo hwahomoꞌmo munjilofeꞌnjo yonto yofoho imentisofoho.
6 Baise veya yey ana mar wabuburinamaim ub etei hi’arat, naatu hikimow hire anayabin wairoroh men babanika hire.
7 U, ufongoyo fehohnjoso nantɨpe yongoꞌnjo sopo pɨwesyahonɨngki nantɨpe yongoꞌnjoso komoꞌno fokofɨkwato lohofonto ufongoyo nontɨmo kingkuloꞌmentisofoho.
7 Ub afa kokor wanawanan hire, naatu kokor ana fafa’amaim isuken.
8 U, ufongoyo fehohnjo hwaho afofoꞌnjopo pɨwahuꞌmentisoso ne wopɨngo intoꞌnɨmentisofoho. Ipisayo fehohnjoso piꞌnɨngo engo (wan hantɨlet, 100), ipisayo nomꞌneso engo weꞌe (sikɨsɨti, 60), nomꞌne weꞌeꞌnohino (teti, 30), ose intoꞌnɨmentisofoho.
8 Naatu ub afa i me gewasin yan hire hikuboubunih hiyen gewas ro’oro’oh hiya, afa hibiw 100 na’atube, afa i 60 na’atube, afa i 30 na’atube.
9 Jisas ose ulonto ulɨmento, Aꞌamu halohoꞌnjo hwoꞌmanji haloho upaꞌnono. Ose ulɨmentisofoho.
9 Imih o yait tain nama’am tur inanowar.”
10 Oseso Jisasɨye inomokomoyo sohwa Jisasɨmo uꞌmantɨfi ulɨmentohofi, Yoloho mujoso pahnnɨmo hungkunoꞌnohini pehoꞌno ulalokuno.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hina hibatiy hi’o, “Aisim oroubonamaim sabuw kubi’obaiyih?”
11 Ose ulahonɨngkofi Jisas ulɨmento, Anɨtu kako yoꞌmayo ahwomomjo soꞌno hiyaso woꞌmojoso sekwo sohwasimo nto setɨhwamentisofoho. I olo aꞌamu lomneꞌno Anɨtu huno muyoꞌnjo uyono ulɨmentisofoho.
11 Jesu iyafutih eo, “Orereb ana so’ob wa’iwa’irin mar ana aiwob isan i God kwa it, men iti sabuw itihimih.
12 U, hwe fihwo ngkineꞌno huno engo syafɨsyoso sohumo ngko huno nomꞌne wopɨngo piꞌnɨngo engo uyɨmnefoho. I hwe nomꞌne sohwo ngkineꞌno huno mosyafɨsiyoꞌnjo sohumo ngko huno nomꞌne wopɨngoso muyɨmnefoho.
12 Imih orot yait orereb ana so’ob biyan ema’am, God boro tafan naya’abar nitin ana so’ob nara’at, baise orot yait nati so’ob men biyan ema’am naatu ana so’ob kikimin nati biyanamaim ema’am God boro nabosair.
13 Osoꞌno pahnnɨmo hungkunoꞌnohini ulalokweno. Hofɨko yoꞌmayo somo uhwonontɨfeso hwapɨngoso yofe mɨhwofeꞌnjo iwoꞌnɨngkohofofoho. Yoꞌmayo soꞌno upaꞌnontɨfeso neso huno muyofoho.
13 Ana’an nati ayu oroubonamaim sabuw abi’obaiyih.
14 Hwe Aisaiya sohumo Anɨtu hungkuno uyahonɨngki lutɨhwamojo sohwo kako olo hungkunolo aꞌamu lomneꞌno mtɨꞌmokumentisoso ne imoꞌnalofoho. Kako ole mtɨꞌmokumento,
14 Dinab orot Isaiah ana Bukamaim eo kikirum i na ibiturobe.
15 Oso aꞌamu hiso hofɨko huno anefoho.
15 Anayabin ukwarih fokar,
16 I sekwo soku, sekwo sɨmonyo fiyɨmno. Sekwoe tɨmoso yoꞌmayomo yofe uhwofɨwoꞌnɨngkohofofoho. Sekwoe halohoso sefojɨwoꞌnɨngkisofoho.
