Atos 4

IRUHIN ANANIN BARAEN (AON) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pita nani Jon wata hape hakripesh baraen armam armago aria amam pris hani iri debeini um amam heyoh Iruhin ananit debeiti urupat iri hanak hatograri agundok Pita nani Jon hapeum. Hani amam Sadyusi hanaki.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Hanaki aria juwehosim um hakri Pita nani Jon hape henek skulum arpesh um Jisas nagok aria wata shopunek nakitak. Hakri namudok aria kweipon shagok iri ta wata shopunek shikitaki. Amudok debeimi hakri Pita nani Jon mare hukripesh namudok, uwok.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Namudok aria hasuwam henyigram heshuh shunuweshik-ati urupat. Hakri ruwahepih kadak hunek baraen. Um maresh? Douk wabigep hurukatin um wab um.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Aria sabaishi douk shemnek amam hakripeshen iri baraen aria shenek bilip um Jisas. Aria shadarehesh um, eshudok sharik shenek bilip iri shopunek um douk shatogur sabaishi abom um 5,000-poreish arpesh.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Ruwahepih aria amam debeimi Juda douk hape hasuhw kwotog iri hani amudok amam eshesh Juda esheshim debeimi hanaki hantorum hape Jerusalem. Hani amudok anam douk henek skulumesh um lo iri.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Amam hani debeini abom pris Anas nani Kaiafas hani Jon aria Aleksander. Amudok anam hani anam amam atup awirop um douk shopunek hanaki hanak hantorum hape.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Aria heshopok Pita nani Jon hakitak heyotu hatik amudok debeimi aria hape harigam hakri, “Ipak douk omi nyekep big ba dodogowip aria douk peneken enyudok? Um pogapesh anudok arman yopunum? Pohur meinyi nyeigur penyem aria douk peneken?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 — ausente —
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 — ausente —
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Aria namudok um ipak ihishmorim puni ihishmorim Israel douk gamo pudukemesh. Anudok arman douk yopuni abom aria douk neyotu agundok ipakis nabes patrun iri, anan douk yopun abom um Jisas Krais nanaki wabur Nasaret iri ananin nyeigur. Anudok Jisas douk penek nyilimam rowog kruse nagok paruman aria Iruhin wata nonohur nakitak nape iri.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Jisas anan douk anudok arman douk enen baraen nyetem Iruhin ananik Buk iri nyakrianari. Baraen enyudok.
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Madae enen agundok atapinyi arpen ta nyurap mutanamori mupe wosik abom uwe, uwok meyoh. Iruhin madae nuken big kupainyi arpen um nyutaurumap uwe, uwok. Jisas atun abom.”
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Amudok debeimi hemnek Pita aria Jon amamin baraen aria hakitak yowiyokuk. Um maresh? Amam hadukemesh um Pita nani Jon douk madae hunek skul uwe. Aria hatik um amam madae hunogugur uwe, aria dodogowim atum hape heyagwreh baraen. Aria debeimi hadukemesh um riguk Jon aria Pita douk hani Jisas hape harahe hanak atugun.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Hatik anudok arman douk ananigas aiyas yopugas iri nanamam heyotu atugun, aria amudok debeimi baraen wokam um hubeyenyumam iri.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Namudok aria hakrip Pita nani Jon um hukutukuk amudok rum debeimi hapenyomi hutograguk aduk. Douk hatograguk aria amam heyagwreh habo baraen namudok.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 Hakri, “Ta munegam mumam amudok biom armam? Ihishmorim arpesh shape agundok Jerusalem iri douk shadukemesh um enyudok amam heneken iri debeinyi mour Iruhin atun neneken iri. Aria apak douk ta mukri mubeshuken mumam, ta uwok.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Aria mukri enyudok baraen mare wata shiyagwrehen nyunak um enesh arpesh shopunek shumneken um, apak ta mukrip amudok biom armam dodogowinyi baraen um amam mare hukripesh Iruhin ananin baraen shopunek um enyudok Jisas ananin nyeigur, uwok.”
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Douk habo baraen namudok aria wata hahwaram hawish. Hawish aria hakripam dodogowinyi baraen um amam mare wata hupe hunek skulum enesh arpesh um enyudok Jisas ananin nyeigur o hupe hukripesh Iruhin ananin baraen um enyudok nyeigur, uwok.
