João 10

IRUHIN ANANIN BARAEN (APEC) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jisas nakripesh nakri, “Adur atin yakripep, arman douk madae nuwishi wit arbudok sipsipahos sheyotu arub iri narub, aria naproki nubi nuwishi iri douk madae yopini arman uwe, uwok. Anan douk nakwuaruh atuh iri.
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 Aria arman douk nuwish wit um arbudok narub meyoh um arbudok sipsipirub narub iri, anan douk adur nape neyoh eshudok sipsipahos iri.
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 Abudok nyutob neyoh sipsipahos iri nukri nunaki obi nyutob, aria anan nape neyoh wit um arbudok narub iri ta nukitak nijikuman wit. Nijikuman aria ta nuwish norig eshesh atin atin sipsipahos um esheshish nyeiguhw. Norigesh douk shumnek ananih mah aria ta nurikumesh nuraesh nutogur aduk.
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Douk narao ihishmorim ananish sipsipahos shutogur adukirub um narub iyoh, nurikumesh aria eshesh ta shugiman shanak. Um maresh? Eshesh douk shadukem ananih mah.
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Kupaini arman ta mare shugipeshan uwe, uwok. Um maresh, eshesh douk madae shudukem ananih mah uwe, uwok. Namudok aria douk ta shunogugur aria ta shuruwok-umanuguk.”
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 Jisas nakripesh enyudok wobuwobrenyi baraen, aria eshesh douk madae shudukem baugenyum uwe, uwok.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 Eshesh douk madae shudukem baugenyum uwe, enyudok wobuwobren baraen aria Jisas watak nakripesh nakri, “Adur atin yakripep. Eik kanak douk adur atudok wit douk sipsipahos shunak shuwishat aria shuwish shupe numun narub.
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Ihim-morim armam douk riguk harik hanaki aria eik douk atin yanaki iri, amudok armam douk hakwuaruh atuh iri. Aria sipsipahos douk madae shumnek amamin baraen aria shugipesham atin uwe, uwok.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Eik douk adur atudok wit. Enyudok arpen douk nyuwish atudok wit aria nyuwish numun narub iri, enyen ta nyuwish Iruhin nuraen aria ta watak nyutanamori nyupe wosik atin. Aria ta nyunek witogur arbudok narub nyunak nyurim worigun um nyishoh iri.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 Hakwuaruh iri douk hanakumori hukwumesh aruh, hesh aria hununish. Aria eik douk yanakmori itaurumesh shurao eikin dodog abom shupe wosik aria shunadudareh shupe wosik abom ihih nyumneh.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 “Eik douk adur yopunari arman douk yape yeyoh sipsipahos iri. Aria eik douk yakri wosik um igok um itaurum eshudok sipsipahos shupe wosik.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 Arman douk shatorun um nupe niyoh sipsipahos iri, anudok armam douk madae adur nunogrem eshudok sipsipahos iri uwe, uwok. Anan douk nenek mour um nupe niyohesh meyoh. Aria abudok nyutob nukri nutik anat wanarit nubat tunakumori, anan ta nukutish shiyotuguk aria nuruwok. Aria atudok nubat ta tunaki tihiyahesh arigaha tusuh enen aria enesh ta shuruwok shunak atin atinyuk.
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 Anudok arman naruwok um maresh? Anan douk nenek mourum utabor atubor iri. Ananim urkum madae adur murum nukri nutaurum eshudok sipsipahos uwe, uwok.
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 “Eik douk adur yopunari arman yeyoh sipsipahos iri. Eik douk yadukemesh wosik um eikishi sipsipahos aria eshesh shopunek shadukem eik.
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 Aria kabi douk Yain nadukem eik aria eik yadukem anan um. Aria eik douk yakri wosik um igok um itaurum eikish sipsipahos shupe wosik.
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Eshudok enesh arpesh kabi eikish sipsipahos um douk eikishi. Aria eshesh douk shapeik rougun madae shuni eshudok sipsipahos douk sheyotu arbudok eikirub narub iri shiyotu um uwe, uwok. Aria eik douk shopunek yakri ta iraesh shunaki aria ta shumnek eikin baraen. Aria douk ta shuni eshudok enesh sharik iri shutogur atish shiyotu atubur nabur aria eik atuwe ipe iyohesh.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 Eikin Yain douk adur urkum makri munawasham eik abom. Um maresh? Eik douk yakri wosik um she igok itaurum arpesh aria ta watak shopunek ikitaki ipe.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Ta mare enen arpen nyubo eik igok um enyenyim urkum uwe, uwok. Eik ta igok um eik kanak eikim urkum. Iruhin neke big um inek enyudok aria douk ta ineken. Neke big um igok um aria shopunek neke big um ta watak nutaurume ikitaki ipeum.”
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 Douk Jisas nakripesh enyudok baraen aria eshesh Juda esheshim debeimi watak shopunek hanadiyogur um henek biyab lainab.
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 Sabaimi hakri namudok. Hakri, “Enen yoweinyi sagab nyapeyan aria nagugak abom. Ipak pemnek ananin baraen um maresh?”
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 Aria anam hakri, “Enen yoweinyi sagab nyapenyanari ta mare niyagwreh namudok uwe, uwok. Aria yoweinyi sagab ta nyuhur anan nabes seshukanari ananis nabes watak nutrugun mumam? Namudok ta uwok.”