16 Baise Kwa i kwabiyasisir, anayabin matayan kwa’i’itin naatu tain yan tur kwanonowar.
17 Ngko nehopi waselɨmonneꞌno yohono. Hohonta aꞌamu Anɨtuye hungkuno lutɨhwamotofo sohwanji aꞌamu nomꞌne honɨngkano wopɨngoꞌnohini sohwanji yoꞌmayo sekwo uhwonɨwoꞌnɨngkohofo somo uhwonano lontɨfi yontɨfeso muhwonɨmmentohofofoho. Yoꞌmayo sekwo upaꞌnɨwoꞌnɨngkohofo soꞌno upoꞌnano lontɨfi yontifeso mupaꞌnɨmmentohofofoho.
17 Anababatun a tur ao’owen, dinab orot moumurih na’in naatu sabuw gewasih hikok kwanekwan, kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar i hitanowar. Baise nati ana maramaim sawar men matar boro hita’itin.”
18 Sekwo pahnnɨmo hungkuno fisosomokaoꞌmentiso soꞌno hwapɨngoso upaꞌnɨmno.
18 “Tain kwanarub ub tanumayan ana oroubon ao kwananowar naniyan kwanab, yabin kwanaso’ob.
19 Aꞌamuso Anɨtu aꞌamumo mokosyohumayo soꞌno upaꞌnontɨfi huno muyoso hofɨko ufongoyo honɨngkanopo pɨwasyonte paꞌnyofoho. Hwe wonyo Seten noponto aꞌamufe hunomjo Anɨtu hoꞌnasyonteso wae yaofɨwoꞌnɨngkohoho.
19 Sabuw iyab mar ana aiwob isan Tur Gewasin ao tenonowar naatu naniyan men tabaib i ub ef yanamaim orot ta’asiy re’er na’atube, Tur Gewasin tenonowar ana maramaim demon kakafin ena hai not ebikwaris.
20 Ufongoyo hwaho sojo sopo pɨwasyonteso oso paꞌnyoso aꞌamu kako hungkunomo upaꞌnonto kako komoꞌno sɨmeho moꞌmo mehoꞌnasyonto sɨmonyo iwoꞌnɨngkohoho.
20 Naatu orot ana ub afa to yan hire’ere ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir.
21 I osoꞌno kakoe pmpongo anefoho. Oꞌo, kako weꞌenepi nolohofontanɨngki aꞌamu nomꞌneso Anɨtuye hungkunomo hwotoho wahmmo lososo oso aꞌamu nolohofontanjo huhwo sohumo tango engo uyahonɨngki kakoe pmpongo ane soꞌno pɨwasyɨwoꞌnɨngkohoho.
21 Baise dogoroh wanawanan nati ub wairoron i men re eof barur, imih Tur Gewasin isan hina’uwih hinarurukaukuwih boro mar ta’imonamo hai baitumatum hinihamiy.
22 U, fehohnjo nantɨpe yongoꞌnjo sopo pɨwahiꞌnyoso ole, aꞌamu Anɨtuye hungkunomo upaꞌnonteso i, yoꞌmayo hwahoponjo somneꞌno huno syafɨsyonto hamniyoho engo womaꞌmo lonto yahonɨngki oso hiso Anɨtuye hungkunomo kingkulofɨwoꞌnɨngkohoho. Oso huhwo sohwo ne ane hweho.
22 Naatu orot ana ub afa fotan wanawanan hire’er ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir isan tibiyababan naatu totobuyoy hai not ebikwaris imih tur ana ro’on men emamatar.
23 Ufongoyo hwaho wopɨngo sopo pɨwahiꞌnyoso oso aꞌamu haloho pento huno itoꞌno unyosofoho. Oso huhwo sohwo ne intoꞌnɨwoꞌnɨngkohoho. Ne hiso ole, fiso piꞌnɨngo engo (wan hantɨlet, 100), fiso engo weꞌe (sikɨsɨti, 60), fiso weꞌeꞌnohino (teti, 30). Ose ulɨmentisofoho.
23 Baise orot ana ub me gewasin yan ta’asiy hire’ere ana itinin i sabuw iyab Tur Gewasin tenowar naatu naniyan tabai tiw tehahamu, afa ro’oh 100, afa 60, afa 30.”
24 Jisas pahnnɨmo hungkuno nomꞌne ulɨmento, Anɨtu aꞌamumo mokosyohumayoso olo paꞌnyofoho. Aꞌamu fihwo kako uyo wopɨngoso syohopo hoꞌnaofɨwoꞌnɨngkisofoho.