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Aria Pita nani Jon hakripam hakri, “Ohwak ukutukuk Iruhin ananin baraen nyupeik aria ugipesh ipakin um, ta ipak pukri Iruhin ta nutruhw nukri wosik o maresh? Ipak kanak ta punek skelum enyudok baraen.
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Ohwakig nokwatog ta mare gwishuk um wemneken iri baraen o eshudok watrish shatograri iri uwe, uwok.”
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Aria amudok debeimi hakripam enen dodogowinyi baraen shopunek aria heshopokam hanak. Ihishmorim arpesh douk shatuk Iruhin ananin nyeigur nyato iruhw um nagapesh anudok aiyas yowegasini um. Namudok aria amudok debeimi douk hanogugur aria yah wakom um hom o huweshikom um.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Anudok arman douk Pita aria Jon henek enyudok Iruhin atun neneken iri mour aria hagapeshan yopun iri, anan douk neshagrakuk 40-poreish kwarahos.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Douk amudok debeimi hakweshih Pita nani Jon aria wata hatanam hanak um amamishi. Hanak aria hakripesh ihinyumorim baraen douk debeimi pris hani eshesh Juda esheshim debeimi hakripam-enyi.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Douk shemnek enyudok baraen aria ihishmorim shantorum shape atugun aria shenek beten um Iruhin. Shenek beten namudok, shakri, “Debeini, nyak dodogowin atinyi abom. Nyak douk nyenek iruhw, nyenek atap shani youg iri eneshenesh douk shapenyagun iri.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Seiwok nyakin Mishin nyohur apakin yamenen Devit douk nenek nyakin mour iri aria nakriyuk enyudok baraen. Nakri,
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Esheshim king hape agundok atap iri douk
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 Aria adur atin, nubokuhi amudok biom debeimi um gavman iri, Pontius Pailat nani Herot douk hanaki hantorum hape atugun. Hani eshesh Israel shani enesh arpesh douk eshesh madae Juda iri uwe shopunek. Shantorum shape abrudok wabur Jerusalem aria shabo baraen um shunumogesh Jisas. Anudok yopini arman douk seiwok nyagraehan aria nasuhw nyakin mour iri.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Shanaki shantorum shapeum shunek ihinyumorim mour douk seiwok nyak kanak dodogowin atin aria nyakrium douk ta shuneken iri.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Aria douk Debeini, nyutiki apak aria urkum murum enyudok dodogowinyi wanohwin baraen douk sheyagwrehen um apak munek nyakin mour iri. Namudok aria nyutaurumap um mare munogugur, aria dodogowip atup abom mukripesh nyakin baraen.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Nyishopoki nyakin dodog um nyugapesh arugeh hapeyeshi yopish. Aria makri nyunek enenyenen nyak atin nyeneken iri mour nyutogur um Jisas ananin nyeigur, anudok yopuyopuni abom arman douk nasuhw nyakin mour iri.”
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Douk shenek beten um jurug aria atudok shantorum atari urupat kututukarot tunatunaki. Aria Iruhin ananin Mishin nyabuhi nyawishesh nyapenyesh nyeyatesh aria shanak dodogowish atish shape shakripesh Iruhin ananin baraen. Sheyagwrehen debeg atin aria madae shunogugur uwe, uwok.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Ihishmorim shasuhw Jisas ananin baraen iri douk shape atugun abom aria shasuhw atum urkum. Madae enen arpen nyukri enesh enyenyish eshudok eneshenesh douk enyenyish atish uwe, uwok. Aria shanosiya ihishmorim eneshenesh esheshish eshudok atugun atin.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Amam aposel douk harao Iruhin ananin dodog aria dodogowim atum apa hakripesh baraen um Debeini Jisas nagok aria wata nakitak um. Namudok aria Iruhin nataurumesh meyoh eshesh ihishmorim shagipesh Jisas iri.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 — ausente —
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 — ausente —
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Aria anan arman shahwaran Josep iri douk nape. Anan douk shanabuki enyudok unai Saiprus aria nakitak opudok awirop Livai. Amam aposel douk hodowan enyudok nyeigur Barnabas. Baugenyum enyudok nyeigur douk shakri, “Nakripesh yopinyi baraen um shupe dodogowish iri.”
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Anudok Josep douk nokesh anab ananib amnab aria kupaishi shatorub shakon utabor. Shakonabor aria narabor nanak nako amam aposel.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.