Atos 24

IRUHIN ANANIN BARAEN (AON) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Aria 5-poreih nyumneh hanak hadiguk aria debeini pris abom Ananaias nanak um Sisaria. Nani anam eshesh Juda esheshim debeimi hani anan arman nyeigurinum Tertulus. Anan douk nadukem eshesh Rom esheshin lo aria ta nutaurum amam Juda niyagwreh-umam baraen. Habuhi aria hakrip debeini gavman um enyudok baraen douk hakri huneken um Pol iri.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Feliks nahwar Pol nanaki aria Tertulus nape nenek-uman baraen. Nakri namudok. “Debeini gavman Feliks, nyak yopuni arman aria apak douk mape wosik roubi nyutob abom wanogwiruh madae anaruh uwe. Nyak nyataurum apakish arpesh nyagapesh eneshenesh eshudok shape wosik ihirub warub. Aria apak douk mape wosik abom meshagrakuk kabi riguk marik mape um.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Namudok aria apak manadudareh um enyudok aria menek tenkyumen.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Yakri uwok um iraoumen roubi nyutob um iyagwreh um, aria douk yarig-enyum nyukri wosik nyutaurumap aria nyumnek apakinyi banenyi baraen.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Matik anudok arman douk nape nenek sabaishi yoweishi inahos. Napeum nenek eshesh Juda shape ihirub warub bape agundok atap iri shohur wanogwiruh aria shakri shuni gavman shurpak. Aria anan douk debeini um anap awiropish arpesh douk shahwaresh um Nasaret iri.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Shopunek anan douk nakri um nunek atudok Iruhin ananit debeiti urupat tunabosusih, aria apak manak masuhwan. [Aria douk makri munekuman kwot um enen apakin lo.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Aria Lisias douk debeini um amam soldia iri nanaku dodogowin atun aria natrupanari.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Namudok aria Lisias nakri douk shakri um shunekuman baraen aria douk shunaki agundok nyak nyape um aria shuneken-uman.] Douk nyukri nyorigan um, nyak kanak aria douk ta nyumnekan aria ta nyudukem ihinyumori douk apak makonenyi baraen douk adurin.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Amam Juda shopunek hataurum Tertulus hape hakwiraeh henekuman sabainyi baraen Pol. Aria hakri enyudok ihinyumorim baraen douk adurin atin.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Aria Feliks douk debeini um gavman iri nauraman rogur Pol um niyagwreh. Aria Pol nakripan nakri, “Eik yadukemesh um nyak douk nyape nyutaurum eshudok sabaishi arpesh shape agudok shokugi nahobig iri um sabaishi kwarahos aria nyasuhw esheshig kwotog. Aria douk eik yanadudareh abom um iwanamam amamin baraen aria nyak nyumneken.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Douk nyukri nyorigesh akure, nyak kanak ta nyumnek baraen namudok. Nabokadai, douk 12-poreih nyumneh hanak hadiguk, eik douk yanak um Jerusalem um inek lotu um Iruhin.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Aria amam Juda henekume kwot iri douk madae hutrue ini enen arpen upe unotutukam aria unitok baraen gani numun Iruhin ananit debeiti urupat uwe, uwok. Madae shutrue isonuk sabaishi arpesh inekesh juwehosish gani numun eshesh Juda shape sheneyagwreh baraen-ogwi urusag uwe o anabik um abrudok wabur Jerusalem, uwok.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Aria enyudok baraen iganigadae henekume kwot um ta mare huparug enen baugenyum, um nyak nyudukemesh nyukri amam hakriyen iri baraen douk adurin um, ta uwok.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Aria enyudok douk eik yakri ikripenyum baraen douk adurin. Baraen enyudok. Eik yagipesh anah sikih Yah aria yenek lotu um apakish yamehesh esheshin Iruhin. Aria ahudok yagipeshah iri Yah, eshesh Juda shakri ahah douk madae wosik yopuhi uwe, uwok. Eik yenek bilip um enyudok ihinyumorim baraen douk nyetem Iruhin ananin lo iri. Enyudok baraen douk seiwok Moses nakripeshenyuk iri nyani enyudok enen douk amam profet henyemaguk iri. Madae inabuken arigos uwe.