24 Jesu oroubon tabo iti na’atube eo, “Mar ana aiwob i iti na’atube, ana veya ta orot ana ub bow in ana masawamaim tanum.
25 Oso hwe huhwo sohwo kakoe aꞌamuꞌnji saho fosyowentanɨngkofi kakoe mango sohwo noponto hoja wonyo yongoꞌnjoso uyo wopɨngoꞌnjo sopo hoꞌnasyonto womentisofoho.
25 Baise gugumin sabuw etei hi’inu’in ufut, orot ana rakit mowan fotan kakafih bow na sanabey wanawanah tanum naatu bihir.
26 Osoꞌno uyo wopɨngoso ne untoꞌnɨmo lonto yahonɨngki aꞌamuso uhwonɨmentohofoso hoja wonyo yongoꞌnjo nolohofontanɨngki uhwonɨmentohofofoho.
26 Sanabey hikuboubunih hiyey wanawanahimaim fotan kakafih auman hikubounih bairi hiyen.
27 Uhwonontɨfi syoho ulohofiyoso syoho kakwoepono nowentɨfi ulɨmentohofi, Hwe engofo, kɨko uyo wopɨngoso jɨje syohopo fisosomokaoꞌmentohinofoho. I olo hoja wonyo yongoꞌnjo loso ntɨꞌmtaꞌangoto. Pipi yonto fokofalofoho.
27 “Orot ana bowayah hina hio, ‘Regah, o ub gewasih a masawamaim itanum, baise aisim fotan kakafih auman hikuboubunih teyey?’
28 Ose ulahonɨngkofi ulɨmento, Mango fihwo olo hiloso imentisofoho. Ose ulahonɨngki syoho ulohofiyo sohwa ulɨmentohofi, Oso hoja wonyoso nakwo wae yaofoꞌne lakumoꞌnɨngkohoho.
28 “Orot iyafutih eo, ‘Rakit sabuw afa hisinaf.’ Naatu akir wairafih hibatiy hio, ‘Bo kukokok anan fotan ana uyarir?’
29 Ose ulohonɨngkahonɨngkofi ulɨmento, Awonoho. Sekwo hoja wonyoso wae yaopɨfijoso uyo wopɨngo soꞌnji sokapitnnoho.
29 “Orot iyafutih eo, ‘En. Fotan kakafih kwana’u’uyarir boro sanabey afa auman kwana’uyarir.
30 Oꞌo, waweno. Uyo wopɨngo soꞌnji hoja wonyo soꞌnji wofokafiyo. Hwangku ne mayo sohonta ngko aꞌamu syoho hiloꞌnjo somo ulɨmo. Sekwo hoja wonyo kakiꞌno mɨhwofɨkupmno. Oso fosyo engoso toho nyoꞌnefoho. I, uyo wopɨngo neso nje angomo mehuꞌmeehumno. Ose ulɨmentisofoho.
30 Imih kwaihamiyih bairi hinayen hiniw naatu tarin ana veya boro tarayah aniyafarih hinan, fotan wan hinatar hinafatum hinabow hinan hina’afusar, imaibo sanabey hinatar hinabow hinan bar hinaya.’”
31 — ausente —
31 Jesu ana oroubon tabo eo, “Mar ana aiwob ana itinin ta i iti na’atube, orot ana ai momor ro’on kikimin maiyow bai in ana masaw yan tanum.
32 — ausente —
32 Iti ai ro’on i men ai ro’on afa gagamih na’atube’emih, baise tanum kuboun yey ana veya’amaim ra’at ai gagamin na’in matar naatu mamu hina famefamenamaim hibatar hima.”
33 Ose ulonto Jisas pahnnɨmo hungkuno nomꞌne ulɨmento, Anɨtu aꞌamumo mokosyohumayoso oso yis paꞌnyofoho. U, aꞌmu fisi kako wosopayo polowaꞌnji oso wosopayo polowa homo somo engo imokiyoꞌne hwamno paꞌnyo kakoe yofe yis, osoꞌnji iwoloꞌmokososo oso polowa hiso engo umoꞌnɨmontonoho.
33 Jesu iban oroubon tabo eo maiye, “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Babin yeast ebai ana faraw wanawanan eyai ekamat inu’in era’at eyey na’atube.”
34 Jisas yoꞌmayo yoꞌmayo soꞌno pahnnɨmo hungkunoꞌnohini aꞌamu piꞌnɨngo engo somo ulɨmentisofoho. Kako yolohoꞌnji ulɨmentisoꞌmaho. Oꞌo, kako pahnnɨmo hungkunoꞌnohino ulɨmentisofoho.