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Abudok nyutob um eshesh Juda shantorum shape Jerusalem aria shenek worigun um urkwip purum seiwok esheshish popehesh yamehesh watak shopunek shagabe Iruhin ananit debeiti urupat shawish shenek lotu um Iruhin um douk banak batoguri. Aria abudok nyutob shantorum obi nyutob douk nyumanugos-ibi nyutob.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Aria Jisas nanak nawish numun narub Iruhin ananit debeiti urupat tataoum aria nape narahaen nanak enyudok debeinyi womaga douk shahwaren um Solomon ananin womaga iri.
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 Aria eshesh Juda esheshim debeimi hanaki hantorum herharihan aria harigan hakri, “Banob um meibi nyutob aria nyak ta nyukripap um nyak adur meini arman? Aria nyak Krais douk Iruhin nagraehen aria neshopoken nyanakmori nyurao arpesh um, aria douk apak makri adur nyukripap um apak ta mudukemesh.”
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 Aria Jisas nabeimam baraen nakri, “Eik douk yakripep, aria ipak douk madae pusuhw eikin baraen pukri adur uwe, uwok. Ihin mour douk yohur eikin Yain ananin nyeigur aria yeneken nyatogur patrin iri, enyen douk adur nyeyabigep agundok eik douk meini arman um.
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Aria ipak douk madae pusuhw eikin baraen pukri adur uwe, uwok. Um maresh? Ipak douk madae eikish sipsipahos uwe.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Eikish sipsipahos douk shadukem eikih mah. Eik douk shopunek yadukem eshesh wosik aria douk shagipesh eik.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 Shagipeshe aria ta yataurumesh um mare shunak shuwishuk uwe, uwok. Eik ta itaurumesh um adur shupe wosik abom ihih nyumneh. Aria ta mare enen arpen nyunaki nyutiweyesh eikis wis uwe, uwok meyoh.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 Eikin Yain douk nekeyesh iri, anan douk debeini nenek uhwin um ihishmori arpesh shape shakam. Aria douk ta mare enen arpen nyunaki nyutrunesh ananis wis uwe, uwok meyoh.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Eik yani Yain douk adur atin watogur atun meyoh.”
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Douk amam Juda hemnek namudok aria watak shopunek hohuri utabor um hakri hon nugok.
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 Aria Jisas watak nakripam nakri, “Eikin Yain nakripe um inek sabainyi anan atun neneken iri mour aria douk yeneken nyatogur ipak patrin. Aria ipak urkwip porum meinyi debeinyi mour douk eik yeneken aria ipak douk pakri pukwume utabor?”
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 Aria amam watak hawanaman baraen hakri, “Apak douk madae mukri um mukwumen utabor um agundok nyenek enyudok Iruhin atun neneken iri mour nyatogur um uwe, uwok. Aria makri menyum agundok nyenek enenyenen nyabubunim Iruhin um. Nyak douk arpen meyoh, aria nyakri nyak Iruhin.”
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 Aria Jisas watak nebeimam baraen nakri, “Enen baraen nyetem ipakin lo iri douk nyakri namudok. Iruhin nakri, ‘Ipak douk god omi.’
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 Eshudok arpesh seiwok Iruhin nekeshi ananin baraen iri, anan douk nahwaresh god omi. Aria apak madukemesh um Iruhin ananin baraen nyetem ananik Buk iri douk adurin atinyi. Madae nyukri kupainyi atin uwe, uwok.
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 Aria eik douk Yain meyoh nagraehe yape ananiwe atuwe aria neshopoke yanakmori agundok atap. Eik yabuhi aria yakripep yakri eik douk Iruhin ananin nuganin. Namudok aria ipak pakri eik yape yenek enenyenen yabubunim Iruhin um maresh? Um agundok yakri, ‘Eik douk ananin nuganin’ um aka?
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Aria eik mare inek eikin Yain Iruhin ananin mour um, aria ipak douk wosik mare pusuhw eikin baraen pukri adur uwe, uwok.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Aria eik douk adur yenek ananin mour. Aria douk ipak pakri uwok um punek bilip um eik um agundok yakri eik douk Iruhin neshopoke yanakmori. Aria ipak douk patiwe yenek sabainyi Iruhin atun neneken iri mour nyatogur aria douk ta punek bilipume. Punekesh namudok um ipak ta adur pudukemesh abom um Yain nape eik aria eik yape anan.”
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Douk nakri namudok aria amam watak hakri husuwan hunak huweshigan nupe shunuweshik-ati urupat. Aria nakutumukuk ba nanak.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 Nakutum-ukuk nanak aria nabinawish worub Jodan nanak um agundok douk riguk Jon nenek baptaisumesh iri nape nenek baptaisumesh um. Nanak aria nape nagundok.
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 Aria sabaishi arpesh shanaki agundok anan napeum aria shakri, “Adur atin, Jon anan douk madae nunek enen Iruhin atun neneken iri mour uwe, uwok. Aria ihinyumori baraen anan neyagwrehen abom um anudok arman iri douk nyatogur adurin atin abom.”
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 Aria sabaishi arpesh shape agundok iri shenek bilip um Jisas shakri anan douk adur Krais.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.