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Eik yenek bilip yakri adur kabi amudok armam um. Eik yadukemesh abom um Iruhin ta nuhur ihishmorim shagok iri yopishi arpesh shuni yoweishi aria ta wata shukitaki shupe.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Namudok aria ihih nyumneh eik dodogoiwe atuwe yenek yopuhi aih aria urkum mor madae ikri eik yenek enesh yoweishi inahos uwe, uwok. Yakri uwok um inek eneh aih aria Iruhin nini arpesh shutrue shukri yenek yoweishi inahos, uwok.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Yanak anarub kupairubi warub yapeik enesh kwarahos aria wata yatanamori um Jerusalem. Yaraumeshi anabor utabor enesh eikish arpesh eshesh Juda douk yaruhish iri. Aria shopunek yanakmori inek ofa um enesh eshudok um Iruhin.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Yenek enyudok aria yagipesh eneh apakih aih shopunek um Iruhin nutruwe abom itogur yopue iri agundok ananis nabes um. Yawish yeneken numun narub agundok Iruhin ananit debeiti urupat tataoum aria shatrue. Madae sabaishi arpesh shuni eik mupe gani numun uwe. Madae enesh shuni eik mupe miyagwreh munitok muhwar uwe, uwok meyoh.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Aria anam Juda hapei agudok shoguhi nahobig Esia iri hawishi aria hametege. Douk amudok armam enen baraen um, douk hunaki agundok nyakis nabes um aria hunekume baraen.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Madae anam amudok armam wosik hukripenyum hemneke yakri yenek maresh yoweishi inahos nobokuhieb nyutob douk yeyotu yape yeyagwreh agundok amam debeimi Juda hantorum hape hasuhw kwotog um.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Aria atin baraen meyoh douk yeyotu agundok amam hapeum aria yahwar yakri namudok. Yakri, ‘Baugenyum baraen um doukih nyumnah penekume kwot um douk penek kwotume um agundok yakri adur um shagok iri ta wata shukitak-umori.’”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Feliks anan douk nadukemesh jurug um Debeini ananih Yah, um agundok shunek bilip um Jisas aria shunekeh iri aih. Namudok aria nakrip amam Juda um hupe hutrugun. Nakripam nakri, “Debeini soldia abom Lisias nunaki aria kadak igapesh enyudok ipakin baraen.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Aria nakrip anan debeini um 100-poreim soldia iri um nunyigur Pol nuwish nupe shunuweshik-ati urupat. Aria nakripan um mare niyohan abom hurukatin, uwok. Nakripan um abudok nyutob Pol ananishi shukri shunaki shukon enesh eshudok douk anan Pol nukriyesh iri obi nyutob, anan soldia douk mare nukripesh um uwok.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Eneh nyumneh hanak hadiguk aria Feliks nani iri ananik irohukwik Drusila shanaki. Okwok douk onok Juda. Shanaki aria Filiks nenekuman baraen Pol nanaki aria nemnek enen baraen um agundok shenek bilip um Krais Jisas um.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Aria Pol nape nakripan um shunek yopihi aih um. Nakripan um agundok sheyoh eshesh kanak um. Aria shopunek nakripan um agundok kweipon Iruhin ta nunekumap baraen um yoweishi inahos iri um. Douk Feliks nemnek namudok aria nanogugur. Aria nakrip Pol nakri, “Doukih jurug aria nyunak douk. Nuhutibum anob nyutob ikri imnekenyum obi nyutob, eik ta wata inekumen baraen nyunaki.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Aria abudok nyutob Feliks douk nape natrugun um Pol um nakri Pol ta nunek grisuman nukon anabor utabor aria nukweshihan nunak meyoh. Namudok aria sabaihi nyumneh nahwar Pol nanaki nani anan hape heyagwreh baraen.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Douk arigaha biyesh kwarahos shanak shadiguk aria Porsius Festus narao Feliks ananin mour nape debeini um gavman. Feliks nakri nunek eshesh Juda shunadudareh-uman, namudok aria nakutukuk Pol nonoweshik napeik.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.