34 Jesu sawar iti etei isah i oroubonamaim eo sabuw rou’ay gagamin bi’obaiyih; ana bai’obaiyenamaim i mar etei oroubonamaim sabuw bi’obaiyih.
35 Hwapɨngoso ole, hwe fihumo Anɨtu hungkuno uyahonɨngki lutɨhwamojo sohwo hohonta hungkuno mtɨꞌmokumentisoso oso hohosohonta ne imoꞌnɨmentisofoho. Hungkuno ole,
35 Iti na’atube sisinaf anayabin abisa dinab orot eo kikirum tan titurobe isan.
36 Oseso Jisas aꞌamu piꞌnɨngo engo somo nulɨkoꞌmanto angomno humentisofoho. Kakoe inomokomoyo sohwa kakimo nuꞌmantɨfi ulɨmentohofi, Oso pahnnɨmo hungkuno hoja yongoꞌnjo syohoponjo soꞌno yolohoso fonaso.
36 Jesu sabuw rou’ay ihamiyih naatu na bar wanawanan run, ana bai’ufununayah ufun hina hirun hibatiy hio, “Masaw yan fotan kakafin ana oroubon i kukubuna anowar.”
37 Ose ulahonɨngkofi Jisas ulɨmento, Hwe kako uyo wopɨngo fisosomokaofo sohwo Aꞌamufe Hwomu hwoꞌnyoho.
37 Jesu iyafutih eo, “Orot ub gewasih tatanum i Orot Natun.
38 Syohoso oso olo hwaho humalohwone loponoho. Uyo wopɨngoso oso hwe moyaꞌmiso Anɨtuye aꞌamu nefoho. Oso hoja wonyo yongoꞌnjo paꞌnyoso Setenɨye aꞌamufoho.
38 Masaw ana itinin i tafaram, naatu ub gewasin i sabuw iyab mar ana aiwob isan tebowabow, naatu ub kakafin i Demon Kakafin natunatun.
39 Oso hwe wonyo mango sohwo hoja wonyo uyo mofɨwoꞌnɨngkiso sohwo Setenɨyoho. Sɨkuno wosopayo mayo sohonta olo hwaho loponjo sɨkuno moiꞌwo imoꞌnoso sohonta oso aꞌamu syoho ulohofiyo sohwa aꞌamu ahwomomjofoho.
39 Naatu rakit orot ub kakafin bai na masaw yan tatanum i Demon Mowan. Naatu masaw biyamur i mar yomanin na’atube, masaw fourayah i God ana tounamatar.
40 U, hofɨko hoja wonyoso nomɨhwofɨjɨkuji tohomo hoꞌnayopitnnefoho. Oso paꞌnyoso hwangku sɨkuno moiꞌwo imoꞌnoso sohonta imoꞌnonefoho.
40 “Imih mar yomanin iti ub kakafih hi’uyarir hifatum hibow hin hi’a’afusar na’atube boro namatar.
41 Ou, Aꞌamufe Hwomu sohwoꞌni nje ahwomomjo aꞌamu syoho ulohofiyo somo uhwojahonɨꞌmo hofɨko olo hwaho loponjo aꞌamu nomꞌne somo wonyo imokuwoꞌnɨngkohofo soꞌnji aꞌamu honɨngkano wonyoꞌnjo somo nomɨhuꞌmokukuji
41 Orot Natun boro ana tounamatar niyafarih hinatit, sinaf kakafih naatu sabuw iyab bowabow kakafin kura’ahih hima kakafih tisisinaf etei i ana aiwob wanawananamaim boro fotan kakafin na’atube hinatar hinafatum.
42 toho engo nontɨmo nohoꞌnaopitnnefoho. Aꞌamu wonyoso tohomo nohumafɨkuji tohino engo umnɨngkuhwosoꞌno humotaho engo lɨkuji hofɨkoe mango toho loꞌnɨfitnnefoho.
42 Naatu hinabow hinan wairaf wan hinaya hina’afusar, nati’imaim boro na’arahih wah takitak niwa’an hina’in hinarerey.
43 Oso hohosohonta Anɨtuye aꞌamuso hofɨko Anɨtuꞌnjopo nohumafɨkuji mofehiꞌnyo liso hopa imoꞌnɨfitnnefoho. Jisas ose ulonto ulɨmento, Aꞌamu halohoꞌnjo hwoꞌmanji kako upaꞌnono. Ose ulɨmentisofoho.
43 Imaibo God ana sabuw gewasih nabow mar ana aiwobomaim hinarun veya na’atube hinararan. Imih o yait tain nama’am iti tur inanowar.
44 Anɨtu aꞌamumo mokosyohumayoso olo paꞌnyofoho. Hwe fihwo nomꞌne sohwoe hwahopo nohumanto hamniyoho ipofo yoꞌmayo wonyoangkafo hiꞌnjoso ijopijisyahumentohofoso uhwononto sɨmonyo yonto apaꞌno hiyaso ekojɨsyahumentisofoho. Ekojisyasyonto kakoe hoꞌyango hwaho yoꞌmayoso nomꞌne somo uyahonɨngki oso hisoꞌno hamniyoho uyahonɨngkofi kako hamniyoho hisoꞌnji oso hwaho hamniyoho ipofoꞌnjo sopono mpe imentisofoho.
44 “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube, orot ta nugunug hibun inu’in itin bai, naatu me nati nugunug titita’urimaim kair maiye ibun, naatu yasisir auman in ana sawar etei sabuw hitobon naatu matabir maiye na nati me tutubun na’atube.
45 Hungkuno nomꞌne ole, Anɨtu aꞌamumo mokosyohumayoso olo paꞌnyofoho. Hwe fihwo kako nɨkuyoho wopɨngoꞌne syoho imojo hweho. Kako nɨkuyoho wonyoangkafoꞌnohinoso wotɨpemaꞌmo lonto imojo hweho.
45 “Naatu mar ana aiwob itinin tabo iti na’atube. Orot sawar tobonayan wakek enunuwet na’atube.
46 Oso hwe huhwo sohwo nɨkuyoho nomꞌne somo hwofiloꞌnnyo sohumo uhwononto mpe uyɨmo lɨmentisofoho. Oseso kakoe hoꞌyango yoꞌmayoso nomꞌne somo uyonto oso homo somtaꞌni hamniyoho nomanto nɨkuyoho hwofiloꞌnnyo somo mpoꞌmentisofoho.
46 Wakek nuwet inan wakek ta gewasin ana baiyan gagamin na’in tita’ur, naatu na ana sawar etei yataiten hitobon kabay bai in nati wakek tutubun na’atube.
47 Hungkuno nomꞌne ole, Anɨtu aꞌamumo mokosyohumayoso olo paꞌnyofoho. Aꞌamu inanɨku hoꞌyo mijo ayomo motaswontɨfeso yoꞌmayo yoꞌmayo inanɨku pasyɨwoꞌnɨngkohofofoho.
47 “Iban maiye mar ana aiwob i buwat na’atube. Orot siy bowayan ana buwat eya ema’am siy i yumatah ta ta te’ona’on.
48 Hoꞌyo mangonepo yonto aꞌamuso hofɨko hojiyopono ifohusɨmpemotawentɨfi osopo nohumantɨfi hojiyopo ifaofontɨfi inanɨku wopɨngoso ikuꞌyopo nomehoꞌnasyontɨfi inanɨku wonyoso nɨhuꞌnahone wae yaofɨwoꞌnɨngkohofofoho. Ose ulonto ulɨmento,
48 Naatu buwat awan ekakaratan ana veya etab erun dones yan ema siy gewasih ikiyarir fetan iwan, naatu kakafih ikiyarir ebow ebis rouruwen na’atube.
49 Olo hwaho moiꞌwo imoꞌnoso sohonta oso hopa ifitnnefoho. Aꞌamu ahwomomjoso nopɨkuji aꞌamu wonyoso aꞌamu wopɨngoꞌnjo lopo humalofo osomo wae yaopitnnefoho.
49 Imih mar yomanin nanan itinin i boro nati na’atube. God boro ana tounamatar niyafarih hinatit hinan sabuw gewasih wanawanahimaim sabuw kakafih hinabow
50 Hofɨko nomafɨkuji tohomo hoꞌnayopitnnefoho. Oso aꞌamu wonyoso tohomo nohumafɨkuji humotaho engo lɨkuji tohino engo umnɨngkuhwosoꞌno hofɨkoe mango toho loꞌnefitnnefoho. Ose ulɨmentisofoho.
50 wairaf wan hiyara’aten na’arahih hina’in hina rerey wah takitak niwa’an.”
51 Oso hungkuno moiꞌwo lonto inomokomoyo sohwamo ulohonɨmento, Yoꞌmayo hungkuno seloheso hwapɨngoso huno itoꞌno laseyohoho. Ose ulahonɨngki ulɨmentohofi, Eno. Huno nayohoho.
51 Jesu ibatiyih eo, “Oroubon iti ao’oban naniyah kwabow?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Naniyah abow.”
52 Ose ulahonɨngkofi ulɨmento, Huno itoꞌno seisosoꞌno aꞌamu honɨngkano hungkuno lutɨhwawoꞌnɨngkiso sohwo kako nje inomokomoyo imoꞌnosoꞌmanji oso hwe huhwo sohwo ango engo kakwoꞌyohwo paꞌnyo hweho. Kako kakoe hoꞌyango ango mtaꞌni yoꞌmayo songoꞌnji yofohoꞌnji womotoswapmmontonoho. Honɨngkano hungkuno wopɨngo soꞌnji nje hungkuno songo soꞌnji huno uyohoho.
52 Naatu Jesu iuwih eo, “Isan imih, ofafar bai’obaiyenayan orot yait mar ana aiwob isan bai’obaiyen hibitin i bar matuwan matar, imih nati bar wanawanan ana sawar boubuh naatu atamanih etei boro nayataiten.”
53 Jisas oso pahnnɨmo hungkunoso moiꞌwo ulonto kako oso ango sopo ulɨkoꞌmaꞌmentisofoho.
53 Jesu iti oroubon eo hinonowar ufunamaim nati efan itumar,
54 Nulɨkoꞌmanto kako kakoe ango hwapɨngopono umentisofoho. Osopo nowento hofɨkoe tajo angomo Anɨtuye hungkuno lutɨhwahonɨngki aꞌamuso nupaꞌnontɨfi yomo yontɨfi lɨmentohofi, Kakoe huno hwapɨngoꞌnjo loso kakoe yokumpohnꞌnyo yoꞌmayo wonyoangkafo aꞌamu miyɨwoꞌnɨngkiyohofo umokiyoꞌne loso ntɨꞌmtaꞌni maꞌmasoto.
54 naatu remor na i ana bar meraramaim tit Kou’ay Bar ta wanawanan run, busuruf sabuw i’obaibiyih. Naatu sabuw hima hinonowar hifofor hio, “Iti orot ana ukwar rerekab naatu ina’inanen sinaf isan ana fair i menamaim bow?
55 U, olo hwe lohwo sohwo kako ango molɨmojo sohwoe hwomuhwolaho. Kakoe konaꞌwohisi Maliyataho. Ou, Jemɨs, Jousep, Saimoun, Jutas oso homnɨngkwaꞌwehwo sohwaloho.
55 Iti orot tamah i bar wowabayan naatu hinah i Mary naatu James, Joseph, Simon, Judas i taitin.
56 Ou, kakoe nampohwosa nakwoꞌnji humalofo. I oso yoꞌmayo hopiꞌnonohino loso ntɨꞌmtaꞌni maꞌmasoto.
56 Naatu taitin baibitar auman bairit iti tama’am, imih iti sawar etei i menamaim bow?”
57 Hofɨko ose lontɨfi kakineꞌno sɨmeho wonyo umoꞌnɨmentisofoho. I osoꞌno Jisas ulɨmento, Aꞌamumo Anɨtu hungkuno uyahonɨngki lɨmojo sohwo ango kengo hopiꞌnonohinopo kakoe yofe engo hoꞌnomawoꞌnɨngkohofofoho. I kakoe ango neso yofe ane hweho. Ose ulɨmentisofoho.
57 Iti na’atube hio hina’ufut hin. Jesu iuwih eo, “Dinab orot tafaram afa’amaim i tekakafiy, baise i ana bar meraramaim naatu i tain tuwan i men tekakafiy.”
58 Oseso Jisas oso ango hopo sopo aꞌamumneꞌno yoꞌmayo wonyoangkafo aꞌamu miyɨwoꞌnɨngkiyohofoso piꞌnɨngo imentisoꞌmaho. Oꞌo, hwapɨngoso hofɨko sɨmeho hiꞌntnnono muyoꞌnefoho.
58 Naatu nati’imaim men ina’inan moumurih sinafumih, anayabin nati sabuw aurih baitumatum en.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.